Spalio 16-oji – Pasaulinė maisto diena: kokią svarbią žinią ji siunčia šiais metais?

  • Teksto dydis:

Kasmet spalio 16-ąją, Pasaulinę maisto dieną, mininčios šalys, tarp jų ir Lietuva, kelia tikslą atkreipti visuomenės dėmesį į pasaulio maisto švaistymo problemą ir stiprinti žmonių solidarumą kovojant su prasta mityba, badu bei skurdu. Šių metų šūkį „Auginkime, puoselėkime, išsaugokime. Drauge“ padiktavo pasaulyje pasklidęs COVID-19 virusas ir jo keliama grėsmė visai maisto tiekimo grandinei bei tvaraus žemės ūkio sektoriaus išsaugojimui.

Pasaulinė maisto diena minima nuo 1979-ųjų. Ši data pasirinkta todėl, kad 1945 m. būtent spalio 16 d. buvo įsteigta Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (angl. United Nations Food and Agriculture Organization, FAO), šiemet švenčianti savo įkūrimo 75-metį.

Pasak FAO generalinio direktoriaus Qu Dongyu, nuo metų pradžios plintant COVID-19, pasaulio šalys patiria precendento neturinčią grėsmę, todėl šiemet Pasaulinė maisto diena siunčia visuotinio solidarumo kvietimą pirmiausia padėti labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms apsirūpinti maistu ir prisidėti prie maisto sistemų tvarumo, jų stiprinimo ir atsparumo tokioms grėsmėms didinimo. Šiuo laikotarpiu kaip niekada svarbu paremti tiek smulkiuosius ūkininkus, tiek ir kitus visoje maisto tiekimo grandinėje dirbančius darbuotojus, kurie kas dieną rūpinasi ir deda visas pastangas, siekdami užtikrinti, kad maisto kelionė iš ūkių iki pat vartotojo stalo būtų saugi ir sklandi.

Šiandien minint Pasaulinę maisto dieną, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), prisijungdama prie FAO iniciatyvos, ragina vartotojus labiau prisidėti prie maisto švaistymo mastų Lietuvoje mažinimo, daugiau dėmesio skirti sveikesnės mitybos įpročiams ugdyti ir kartu padėti maisto stokojantiesiems, pagal galimybes aukoti maisto produktų labdaros organizacijoms. Specialistai primena, kad labdarai ir paramai gali būti teikiamas beveik visas maistas, įskaitant gatavus maisto produktus (pavyzdžiui: duoną, pyragus, konservus, aliejų, kavą, džiovintus vaisius, medaus gaminius ir kt.) ir viešojo maitinimo patiekalus. Svarbiausia, kad maistas būtų saugus vartoti.

Perteklinis, netinkamas žmonėms vartoti maistas gali būti panaudojamas gyvūnams šerti. Maisto gamybos ar prekybos įmonės, taip pat ir ūkininkai, išskyrus viešojo maitinimo įmones, gali prekybai netinkamą negyvūninį maistą atiduoti, pavyzdžiui, gyvūnų globos organizacijoms ir pan. Tačiau gyvūnams šerti skirtas maistas taip pat turi būti saugus – be gedimo, puvimo, pelėjimo požymių, neužterštas pakuotės likučiais ir kitomis medžiagomis ar kenkėjais. Be to, draudžiama gyvūnams šerti naudoti maisto atliekas, į kurias pateko ar buvo įmaišyta gyvūninių produktų.

Skaičiuojama, kad Lietuvos namų ūkiai per metus išmeta daugiau kaip 50 tūkst. tonų maisto, o kiekvienas lietuvis vidutiniškai atsisako apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.


Šiame straipsnyje: VMVT 2018

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių