Klaipėdoje – renginiai, skirti Lietuvos žydų istorijos metams

  • Teksto dydis:

Šie metai Lietuvos Seimo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Išsibarsčiusi nedideliuose štetluose ar įsikūrusi didesniuose miestuose žydų bendruomenė neabejotinai reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos istorijos, kultūros, švietimo, politikos raidos. Klaipėdos žydų istorijos puslapiai taip pat yra neatskiriama šalies ir, žinoma, miesto istorijos dalis.

Gyvendami uostamiestyje nuo XVI a., žydai, pasak Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininko Felikso Puzemskio, „įkūrė daug maisto produktų gamybos, medžio apdirbimo, tekstilės, laivų remonto pramonės įmonių. Jie buvo tarp kurorto verslo pionierių – tarkime, antrasis Juodkrantėje pastatytas (XIX a. pabaigoje) didelis viešbutis buvo pavadintas „Tel Avivas“ (išvertus iš senovės žydų kalbos – „Pavasario kalva“). Pirmąją pasaulyje gintaro kasyklą greta Juodkrantės taip pat įkūrė Mėmelio verslininkai žydai Vilhelmas Stantjenas ir Moricas Bekeris“. Iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje veikė keturios sinagogos, du sporto klubai, žydų kultūros bendruomenė, istorijos ir literatūros klubas, moterų sionisčių organizacija, gyvavo kamerinis orkestras.

Minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, Klaipėdoje vyks visas ciklas renginių, kurie primins tautą, daugiau nei septynis šimtmečius gyvenusią, dirbusią, kūrusią Lietuvoje.

Jidiš kalbos pamoka

Spalio 22 d. 17 val. jidiš kalba kviečia į pirmąjį projekto pasimatymą.

Lauksime norinčių daugiau sužinoti apie jidiš kalbą ir patirti, kaip ji funkcionuoja. Jidiš – viena svarbiausių iki Antrojo pasaulinio karo Rytų Europos žydų vartotų kalbų. Nors dažniausiai priskiriama germanų kalbų grupei, tyrėjus ir studijuojančius ji ypač žavi savo savybe jungti įvairių kalbų elementus. Žymus lingvistas Maksas Vainraichas jidiš vadino „šmelcšprach“, t. y. kalba, kurioje „ištirpo“ arba „susilydė“ hebrajų-aramėjų, slavų, germanų ir romanų kalbiniai dariniai.

Sinagoga ir beit midrašas (kairėje), stovėję Mėguvos gatvėje XX a. pr. Atvirukas. / Knygos „Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai“ nuotr.

Kaip ir dera pirmam pasimatymui prisistatysime, dalinsimės istorijomis, dainuosime meilės dainą. Tai ne tik puiki proga kiek pramokti jidiš abėcėlės, atidžiau pažvelgti į kai kuriuos šios kalbos vystymosi ypatumus, bet ir suabejoti ne vienu populiariu mitu apie žydų kultūrą.

O kad pasimatymo skonį pajustumėte dar geriau jūsų laukia skani staigmena! Galėsite paragauti slyvų, arbūzo ir vyšnių, taip šio pasimatymo skonį pajusite dar geriau.

Dirbtuves ves jidiš literatūros tyrinėtoja ir vertėja Goda Volbikaitė.

Goda studijavo jidiš Haifoje, Berlyne, Diuseldorfe, baigė Vilniaus jidiš kalbos vasaros kursus, o šiuo metu yra Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro bendradarbė. Ji taip pat rašo tinklaraštį godainkovne.com, skirtą Kauno jidiš kultūrai.

Jidiš kalbos pamoka vyks Klaipėdos meno kiemo Kultūrų komunikacijų centro studijoje (Bažnyčių g. 4). Dalyvių skaičius ribotas, registruotis iki spalio 21 d. e. p. ruta.gotika@gmail.com.

