Bienalė „Jaunieji Europos kūrėjai“: ateitis, kuriai reikia dėmesio

Kurie nori rizikuoti

„Bienalė vyksta jau 10 metų, ir ilgainiui iš mažesnių miestų mes keliamės į didesnius. Naujų partnerių mažėja, bet tie, kurie prisijungia prie mūsų, yra ne tik rimti bei patikimi, bet ir pasiruošę vykdyti meno sklaidą priimdami iššūkį populiarinti jaunuosius menininkus. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau organizatorių, kurie nori rizikuoti – juk tai nėra pripažintų meno vertybių parodos, į jas kebloka pritraukti publiką ir spaudą“, – problematika dalijosi A.Ponsini.

Šis darbas, anot jo, yra sudėtingas, bet ir teikiantis didelį pasitenkinimą, stebint menininkų augimą bei kontaktų plėtrą.

Projekte dalyvaujančiose šalyse 2012-aisiais pradėtoms nacionalinėms menininkų atrankoms buvo pateikta iš viso daugiau kaip 6000 kūrėjų paraiškų.

Anot A.Ponsini, renginiu aktyviai domisi Kroatija, Slovėnija, plėtojamas bendradarbiavimas su Latvijos bei Estijos institucijomis.

Šįkart bienalėje yra daug videodarbų, anksčiau, pasak organizatorių, dominuodavo instaliacijos ir fotografijos.

„Įdomu tai, kad bienalę rengia devyni skirtingi kuratoriai, tačiau visuomet išryškėja koks nors bendras dalykas, vieninga tendencija“, – sakė A.Ponsini.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių