Vasarnamį kaime su nemenku žemės sklypu jau galima nusipirkti už 60–70 tūkst. litų. Dar neseniai apie tokias kainas galėjome tik pasvajoti. Tačiau ekspertai atkakliai tikina, kad jos nekrenta.

Perka tik sau

Nekilnojamojo turto (NT) skelbimuose vis daugiau atsiranda  iš pirmo žvilgsnio patrauklių pasiūlymų įsigyti sodybą ar vienkiemį. „Parduodu sodybą šalia miško, netoli teka upė. 8 ha žemės, 70 km nuo Vilniaus. Kaina 69 000“ arba „Vienkiemis miško prieglobstyje, yra gyvenamasis namas, pirtis. Kaina 55 000“.

Pardavėjai pripažįsta, kad pirkimo vajus liko praeityje. Potencialūs pirkėjai tapo išrankesni, atidžiau renkasi, ilgiau derasi.

„Anksčiau visi pirko bet ką. Vieną sodybą sau, dvi – perparduoti. Dabar perka jau tik sau“, – kalbėjo sodybomis prekiaujančios NT bendrovės „Namudė“ savininkas Alvydas Boguševičius.

Esą šiek tiek pasikeitė tik anksčiau pervertintų sodybų kainos

„Galima rasti sodybų, kainuojančių ir 35 tūkst. litų. Bet yra tokių, kurios kainuoja 1,5–2 mln. litų. Negaliu sakyti, kad kainos krito. Tiesiog dažniau perkamas pigesnis turtas. Prieš keletą metų sodyba prie miško ar upės buvo prabangos simbolis, o dabar jas perka ir viduriniojo sluoksnio atstovai“, – aiškino A.Boguševičius.

Pasikeitus paklausai, pakito ir pasiūla: anot pašnekovo, pardavėjai taip pat ėmė siūlyti pigesnius vienkiemius ir sodybas.

A.Boguševičius sako, kad šiandien sodybų vidutinėmis kainomis Lietuvoje yra platus pasirinkimas, rinkoje trūksta prabangių vilų.

Žemė ar automobilis?

NT prekeiviai ateityje laukia dar sunkesnių laikų. Gyventojų kišenes tuština didelė infliacija, bankai toliau griežtina skolinimosi sąlygas, kelia palūkanų kartelę. Jei taip bus ir toliau, gyventojai neįpirks nei butų mieste, nei sodybų paežerėse. A.Boguševičius įsitikinęs, kad ilgainiui sodybų kainos vis dėlto kils.

„Dabar kainos pasvyruoja, tačiau per pastaruosius trejus metus brangusios sodybos, manau, brangs ir toliau. Kol kas kainos yra neadekvačios – sodybos kainuoja maždaug tiek, kiek prabangus automobilis, o žemė juk įsigyjama amžiams“, – tikino „Namudės“ savininkas.

Be to, sodybų nedaugėja. Atokiose vaizdingose vietose jų niekas nestato tam, kad parduotų. O pačiose gražiausiose vietose – nacionaliniuose parkuose, draustiniuose, paežerėse ar ant upių krantų – vykdyti statybas apskritai draudžiama. Leidžiama nusipirkti tik ten jau esančius statinius.

Kainų geografija

Tokios pačios nuomonės laikosi ir kiti NT tarpininkai.

„Sodybų rinkoje tendencijos panašios, kaip ir kituose NT sektoriuose, – visada bus pirkėjų, norinčių įsigyti turto patogiose, vaizdingose vietose. Taigi tokios sodybos gali brangti, tačiau pervertintų sodybų kainos ilgainiui turėtų mažėti“, – pritarė bendrovės „InReal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Nerijus Valikonis.

Sodybų kainas lemia du pagrindiniai aspektai: būklė ir vieta. Statiniai, esantys prie ežerų, upių ar nacionaliniuose parkuose, yra gerokai brangesni nei vienkiemiai. Nuo miesto apie 20–30 km nutolusį ir gyventi tinkamą namą galima įsigyti už 80 tūkst. litų.
Dar mažiau teks išleisti už sodybą, kurios pastatai yra beverčiai arba ji toli nuo didžiųjų miestų, prie jos sunku privažiuoti.

Tiesa, kaina priklauso ir nuo regiono. Į Panevėžio pusę sodybos pigesnės, Molėtų ar Varėnos link – brangesnės. Šalia Utenos turtas pigesnis, prie Zarasų – brangesnis.

Miestiečiai ieško ramybės

Dažniausiai sodybų ieško didmiesčių gyventojai, todėl paklausiausios – esančios netoli miestų, tačiau įsikūrusios atokiau nuo pagrindinių kelių, ramioje aplinkoje.
„Lietuvoje sodyba laikoma poilsio, atostogų būstu. Jas dažnai perka šeimos, norinčios pabėgti nuo miesto šurmulio, mėgstančios leisti laiką gamtoje“, – teigė N.Valikonis.

NT spekuliantai emigruoja

Nuolat gyventi perkamas turtas, esantis ne toliau nei 30–40 km iki miesto ribos. Tačiau tokios sodybos sudaro vos apie ketvirtadalį rinkoje siūlomų objektų. Nauja ar moderniai rekonstruota, arti miesto esanti sodyba kainuoja net daugiau nei butas mieste. Sulėtėjusi vietos NT rinka spekuliantus, bandančius užsidirbti perparduodant būstus, paskatino keltis į užsienį. Populiariausios – kurortinės šalys Europoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Dažniausiai šiose valstybėse lietuviai įsigyja 40–60 kv. metrų ploto butus, kainuojančius iki 300 tūkst. litų, rodo NT agentūros „ŽIA valda real estate“ surinkti duomenys.
Per keturis šių metų mėnesius Lietuvos gyventojai NT užsienyje pirko 35 proc. daugiau nei anksčiau. Tačiau tik maždaug dešimtadalis užsienyje būstą įsigijusių gyventojų teigė a jį naudoti asmeninėms reikmėms – praleisti atostogas ar gyventi nuolatos. Likusieji turtą planuoja parduoti po 2–3 metų.

„Pirkėjus labiausiai vilioja geros investicijų grąžos prognozės. Pavyzdžiui, Bulgarijos nekilnojamojo turto rinkoje kainos pernai išaugo beveik 35 proc. Šiais metais žadamas bent 15 proc. augimas“, – investuojančių užsienyje lietuvių motyvus aiškino „ŽIA valda real estate“ direktoriaus pavaduotoja Gintarė Mikučionytė.

Tarp butus ar namus asmeninėms reikmėms perkančių Lietuvos piliečių populiariausia – Ispanija.