Parodys du filmus

Spalio 23 d. bus rodomi du filmai – „Riedėjo gniūžtė į pietus“ ir „Popierinė brigada.“

Viename interviu filmo „Riedėjo gniūžtė į pietus“ režisierė Ieva Balsiūnaitė kalbėjo: „Bene prieš dešimt metų sužinojau, kad beveik visi PAR gyvenantys žydai yra kilę iš Lietuvos. Tuo metu nenumaniau, kad su Pietų Afrika esame taip glaudžiai susiję. Pagalvojau, kad būtų įdomu šia istorija pasidomėti giliau, juk dažnai išgirstame būtent skaičius, statistiką ir kur kas rečiau apie žmones, kurie už tų skaičių slepiasi.“ Taigi filmas atskleis 11 asmeninių litvakų istorijų. Filmo pradžia – 16 val., trukmė – 52 min. Filmą pristatys jo režisierė I.Balsiūnaitė. Filmas bus rodomas anglų kalba su lietuviškais subtitrais.

Australų režisierės Diane Perelsztejn sukurtame dokumentiniame filme „Popierinė brigada“ pasakojama apie Vilniaus gete veikusią vadinamąją „popierinę brigadą“ – mokslininką Zeligą Kalmanovičių, mokytoją Rachele Krinski, bibliotekininką Hermaną Kruką, poetus Šmerkę Kačerginskį ir Abraomą Suckeverį. Nacių verčiami, šie to meto intelektualai turėjo atrinkti vertingiausius YIVO institute buvusius žydų kultūrinius dokumentus, knygas, taip pat paveikslus, religinius objektus, kuriuos naciai planavo išgabenti į Vokietiją. Rizikuodami savo gyvybėmis, šie Vilniaus geto gyventojai stengėsi bent dalelę didžiulio ir svarbaus kultūrinio palikimo paslėpti ir išsaugoti ateities kartoms. Tik jų pastangomis dalis svarbių dokumentų nebuvo prarasta. Išsaugotos kultūrinės Vilniaus žydų vertybės šiandien yra žydų moksliniame institute YIVO Niujorke ir Jeruzalės hebrajų universitete. Taip pat dalis šio palikimo saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Filmo „Popierinė brigada“ pradžia – 17.30 val., trukmė – 1 val. Filmas įgarsintas lietuvių kalba.

Abu filmai bus demonstruojami Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49). Dalyvių skaičius ribotas. Registracija vyks iki spalio 22 d. e. p. ruta.gotika@gmail.com.

Profesorės paskaita

Spalio 24 d. vyks paskaita „Kaip žydai gyveno Klaipėdoje tarpukariu? Nuotraukos, personažai ir istorijos“. Apie tarpukariu gausios Klaipėdos žydų bendruomenės gyvenimą pasakos profesorė habil. dr. Ruth Leiserowitz (Varšuvos Vokiečių istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja, Berlino Humboldto universiteto istorijos profesore).

Verslininkai Henė ir Zalmanas Tubianskiai. XX a. 4-asis dešimtmetis. / Knygos „Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai“ nuotr.

Profesorė jau ne vienerius metus tyrinėja Rytų Prūsijos ir žydų istoriją, yra asociacijos „Žydai Rytų Prūsijoje“ pirmininkė, kartu su asociacija surengė kelias parodas: „Juden in Memel“ (Klaipėda, 2005; Niujorkas, 2013), „Juden in Tilsit“ (Sovetskas, 2009; Kylis, 2011), „Žydai Koenigsberge XX a. Sandūroje“ (Kaliningradas, 2018).

Paskaita vyks lietuvių kalba Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 25), pradžia – 15 val. Dalyvių skaičius ribotas. Registracija vyks iki spalio 23 d. e. p. ruta.gotika@gmail.com.

Knygos pristatymas ir koncertas

Spalio 30 d. bus unikali galimybė artimiau susipažinti su Žemaitijos žydų kultūros paveldu. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) 14.30 val. vyks knygos „Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai“ pristatymas.

Dr. Hektoro Vitkaus ir dr. Jolantos Skurdauskienės sudarytoje ir pernai Klaipėdos universiteto leidyklos išleistoje knygoje skaitytojų dėmesiui pateikti moksliniai straipsniai ir apžvalgos yra ilgametis žydų istorijos ir kultūros paveldo Žemaitijoje tyrėjų darbas. Vienas knygos sudarytojų dr. H.Vitkus apžvelgs ir detaliau pristatys knygoje publikuojamų skirtingų autorių tekstus apie štetlų Žemaitijoje kasdienybę, buvusią vieną žymiausių Rytų Europos judaizmo dvasinių seminarijų Žemaitijos ješivą, Žemaitijos medinių sinagogų architektūrą, Lietuvos žydų kultūros paveldo išsaugojimą.

Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams skirtus renginius Klaipėdoje vainikuos muzika. Po knygos „Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai“ pristatymo ten pat – I.Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje bus galima pasiklausyti ne taip dažnai skambančių ir klaipėdiečių klausai gal neįprastų hebrajų ir idiš kalbomis atliekamų dainų. Muzikinius kūrinius atliks Olga Šard (Žorova), jai akompanuos pianistas Saulius Šiaučiulis.

Operinio dainavimo aukštumų siekianti klaipėdietė O.Šardt (Žorova) baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, Gnesino valstybinį muzikos koledžą Maskvoje, tobulinosi Birmingemo konservatorijoje. Solistė yra daugelio konkursų prizininkė ir nugalėtoja. Ji dalyvauja ir televizijos projektuose – 2016 m. tapo projekto „Baltijos balsas“ finalininke. Olga pati organizuoja savo solinius koncertus Lietuvoje, Europoje ir Izraelyje. Ji viską daro su begaliniu nuoširdumu, jos atliekami kūriniai nepalieka abejingų.

Džiazo pianistas ir pedagogas S.Šiaučiulis baigęs studijas grįžo į gimtąją Klaipėdą ir įsitraukė į jos muzikinį gyvenimą. Jis koncertavo su žymiausiais džiazo muzikos ir akademinės muzikos atlikėjais Lietuvoje ir Europoje. S. Šiaučiulis yra sukūręs muzikos

Klaipėdos dramos teatro spektakliams, kompozitorius taip pat yra žinomas pedagogas.

Renginio dalyvių skaičius ribotas. Registracija vyks iki spalio 29 d. e. p. ruta.gotika@gmail.com.

Lietuvos žydų istorijos metams skirtų renginių ciklo Klaipėdoje iniciatorė – menotyrininkė Rūta Jakštonienė. Renginius remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Renginių draugai: Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinys, Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Klaipėdos žydų bendruomenė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

VARGAS TAU JARUZALE,

VARGAS TAU JARUZALE, portretas
oi nieks taip lietuvoje nesipuikuoja kaip zydai,kiekviena diena zydai,zydai,jau slykstu darosi lietuvoje gyventi per tuos zydus,toks ispudis kad cia zydu valstybe,nera dienos kad nebutu zyduir per telika,kur liko kitos tautos,jau zydai kelia sau savyverte pries kitus zmones,neber tvarkos ,kur tik ijungsi telika,visur kur didesnis kaimas,miestas vien zydai pasakoja kaip jiems buvo gerai, o kiti zmones tik zydams tarnavo vergai,jie tuom dabar didziuojasi,kur mrs einam ,ka mes mastom ,kas bus toliau negi nieko nematot zydu planus,niekur taip zydai neveikia kaip lietuvoje,jie igauna valia daryti ka tik sugalvoja ir jokios atsakomybes pries kitas tautas,dasizaisit,

ALGIS

ALGIS portretas
Ar ne per daug diskutuojama ta tema , oi įvarysim jiems naravą , kad paskui kosėsim .
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių