Naujienų kova už vietą žiniasklaidos darbotvarkėje. Kas padeda laimėti?

Interneto naujienų portalai, tarsi kiaurą parą nenuilstantys žinių aviliai, kuria informacinį visuomenės naujienų diskursą, o šiuolaikinės žiniasklaidos genuose užkoduotas nuolatinis informacijos poreikis ragina žurnalistus patenkinti tiek nuobodžiaujančio naktinėtojo, tiek ankstyvą rytmetį su šalies aktualijomis pradedančio skaitytojo smalsumo poreikius. 

Kad ir kaip būtų, tiek laikraščių puslapiai, tiek virtualieji naujienų portalai turi savo ribas, kurios naujienų rengėjus pastato į vadinamąsias vartininkų pozicijas. Taigi, kokius ginklus naudoja dėl skaitytojų dėmesio žiniasklaidos lauke konkuruojančios naujienos?

Masine komunikacija besidomintys mokslininkai jau seniai diskutuoja apie tai, kas skirtingoms naujienoms padeda prasibrauti į laikraščių antraštes ar interneto portalų karštų žinių skiltis.

Viršūnėje – negatyvios naujienos

Dar 1922 m. amerikiečių rašytojas ir politikos apžvalgininkas Walteris Lippmannas pradėjo kalbėti apie naujienų savybes, veikiančias jų atrankos procesą. Vėliau prie šios pažinimo krypties plėtojimo reikšmingai prisidėjo norvegų tyrėjai Johanas Galtungas ir Mari Holmboe Ruge (1965), pakloję pamatus šių laikų naujienų vertės teorijai.

Pagrindinis mokslininkus kamavęs klausimas – kaip tam tikri įvykiai tampa naujienomis? Pavyzdžiui, kodėl žiniasklaida dažnai ignoruoja arba menką dėmesį skiria kultūros naujienoms, bet publikuoja daugybę straipsnių apie išskirtinį nusikaltimą ar eilinio nūdienos nuomonės formuotojo asmeninių santykių dramas?

Mokslininkų atlikti tyrimai leido suformuluoti išvadą, pagal kurią įvykio tapimą naujiena, greta organizacinių ar ekonominių faktorių, veikia ir naujienų vertybės bei jų kombinacijų sukurta naujienos vertė (angl. newsworthiness). Naujienų vertybės – ne kas kita, kaip tam tikra kriterijų sistema, lengvinanti žurnalistų sprendimus atsirenkant žinių statuso vertas temas, kurios galbūt padės užtikrinti didesnį skaitytojų ar klausytojų auditorijos dėmesį.

Įvairių tyrimų metu atlikta žiniasklaidos turinio analizė leido išgryninti naujienų vertybių sąrašus, kurie gausėjant šios krypties tyrimų laukui buvo ne kartą atnaujinti, siekiant atspindėti laikmečio aktualijas. Nepaisant pasiūlytų kriterijų klasifikavimo sistemų skirtumų, dėl dalies jų sutaria didžioji dalis mokslininkų.

Pavyzdžiui, yra manoma, kad daugiau galimybių patekti į viešą darbotvarkę turės tuo metu vykstantys negatyvūs, geografiškai artimi, suasmeninti, didesnės apimties įvykiai, susiję su konfliktais, neigiamais padariniais, emocijomis, elito atstovais ir pan.

Taigi, Lietuvos viešosios institucijos korupcijos skandalas, lydimas iššvaistytų mokesčių mokėtojų pinigų šleifo, turbūt be konkurencijos nugalėtų žinią, apie Naujosios Zelandijos gyventojų bendruomenės gerąją praktiką, kovojant su klimato kaita.

Daugiau galimybių patekti į viešą darbotvarkę turės tuo metu vykstantys negatyvūs, geografiškai artimi, suasmeninti, didesnės apimties įvykiai.

KTU tyrime – politinės reformos

Kitų pavyzdžių taip pat toli ieškoti nereikia. Trumpai apie vieną iš jų. Kauno technologijos universiteto (KTU) jaunųjų mokslininkų grupės vykdomo projekto „Politikos problemų gyvavimo ciklai Lietuvos žiniasklaidoje“ metu tyrėjai analizuoja, kaip populiariausioje Lietuvos naujienų žiniasklaidoje yra komunikuojamos skirtingos politinės reformos.

Viena tokių politinių reformų – 2018 m. įvesti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos pokyčiai. Šio atvejo analizei tyrimo duomenys buvo gauti peržiūrint naujienų straipsnius, publikuotus populiariausių Lietuvos interneto naujienų portaluose: DELFI ir 15min.lt. Straipsnių atrankai buvo naudojama įmonės „Mediaskopas“ žiniasklaidos monitoringo paslauga. Tyrimo duomenų laikotarpis apėmė 2016 m. gruodžio 13 d. – 2020 m. rugsėjo 1 d. periodą.

Vykdomo tyrimo duomenys rodo, kad 2017–2020 m. laikotarpiu žiniasklaidai buvo būdingas santykinai žemas susidomėjimas tema, išskyrus 2018 m. III ir IV ketvirčiais. Įdomu tai, kad būtent šio trumpo periodo metu buvo publikuota daugiau kaip pusė visų į tyrimo imtį įtrauktų straipsnių. Komunikacijos pradžioje dviejuose populiariausiuose Lietuvos interneto portaluose per mėnesį skaitytojai galėjo aptikti vidutiniškai penkis straipsnius, kuriuose reforma buvo tik minima arba aptariama kaip pagrindinė naujienos tema, o komunikacijos piko metu šis skaičius drastiškai šoktelėjo iki beveik 90.

Taigi, kas nutiko, kad menkas naujienų rengėjų dėmesys planuojamiems pokyčiams sugebėjo trumpam kolonizuoti viešą Lietuvos naujienų darbotvarkę?

Tiesiausias atsakymas, be abejo, būtų apie neišsipildžiusius mokytojų lūkesčius, neigiamai įvertintą pirminį politinių pokyčių poveikį, tarp suinteresuotų grupių kilusią įtampą, visuomenės reakciją ir reformos įgyvendinimo procesą vainikavusį ilgalaikį neterminuotą mokytojų streiką, sukėlusį krizę ne tik už švietimo sektorių atsakingoje ministerijoje, bet ir visoje Vyriausybėje. Ir tai būtų tiesa.

Viena iš daugelio

Tačiau į šią situaciją galima pažvelgti ir iš naujienų teorijos šalininkų perspektyvos, diskutuojant apie tai, kaip kito reformos, kaip naujienų įvykio, vertė jos įgyvendinimo laikotarpiu.

Šios reformos komunikacija tiriamuoju laikotarpiu išgyveno vieną dėmesio ciklą su jam būdingais etapais, pradedant problemos identifikavimo ir aptarimo faze, vėliau sekusiu jos sprendimo būdų paieškų etapu ir galiausiai temos nuovargį sukėlusiu postprobleminiu laikotarpiu.

Diskurso pradžioje žemas mokytojų darbo užmokestis buvo tik viena iš problemų, iliustruojančių mokytojų, kaip visuomenės grupės, pažeidžiamumą. Atrodo, kad jau tada reforma, kaip naujienų įvykis, savo darbų aplanke turėjo bent keletą verčių, galinčių didinti jos konkurenciją tarp kitų naujienų: negatyvumą, geografinį artumą, viešinamas personalizuotas mokytojų patirtis, ne vienu asmeniu apsiribojantį poveikio mastą ir pan.

Vis dėlto reikia sutikti, kad nūdienos Lietuvos kontekste ji buvo viena iš daugelio problemų su nesunkiai nuspėjamomis atsiradimo priežastimis ir šablonišku kenčiančios paveiktos grupės vaizdavimu.

Straipsnių apie neteisingą mokytojų darbo apmokėjimą viešajame diskurse pasirodydavo periodiškai ir vėl nugrimzdavo į tikrų ir netikrų naujienų jūros dugną. Ten, kur nuguldavo dėl per mažų atlyginimų besiskundžiančių slaugytojų, policininkų, gaisrininkų ir kt. visuomenei reikšmingų grupių fragmentiški pareiškimai.

Temos sugrįžimas

2018 m. antroje pusėje viskas buvo kitaip. Etatinio mokytojų darbo apmokėjimo reforma pradėjo intensyviai didinti savo, kaip naujienos, potencialą. Šalia anksčiau minėtų savybių, ji jau turėjo konflikto, apgaulės, kaltinimo, dramos, žmogiškojo intereso, naujumo ir pan. štampų, kurie daug lengviau leido konkuruoti su kitomis naujienomis, o skaitytojus ir klausytojus masino dalyvauti socialiai konstruojamame „ministerijoje užsidariusių mokytojų realybės šou“.

Šį kartą problema buvo suvokiama jau ne kaip uždaros pedagogų bendruomenės galvos skausmas, bet kaip visos visuomenės galvosūkis, trikdantis viešosios vertybės – švietimo – prieinamumą ir kokybę. Nors šis pavyzdys visų pirma atskleidžia opias mūsų šalies socioekonomines problemas, viešųjų institucijų komunikacijos spragas, bet kartu suponuoja, kas padeda įvykiams tapti didelėmis naujienomis.

Kodėl svarbu apie tai kalbėti? Nepaisant kintančio žiniasklaidos kraštovaizdžio, nuolat augančių skaitytojų ir klausytojų galimybių tikslingai formuoti juos pasiekiantį informacijos srautą, naujienų žiniasklaidos vaidmuo kuriant viešąjį informacinį lauką išlieka reikšmingas.

Įtaka kolektyviniam nerimui

Yra tyrimų, kurių rezultatai rodo sąsajas tarp žiniasklaidos kuriamos darbotvarkės ir to, kaip visuomenė suvokia ir vertina joje socialiai konstruojamus įvykius (pavyzdžiui, Arendt, Scherr, 2019).

Naujienų vertybių integravimas į informacijos atrankos procesus iš principo yra nei gera, nei bloga praktika. Viena vertus, ji gali būti labai naudinga, siekiant atkreipti persisotinusių naujienų vartotojų dėmesį į opias problemas ir kitą demokratinės visuomenės plėtrai reikšmingą informaciją.

Tačiau, kita vertus, šios priemonės gali padėti kurti tendencingą, iškreiptą visuomenės problemų hierarchiją, skatinti kolektyvinį nerimą ir, pristatyto pavyzdžio atveju, dar smarkiau stimuliuoti nepasitikėjimą viešųjų institucijų gebėjimais spręsti visuomenės narių problemas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietis

Kaunietis portretas
Kultūringų žmonių yra nepalyginamai daugiau, bet viešąją erdvę užtvindė tolima nuo kultūros publika. Atsisveikiname su senosios Europos kultūra, kurioje "Garbė buvo brangesnė už gyvybę". Dabar kuriame visuomenę, kurioje degraduoja moralė, padorumas, žmogiškasis orumas, matome kaip įsigali nežabotas godumas
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Ministerija – mini isterija
    Ministerija – mini isterija

    Kai aplanko dvi naujienos, ištinka sutrikimas, kurią pirmiau paporinti. Nuostabią ar puikią? Gerą ar dar geresnę? Blogą ar visiškai prastą? Laimingą ar pragaištingą? Bet. Kad ir kaip blogai kas prasidėtų, mieliau, kad geriau pas...

    3
  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    12
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    14
  • Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?
    Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?

    DESI indeksas rodo, kad keturi iš dešimties suaugusiųjų stokoja skaitmeninių įgūdžių ir tai gali būti panaudota prieš mus pačius. Padaugėjus kibernetinių nusikaltimų, siejamų su Rusijos atakomis, ypač svarbu žinoti, kaip kib...

  • Pinigų kapšai
    Pinigų kapšai

    Futbolo padangėje viskas atrodo pernelyg nuspėjama. Europos stadionuose karaliauja Madrido „Real“, į sezono trofėjų kolekciją pasiglemžęs ir UEFA Supertaurę. Tačiau šiandien jau visu 100 proc. prasidedantis didžiųjų Europos lyg...

  • Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje
    Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje

    Skaityti, rašyti, skaičiuoti keturių aritmetikos veiksmų ribose moki ir gana. Įvertinimas – trys besišypsančios saulutės. Gauni spalvingą brandos atestatą, ir viskas. O toliau gyvenimas kaip Maksimo Gorkio trilogijoje „Mano un...

    1
  • Kur eini, Lietuvos švietime?
    Kur eini, Lietuvos švietime?

    Artėja rugsėjo 1-oji ir vėl kirba klausimas, kaip spręsime švietimo klausimus naujais mokslo metais. 2022 mokslo metų brandos egzaminų sesija pagarsėjo 35 proc. matematikos egzamino neišlaikiusių abiturientų antirekordu. Išimtis t...

    5
  • Gal Vovočka – ukrainietis?
    Gal Vovočka – ukrainietis?

    Ukraina – 2022 metų kelrodė žvaigždė. Viskas, ką daro ukrainiečiai, vertinama pozityviai, o kiekvienas ydingas atvejis pateisinamas, jeigu į jį kaip nors yra įsivėlusių Ukrainos žmonių. Net kai kurie pokštą "rusai puola" k...

  • „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos
    „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos

    Artėjant paskutiniam ilgajam vasaros savaitgaliui, o ir pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai nepoilsiauja, sakydami,...

    1
  • Gulbių ežero pliusai
    Gulbių ežero pliusai

    Ne kiekvienas vanagas – vandens paukštis, o jei dar ežeras (kad ir užšalęs) visai šalia mūšio lauko, nieko gero nelauk. ...

Daugiau straipsnių