Vyriausybė trečiadienį nusprendė nepritarti Seime svarstomoms gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma įvesti progresinius mokesčius.

Opozicijai priklausantys Tvarkos ir teisingumo partijos nariai siūlo taikyti naują gyventojų pajamų apmokestinimą ir nustatyti tarifus nuo 5 iki 35 proc. Dabar šis tarifas siekia 15 proc., nepriklausomai nuo pajamų dydžio.

Finansų ministerijos skaičiavimu, priėmus siūlomas pataisas nacionalinis biudžetas netektų apie 60 mln. litų pajamų, o tokią netektį gali dar padidinti netiesioginis poveikis – progresinės mokesčių sistemos administravimo išlaidos. Taip pat baiminamasi, kad įvedus progresinius mokesčius padidėtų aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracija, o dividendų išmokėjimas galėtų būti perkeltas į mažesnį tarifą taikančias šalis.

Tvarkos ir teisingumo partija mėnesio pajamų dalį iki 1,25 tūkst. litų, arba metinių pajamų dalį iki 15 tūkst. litų, siūlo apmokestinti 5 proc. tarifu, atitinkamai 1,25–8 tūkst. litų ir 15–96 tūkst. litų – 20 proc., o atitinkamai daugiau nei 8 tūkst. litų ir daugiau nei 96 tūkst. litų – 35 proc. tarifu.

Pajamoms iš paskirstytojo pelno taip pat siūloma taikyti kelis mokesčio tarifus: dividendams iki 10 tūkst. litų siūloma nustatyti 5 proc. tarifą, nuo 10 tūkst. litų iki 96 tūkst. litų – 15 proc., o daugiau kaip 96 tūkst. litų – 25 proc. tarifą.

Iki 15 tūkst. litų palūkanas siūloma neapmokestinti, palūkanoms nuo 15 tūkst. litų iki 100 tūkst. litų taikyti 5 proc. tarifą, o nuo 100 tūkst. litų – 10 proc.

Seimas jau kelerius metus ne kartą atmetė Tvarkos ir teisingumo partijos bei socialdemokratų teiktas pataisas dėl progresinių mokesčių įvedimo.