Apie sportą – su liūdesio gaidele

Lenkijos tragedija pakoregavo ir mūsų šalies gyvenimą. Eilinis diskusijų klubo „Svarstymai“ susitikimas buvo pradėtas tylos minute, pagerbiant žuvusius kaimyninės šalies piliečius, prisimenant šiame lėktuve skridusį Lenkijos olimpinio komiteto pirmininką Piotrą Nurovskį.

Tylos minute pagerbti ir mūsų krašto sporto entuziastai Edvardas Magyla, Petras Viburys ir kiti. Mat „Svarstymų“ tema tą dieną – sportas.

Apie jį pasikalbėti susirinko rajono sportu besidomintys, iš jo duoną valgantys, mūsų olimpiečių treneriai, tėvai. Pastariesiems ilgametė fizinio lavinimo mokytoja Danutė Žemaitienė įteikė gėlių: olimpietės Dianos Rasimovičiūtės tėčiui Edvardui, olimpiečio Modesto Vaičiulio mamai Daliai bei olimpiečio Manto Strolios mamai ir trenerei Kazytei Strolienei.

Tokiems žmonėms atėjus į diskusijų klubą, žinoma, negalima buvo nepaklausti, kaip tėvai išgyveno savo vaikų pergales ir nesėkmes, kokių įspūdžių jiems parvežė jaunieji olimpiečiai, kokie jie patys sugrįžo po didžiųjų varžybų. Diskusiją vedusi Irena Šaltienė, kad ir suskubusi visiems prisipažinti, jog apie sportą menkai ką nutuokia, vis dėlto prisipažino: „Stebėjau Vankuverio olimpines varžybas: prakaitas pila, ašaros byra – po Lietuvos vėliava žengia mano mokiniai!“

Trenerė Kazytė Strolienė neslėpė, jog kai kurie jaunieji olimpiečiai, grįžę į namus ... susireikšmino. Bet tikriausiai visa tai lengvai pagydoma, vėl pastačius į naujas vėžes prie naujų starto linijų. Sportas šiandien neleidžia užmigti, per aukštai pakilti.

Buvo paliestas ir itin skaudus klausimas: Lietuvoje meldžiamasi krepšiniui, užmiršus, jog čia yra potencialių kitų sporto šakų lyderių. Turėdami Žiemos sporto centrą, olimpietę ruošėme Latvijoje... Diskusijos dalyviai suabejojo, ar išnaudotos visos galimybės, ar tinkama linkme nueina visi skiriami pinigai. Daugelis dalykų, žinoma, turi būti aptariami ir sprendžiami Respublikos mastu.

Apie tai, ką duoda ir ką gali ... atimti sportas, kalbėjo ilgametę sportininko patirtį turintis ir nugalėtojo džiaugsmą ne kartą išgyvenęs Algirdas Cicėnas. Kaip ir bet kur gyvenime, taip ir sporte svarbu neperžengti savo galimybių ribos. Siekdamas maksimumo, turi žinoti, kad negali daugiau nei gali.

Pritrūko laiko diskusijoje pakalbėti apie sportą visiems. Kodėl sportas dažniau suprantamas tik kaip aukštų rezultatų siekimas, o ne sveikatos šaltinis? Kas kaltas, kad paauglės, siekdamos kūno tobulumo, geriau renkasi kankinančias dietas nei sporto sales? Ignalina vis neatsidžiaugia sporto aikštynais, baseinu. Kiek žmonių tais investuotais milijonais pasinaudoja?

Kokie skaičiai įrašyti studijoje, įrodžiusioje, kad tokie statiniai Ignalinai reikalingi? Gal tai būtų galėjęs paaiškinti labiausiai sporto klausimais savivaldybėje informuotas Artūras Česliokas? Atsakymų nebuvo, nes laiko pritrūko net klausimams. Bet juk diskusijų klubas neuždaro durų. Ateis laikas – galima bus sugrįžti ir prie sporto... mažiesiems.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių