Klaipėdoje tęsiasi fotografijos šventė

Gruodžio 19 d., ketvirtadienį, 17 val. paskaita „Vėlyvoji sovietinė Ukrainos fotografija. 1960–1990 metai“, lektorė – Galina Gleba (Ukraina).

Paskaitoje bus apžvelgiama Ukrainos fotografija iki XX a. 10-ojo dešimtmečio tiek socialinio, politinio, tiek kultūrinio lūžio. Galina Gleba – menotyrininkė, dailės istorikė, Ukrainos meno ir fotografijos tyrinėtoja, kuratorė, lektorė, leidinių ir straipsnių apie Ukrainos meną autorė. Nuo 2017 m. dirba tyrimų platformoje „Pinchuk Art Centre“, tyrinėja regionines meno bendruomenes, taip pat vėlyvosios sovietinės Ukrainos fotografiją.

18 val. pristatomas Dariaus Vaičekausko fotografijos projektas „Dekonstrukcijos. Nykimas – dingstantys vaizdai“.

Šis fotografijos projektas – tai netradicinis tyrinėjimas fotografijos lauke, jungiantis meno, biologijos (mikologijos), mikrobiologijos (bakteriologijos), agronomijos sritis. Tyrime atliekami fotografinio vaizdo naikinimo, pertvarkymo būdai, veikiant pelėsiui, bakterijoms. Kitas tyrimo būdas – sunaikinto fotografinio vaizdo – (foto)celiuliozės masės tolimesnė dekonstrukcija, procese naudojant paprastojo grambuolio lervas bei mažašeres žieduotąsias kirmėles – kelių rūšių sliekus. Tiek grambuolio lervos, tiek sliekai minta pūvančiomis augalinėmis atliekomis (yra skaidytojai) – maisto, buities, miško ir medienos pramonės atliekas (o šiuo atveju – ir fotografijas) paversdami į biohumusą – natūralią ekologišką trąšą.

Gruodžio 20 d., penktadienį, 16 val. paskaita „Charkovo fotografijos mokykla: jaunoji karta“, lektorė – Anastasia Leonova (Ukraina).

Charkovo fotografijos mokyklos fenomenas užima lemiamą vietą Ukrainos fotografijos istorijoje. Jos atstovai ne tik pristatė „kitokį“, kritinį fotografijos vaizdą, bet ir patvirtino jį kaip universalų šiuolaikinės meninės praktikos įrankį. Šiandien svarstomi ir aktyviai taikomi Charkovo mokyklos meniniai metodai ir praktikos, o Charkovo fotografų, tarp kurių yra Borisas Michailovas, Jevgenijus Pavlovas, Sergejus Bratkovas, Romas Pyatkovka ir kiti, įtaka peržengė Charkovo ir Ukrainos ribas. Paskaitoje bus apžvelgiami jaunosios kartos, tęsiančios Charkovo fotografijos mokyklos tradicijas, veiklos ypatumai.

Anastasija Leonova yra kultūros vadybininkė, kuratorė, menotyrininkė ir leidėja. 2014 m. ji įkūrė galeriją „COME IN" (Charkovas, Ukraina), kuri specializuojasi šiuolaikinės Ukrainos fotografijos populiarinimu. 2017 m. kartu su Katerina Nosko įsteigė nepriklausomą mažą leidyklą „IST Publishing". A. Leonova yra viena iš UFA / UPHA (Ukrainos fotografijos alternatyva) asociacijos koordinatorių.

17 val. KKKC Parodų rūmų pirmo aukšto salėje atidaroma fotomenininko Igorio Savčenkos (Baltarusija) paroda „Žvilgsnis, kurio niekada nėra ten, kur esame“.

(Igor Savchenko nuotr.)

Igoris Savčenka (g. 1962 m., Minskas) – vienas ryškiausių Baltarusijos šiuolaikinių fotomenininkų. Kūrybinį kelią pradėjo 1988 m. Valerijaus Lobko fotografijos studijoje Minske. Tuo pat metu iškilo tokie baltarusių fotografai kaip Galina Moskaliova, Vladimiras Parfenokas, Sergejus Kožemjakinas ir kiti. Vadinamosios „Naujosios bangos“ atstovai jau nuo pat pradžių išsiskyrė konceptualiais projektais. Igoris Savčenka pirmajame kūrybos etape (1988–1996 m.) naudojo rastas senas fotografijas iš šeimyninių albumų. Jas perfotografuodamas, kadruodamas, apipaišydamas ir kitaip perdirbdamas autorius sukuria naujas prasmes, sudeda visiškai naujus minties akcentus.

Menininko darbuose juntamas specifinis požiūris į istoriją ir atmintį (serijos „Ranka ant peties“, „Wir schprechen Deutsch“, „Gestų abėcėlė“, „Beveidžiai“ ir kt.). Su laiku vis didesnę svarbą darbuose užima tekstai – tai, ko nepajėgia išvysti žmogaus akis, autorius perteikia užrašais. Vaizdas lyg ir turėtų pateikti daugiau informacijos negu žodžiai, bet šiuo atveju, atvirkščiai, būtent tekstai nurodo, į ką žiūrovui atkreipti dėmesį, ir tokiu būdu įvyksta tarsi dvigubas fokusavimas: pirmiausiai pamatome tai, į ką buvo sufokusuotas vaizdas, o perskaitę tekstą įsižiūrime visai į kitką.

Vėlesnėse fotografijų serijose tekstas įgauna vis didesnę reikšmę („Gamtovaizdžiai su komentarais“), o su laiku jis ima dominuoti vaizdo atžvilgiu („Nematoma“ (tai nėra serijos pavadinimas, žodis naudojamas tik darbams įvardinti), „Apie saulės šviesos sklidimo pasikeitimus“). Nors formaliai vaizdas dar lyg ir egzistuoja, tačiau be teksto pagalbos jis yra abstraktus ir neinformatyvus. Tarp vaizdo ir teksto labai glaudus ryšys: vienas be kito įgautų visiškai kitokią reikšmę arba visai jos neturėtų. Galiausiai nebe tekstas papildo fotografiją, o fotografija – tekstą.

Parodoje bus pristatomos autoriaus pirmojo kūrybos etapo fotografijų serijos. Atidaryme dalyvaus ir darbų autorius.

17.40 val. KKKC parodų rūmų antrajame aukšte atidaroma šiuolaikinės Ukrainos fotografijos paroda „Meilė, geismas ir įniršis“. Parodos kuratoriai – Darius Vaičekauskas ir Galina Gleba. Pristatomi trylikos autorių fotografijos, videomeno darbai, sukurti pastaraisiais metais.

Jauni ukrainiečių menininkai žvelgia į save ir realybę, kur pusiausvyros tarp asmeninės ir pilietinės laisvės paieška virsta kova su savimi. Egzistavimas virtualios posttiesos ir realaus karo sąlygomis įkūnijamas kaip nuolatinis teisės į savo tapatybę gynimas. Net kūnas, paskutinė neatimama individualumo tvirtovė, vis mažiau priklauso konkrečiam asmeniui. Ukrainiečio kūnas slepia savyje daugybės kartų baimes ir abejones, kolektyvinės traumos virsta visuomenės kūno stigmomis, o nuogumo atmetimas – nacionalinės idėjos bruožu.

Nuo XX a. gelmių iki dabar, per seksualinės revoliucijos ir pornografinio persisotinimo bangas, žmonijai taip ir nepavyko priskirti kūno atskiram žmogui. XXI amžiuje kūnas politiškas, vis dar kolektyvinis, ir vis dar sudaiktintas. Galbūt todėl mes trokštame griauti tokį kūną, naikinti šį socialinį konstruktą? Tam, kad po to priimtume. Galbūt net pamiltume. Savo artimą ir patį save.

Meilė, geismas ir įniršis – ne jausmai ir ne epochos bruožai. Tai įrankiai kovai su savimi dėl teisės tapti asmenybe.

Parodos autoriai: AntiGonStaff, Valentyn Bo, Andrey Boyko, Igor Chekachkov, grupė „Gorsad“, Bogdan Gulyay, Yana Kononova, Yulia Krivich, Sasha Kurmaz, Anastasia Lazurenko, Andrey Lomakin, Sergey Melnitchenko, Stasik.

Parodos lankytojų amžiaus cenzas – N-16.

Fotografijos šventės paskaitas bei parodas organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.

Fotografijos šventė rengiama įgyvendinant projektus „(Ne)būtos istorijos“ ir „KITI 10“.

Projektus remia Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė.

Projektų partneris – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.

Parodos veiks iki 2020 m. sausio 19 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginiuose bus fotografuojama ir filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.