Už sveiką ir sportišką jaunąją kartą

  • Teksto dydis:

Karolis Žilinskas

Verslininkas, sportininkas. Lietuvos kultūrizmo federacijos prezidentas, tarptautinės kategorijos teisėjas, pelnęs geriausio teisėjo vardą 2017 m. pasaulinėse varžybose. Pripažintas sporto treneris, parengęs keletą pasaulio čempionų. Įvairių nacionalinių bei tarptautinių varžybų organizatorius. Sporto ir sveikatingumo klubo įkūrėjas bei vystytojas.

2019 m. sausio 15 d. Jakutijoje, spaudžiant 60 laipsnių šalčiui (jutiminė temperatūra - 67°C), vienas žmogus nubėgo 50 km maratoną! Ar galite įsivaizduoti savo vaiką bėgantį taip? O save, taip bėgantį dėl vaiko gyvybės? Nesvarbu, kiek laiko bėgdamas užtruko tas žmogus ir kad jis pasiekė bėgimo šaltyje rekordą. Jis tai padarė, siekdamas išgelbėti 3 metukų mergaitę ir surinkti lėšas reikalingai operacijai. Sąskaitoje jau per 4000 eurų. Ir aš tikiu, kad mergaitė pasveiks, užaugs ir daug ko pasieks gyvenime.

Seniau kūno kultūros pamokos būdavo mėgstamiausios vaikų pamokos mokykloje, jų niekas nenorėjo praleisti. Laukdavome įdomesnių, aktyvesnių užsiėmimų, naujų žaidimų, žinių apie naujų sporto šakų taisykles. Vikriausi vaikai buvo gerbiami ne tik bendraamžių – ir kitų sričių mokytojai atkreipdavo dėmesį į moksleivį, mokyklos garbę gynusį kvadrato ar lengvosios atletikos varžybose. Kūno kultūra, kaip ir kitos pamokos, buvo vienodai svarbus dalykas. Vieniems geriau sekdavosi krepšinis, kitiems – lengvoji atletika ar kvadratas. Tačiau visi stengėsi iš paskutiniųjų.

Laikui bėgant, kūno kultūros pamokas nuvertinome. Ne, nekalbu apie pačius kūno kultūros mokytojus. Kas norėtų, kad jo dalykas būtų „nurašytas“? Nežinau, kieno leidimu atleidimą nuo kūno kultūros pamokų ėmė „atstoti“ sporto būrelio ar sporto klubo lankymas, o atleisti nuo fizinio pamokos „gali“ ir tėvų raštelis? Kokio valdininko nurodymu mokymo programoje atsirado formuluotė, jog moksleiviai tik „supažindinami“ su fizinės kultūros pamokomis? Joks būrelis ar priklausymas kažkokios sporto šakos rinktinei, treniruoklių salės lankytojų grupei negali atstoti kūno kultūros pamokų.

Šiandien vaikai linksmus, judrius žaidimus lauke iškeičia į mobilius telefonus bei kompiuterius, nebendrauja su bendraamžiais. Kodėl mokinys, gerai skaičiuodamas, tačiau nesugebantis gauti įskaitos kūno kultūros pamokose, yra geresnis už tą, kuris „10“ renka kūno kultūros pamokose? Be abejonės, vieni vaikai yra fiziškai silpnesni, kiti – stipresni, vieni – imlesni mokslams, kitiems reikia daug dirbti, kad juos pavytų. Žinoma, ir kūno kultūra, ir visos kitos pamokos yra vienodai svarbios. Pažvelgęs atgal ir prisiminęs savo klasės draugus, galiu drąsiai teigti, kad silpnesni tiksliuosiuose moksluose, tačiau aktyviai sportavę vaikai, nepasiklydo ir gyvenime, dabar turi ir stiprią sveikatą ir gerai apmokamus darbus.

Daugelį metų Kauno mokyklų sporto salės ir stadionai nebuvo renovuoti. Kūno kultūros pamokos skurdo, inventorius seno. Aplankius kai kurias Kauno mokyklas, apžiūrėjus sporto inventorių, imame suprasti, kodėl vaikai ir patys nenori fizinio lavinimo pamokų. Tačiau kam renovuotas stadionas ar salė, jei norinčių sportuoti nebeliko? Ilgus metus dirbęs treniruoklių salės vadovu bei treneriu, kasmet pastebėdavau, kad į sporto salę ateina vis jaunesnis ir silpnesnis jaunimas. Dauguma kūno stiprinti ateina sulinkę, iškrypusiomis nugaromis, varginami viršsvorio ar turintys kitokių sveikatos problemų. Ar taip būtų nutikę, jei kūno kultūros pamokas jie būtų uoliai lankę nuo darželio iki 12 klasės?

Dabar nuolat kalbama, kad „šiuolaikiniai vaikai yra hiperaktyvus“. O ankstesni tokie nebuvo? Ar šitiems druskos su pipirais pabarstė? O gal jie tokiais tampa todėl, kad neturi kur išsikrauti po ilgo sėdėjimo ir žiūrėjimo į telefono ar televizoriaus ekraną? Juk retas kuris darželis turi kūno kultūros mokytoją. Dažniausiai ten užsiėmimus, be jokios sistemos, veda auklėtojos, apsiribodamos lengva mankšta ar tuo, kas joms pačioms labiau patinka.

Vaikai fiziškai turi būti ruošiami nuo darželio. Turi būti skirta salė, reikalinga avalynė ir apranga. Žinoma, ir atitinkamai apsirengusi bei pasiruošusi darbui kvalifikuota kūno kultūros mokytoja. Vaikai ir mokytojai turi suvokti, kad tai lygiavertė pamoka, kaip ir visos kitos. Joje reikia stengtis, mokytis, atlikti paskirtas užduotis, estafetes, žaidimus ir būti įvertintu. Lygiai taip pat sistemingai ir kryptingai pamokos turi būti tęsiamos ir mokykloje su kūno kultūros pamokos, užduočių normatyvais bei vertinamu pažymiu. Moksleivis turi būti ne tik „supažindinimas“ su užduotimi ar žaidimu – būtinas normatyvo įvykdymas ir atitinkamai įvertinamas, kaip ir būdavo ankščiau. Kodėl tėvus kviečia mokinių įvairias kūrybines šventes ir parodo, ką vaikai nuveikė, ko išmoko? Kodėl neparodyti, kokie vaikai greiti, vikrūs ar lankstus? Tik darbas su tėvais ir vaikais, nurodant kūno kultūros svarbą vaiko organizmui bei asmenybės formavimuisi, gali padėti sugrąžinti tikrąsias kūno kultūros pamokas. Ir tik bendromis jėgomis galime auginti sveiką, stiprią, savimi pasitikinčią kartą.


Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1668140.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Miokardo infarktas

Miokardo infarktas portretas
Būtų mano valia- kultūrizmą priskirčiau ne prie sporto, o prie sveikatą žalojančios veiklos. Parodykit sveiką kultūristo širdį.

Verdiktas

Verdiktas portretas
Šitam veikėjui būtina atlikti proto normatyvą. Abejoju, kad kačialkės salės specas praeitų bent ketvertui.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių