Naujausios žinios vaistininkams – inovatyviai ir išradingai

Į šiuos klausimus šiandien galėtų atsakyti bet kuris vaistininkas, praėjusią savaitę dalyvavęs LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre itin išradingai organizuotoje konferencijoje „Šiuolaikinė farmacija: lūkesčiai, iššūkiai ir idėjos“. Čia susirinkęs gausus mokslininkų, vaistininkų, gydytojų, slaugytojų būrys diskutavo anaiptol ne vien apie vaistus.

Pasak LSMU Farmacijos fakulteto dekanės prof. Ramunės Morkūnienės, visiems sveikatos apsaugos specialistams verta susitelkti ir drauge ieškoti sprendimų: per pastaruosius 5 metus Lietuvoje išaugo vaistų vartojimas, lietuviai daugiau nei kitos Europos šalys vartoja antibiotikų, antihipertenzinių vaistų, klesti savigyda.

Kita vertus, Lietuvoje neatsiliekame nuo stačiai fantastišku greičiu tobulėjančių medicinos ir farmacijos naujovių, tad ir šiandienos vaistininkams reikia toli gražu ne vien farmacinių žinių.

Trimačio vaistų spausdinimo era – jau čia pat

LSMU Farmacijos fakulteto mokslininkai tiria ir plėtoja trimatės spausdinimo technologijos galimybes. Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja prof. Jurga Bernatonienė pasakojo, kad vaistų gamybai pasitelkus trimatį spausdintuvą, galima kurti įvairias anksčiau dėl technologinių priežasčių neįmanomas vaistų formas: tabletėse tarsi į atskirus komodos stalčius atskirti veikliąsias medžiagas, kad jos išsiskirtų tiksliai užprogramuotu laiku, arba įterpti įvairių mikrokapsulių, jas padengti skirtingais sluoksniais pagalbinių medžiagų, reguliuojančių vaistinės medžiagos išsiskyrimą.

Kita šios pažangios technologijos kryptis, kurią plėtoja LSMU mokslininkai – trimačiai ląstelių ir audinių modeliai. Mokslo tyrimuose širdį, kepenis, inkstus, odą pakeičia iš trimačių žmogaus ląstelių sudaryti šių organų biomimetiniai (t.y., sudaryti iš gamtoje egzistuojančių molekulinių struktūrų) modeliai padeda greičiau ir tiksliau nustatyti tiriamų vaistinių medžiagų poveikį įvairioms organizmo sistemoms. Tai ypač svarbu ieškant naujų veiksmingų vaistų ir plėtojant įvairių ligų gydymo strategijas.

Kaip smegenų veiklą reguliuoja... žarnynas?

LSMU vaikų gastroenterologė doc. dr. Rūta Kučinskienė pasakojo apie naujausius atradimus tyrinėjant žarnyno mikroorganizmus, arba mikrobiotą. Didžiausią kiekį mikroorganizmų turime žarnyne: bendras suaugusio žmogaus virškinamojo trakto paviršius plotu prilygsta futbolo stadionui ir yra net 250 – 400 kvadratinių metrų ploto.

„Pastarųjų metų mokslo tyrimai atskleidė daug įdomių dalykų: mūsų smegenų veikla yra susijusi su žarnyno bakterijomis, su mikrobiota. Sergančio nutukimu, diabetu, metaboliniu sindromu,

reumatoidiniu artritu, astma ar kitomis sunkiomis ligomis žarnyno mikrobiota skiriasi nuo sveiko žmogaus. Mokslas ieško būdų, kaip gydyti ligas keičiant mikrobiotą“, – pasakojo mokslininkė.

Nustatyta, kad centrinė nervų sistema turi įtakos žarnyno motorikai, o smegenų veikla lemia žarnyno sekreciją ir mikrobiotos balansą. Žmogaus mikroorganizmų visumos – mikrobiomo būklę keičia tokie veiksniai, kaip depresija, stresas, miego trūkumas. Mokslo tyrimai rodo mikrobiomo įtaką autizmui, tad pasaulyje jau atliekami tyrimai, kaip pacientų sveikatos būklę veikia tam tikros dietos, probiotikai, prebiotikai ar žarnyno mikrobiotos transplantacija. Ateityje bus tiriama, kokie probiotikai ar jų deriniai tiktų konkrečiai ligai gydyti.

Mitybos įtaką širdies sveikatai aptaręs VU prof. Rimantas Stukas priminė Pasaulio sveikatos organizacijos informaciją, jog net 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų būtų galima išvengti pasitelkus tinkamą dietą ir pakoregavus gyvenimo būdą. Daugybė mokslo tyrimų įrodo didžiulę mitybos reikšmę, reguliuojant arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį ir gerą kraujotaką.

LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos lektorė dr. Jurgita Karčiauskienė aptarė, kaip padėti pacientui, sergančiam žvyneline ir seborėjiniu dermatitu. „Pastebėta, kad susirgus žvyneline, greičiau išsivysto ir cukrinis diabetas, greičiau atsiranda nutukimas. Ryšys abipusis – žmonėms, sergantiems šiomis ligomis, greičiau išsivysto žvynelinė“, – naujausių tyrimų duomenimis dalijosi lektorė.

Farmacijos studentų moksliniai darbai – žmogaus sveikatai

Greta patyrusių savo srities autoritetų savo tyrimus pristatė ir jaunieji LSMU mokslininkai – studentai bei doktorantai. LSMU Farmacijos fakulteto studentai – aktyvūs pagalbininkai kuriant naujas vaistinių preparatų gamybos technologijas, modelius, išbandant naujų vaistinių medžiagų veiksmingumą. Naujausios mokslo žinios ir galimybė jas kurti savo rankomis – vienas svarbiausių etapų ugdant jaunus specialistus, nes svarbiausias tikslas – žmogaus sveikata, paciento gyvenimo kokybė.

Profesorė J. Bernatonienė pasakojo, kad šiųmetė farmacininkų konferencija buvo itin išradinga ir inovatyvi: vyko virtuali transliacija, nemažai specialistų nuotoliniu būdu prisijungė iš užsienio šalių, tad iš viso renginys subūrė per 700 dalyvių. Medicinos ir farmacijos naujoves renginyje pristatė net 38 įmonės.

LSU Farmacijos fakultetas ir Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra stengėsi renginio dalyvius ne tik sudominti aktualiais pranešimais, bet ir itin plačiai pasitelkė informacines technologijas. Mokslinė diskusija taip pat surengta netradiciškai: dalyviai išmaniaisiais telefonais sprendė žaismingą testą, sparčiausiai atsakę apdovanoti prizais.

„Kasmet ieškome naujų konferencijos formų, ir šiemet taip pat bandėme kažką padaryti kitaip. Sujungėme mokslą su žaidimu. Sulaukėme itin palankių įvertinimų – žmonėms patiko“, – džiaugėsi prof. J. Bernatonienė.