Biatlonininkę D.Rasimovičiūtę slegia nežinia

Profesionaliausiai dirbančia Lietuvos žiemos sporto atstove vadinama biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė, sezonui pasibaigus, gali netekti šio titulo ir Latvijos rinktinės pagalbos.

Sėkmingiausiai Vankuverio olimpinėse žaidynėse pasirodžiusi Lietuvos sportininkė Diana Rasimovičiūtė sezono pabaigos laukia su nerimu.

26-erių biatlonininkė baiminasi netekti Latvijos rinktinės, su kuria lietuvė dirbo pastaruosius dvejus metus, pagalbos.

Bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią latviai leido D.Rasimovičiūtei treniruotis kartu su šios šalies vyrų komanda, nustos galioti sezonui pasibaigus. Nors sutartyje numatyta galimybė pratęsti bendradarbiavimą dar metams, neaišku, ar lietuviams ir latviams pavyks pasiekti susitarimą.

Sporto kuluaruose kalbama, kad Latvijos rinktinės vyriausiasis treneris Vitalijus Urbanovičius ketina po sezono pasitraukti iš komandos. Atėjus naujam specialistui, lietuvei kaimynų rinktinėje gali nebelikti vietos.

"Jeigu treneris (V.Urbanovičius – red. past.) apsispręs palikti biatloną, nebeturėsiu jokios kitos išeities – reikės iš naujo galvoti, ką toliau daryti", – sakė D.Rasimovičiūtė, kuri neslėpė, kad prarasta galimybė dirbti su Latvijos vyrų rinktine jai būtų didžiulis nuostolis.

Europos (iki 26-erių) čempionate Estijoje šiuo metu dalyvaujanti sportininkė iš Ignalinos, kuri jau iškovojo sidabrą 15 km distancijoje, nesitiki, kad Lietuva pajėgs sudaryti jai panašias darbo sąlygas, kokias žaibiškai progresavusi biatlonininkė turėjo latvių komandoje.

– Dėl kokių priežasčių V.Urbanovičius ketina palikti Latvijos biatlono rinktinę? – dienraštis paklausė D.Rasimovičiūtės.

– Negaliu pasakyti kodėl, nes tiesiog apie tai dar nekalbėjome. Viskas spręsis pavasarį, kai atslūgs emocijos po visų varžybų, ir bus galima ramiai viską apgalvoti. Manau, kad jis irgi dar nėra priėmęs sprendimo. Kaip treneris nuspręs, taip ir bus.

– Pati norėtumėte, kad jis liktų ekipoje?

– Be abejo. Jeigu treneris pasiliks, liksiu ir aš. Jeigu jis pasitrauks, mano pasirengimui bus suduotas labai didelis smūgis. Lietuva iki šiol nebuvo pajėgi manęs finansuoti taip, kaip iš tiesų reikalinga. Slidžių tepėjai, masažuotojas – šias paslaugas gavau tik iš Latvijos komandos. Nemanau, kad Lietuva sugebėtų išlaikyti tiek aptarnaujančiojo personalo. Finansavimas yra tas variklis, kuris viską lemia.

– Sėkmingai startuojate Europos čempionate, kuriame nedalyvauja beveik visos kitos elito grupės biatlonininkės. Kodėl nusprendėte atvykti į šias biatlono kalendoriuje ne itin akcentuojamas varžybas?

– Tai yra Europos čempionatas – rimtos varžybos. Jau seniai planavau jose dalyvauti. Vankuverio žaidynės man baigėsi anksčiau nei daugumai konkurenčių. Toms biatlonininkėms, kurios startavo visose olimpinės biatlono programos rungtyse, įskaitant estafetes, būtų žymiai sunkiau dalyvauti dar ir Europos čempionate, nes startų paprasčiausiai būtų per daug.

– Europos čempionato medalis jums yra toks pat brangus, kokia būtų, pavyzdžiui, pasaulio taurės etape užimta prizinė vieta?

– Medalis lieka medaliu. Jis buvo ilgai lauktas, dėl jo buvo daug dirbta ir rengtasi. Labai džiaugiuosi, kad man pavyko jį iškovoti.