Minint Pasaulinę šokolado dieną – ką vertėtų žinoti mėgstantiems šį produktą?

  • Teksto dydis:

Liepos 7-oji – pasaulinė šokolado diena, plačiai minėti pradėta 2009 metais, siekiant įprasminti šokolado atsiradimo Europoje datą – 1550 metus. Tokia proga verta prisiminti šio saldumyno savybes ir ypatybes, kurios suteikia džiaugsmo juo mėgaujantis

Šiuo metu žinomos trys pagrindinės šokolado rūšys – tai juodasis, pieninis ir baltasis šokoladas. Šokolado „širdis“ – jo sudėtyje esanti kakava. Kuo didesnis kakavos sausųjų medžiagų kiekis, tuo šokoladas bus maistingesnis, išraiškingesnio skonio. Kadangi viena pagrindinių tikrojo šokolado sudedamųjų dalių yra kakavos sviestas ir kakavos sausųjų medžiagų kiekis, tokiame šokolade visuomet yra mažiau cukraus, tuo pačiu – ir kalorijų.

Prieš keletą metų prekyboje pasirodė ir nauja šokolado rūšis – „Ruby“ šokoladas arba kitaip rožinis šokoladas. Nuo kitų rūšių šis skiriasi tuo, kad yra gaminamas būtent iš „Ruby“ kakavos pupelių.

Kuo skiriasi juodasis, pieninis ir baltasis šokoladai?

Norint šokoladą pavadinti juoduoju, pieniniu ar baltuoju, jis turi atitikti tam tikrus kriterijus:

• juodajame šokolade (arba tiesiog šokolade) turi būti ne mažiau kaip 35 proc. kakavos sausųjų medžiagų, iš jų ne mažiau kaip 18 proc. kakavos sviesto ir ne mažiau kaip 14 proc. kakavos sausųjų neriebalinių medžiagų;

• pieniniame šokolade – ne mažiau kaip 25 proc. kakavos sausųjų medžiagų; ne mažiau kaip 14 proc. pieno sausųjų medžiagų, gautų iš visiškai ar iš dalies dehidratuoto nenugriebto pieno, iš dalies ar visiškai nugriebto pieno, grietinėlės, sviesto ar pieno riebalų; ne mažiau kaip 2,5 proc. kakavos sausųjų neriebalinių medžiagų; ne mažiau kaip 3,5 proc. pieno riebalų; ne mažiau kaip 25 proc. bendrųjų riebalų (kakavos sviesto ir pieno riebalų);

• baltajame šokolade – ne mažiau kaip 20 proc. kakavos sviesto; ne mažiau kaip 14 proc. pieno sausųjų medžiagų, gautų iš visiškai ar iš dalies dehidratuoto nenugriebto pieno, iš dalies ar visiškai nugriebto pieno, grietinėlės arba iš dalies ar visiškai dehidratuotos grietinėlės, sviesto ar pieno riebalų; ne mažiau kaip 3,5 proc. pieno riebalų.

Būna, kad kartais šokoladas pabąla. To priežastis – produkto laikymas nesandarioje pakuotėje, drėgnoje ar labai šiltoje patalpoje. Šio proceso metu šokoladas tiesiog pasidengia plonu cukraus kristalų sluoksniu, tačiau tai nereiškia, kad toks gaminys sugedęs ar netinkamas vartoti, nukenčia tik prekinė produkto išvaizda.

Kaip ir visų kitų maisto produktų, šokolado tinkamumo vartoti terminą nustato gamintojas, remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis. Kokius būtent tyrimus atlikti, norint nustatyti maisto

produkto tinkamumo vartoti terminą, sprendžia gamintojas atsižvelgdamas į gaminio rūšį, jo pagaminimo būdą, sudėtį, naudojamą pakuotę, gaminio laikymo sąlygas.

Etiketė – svarbi pagalbininkė vartotojui

Mėgstantiems šokoladą, specialistai visada rekomenduoja atkreipti dėmesį į informaciją, pateiktą ant pakuotės. „Be jau minėtų galiojimo terminų, sudedamųjų dalių, ant šokolado pakuočių turi būti žymimi alergenai. Kadangi šis saldumynas ir jame esantys komponentai, kaip, pvz., riešutai, pienas ir jo produktai kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas, produkte esantys alergenai privalo būti aiškiai pažymėti“, – paaiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Eimantė Ruzgytė.

Specialistės teigimu, ženklinant maisto produktus, taip pat ir šokoladą, alergenai bei jų pavadinimai išryškinami, pateikiant juos taip, kad aiškiai išsiskirtų iš kitų sąraše nurodytų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, pasirenkant tam tikrą šriftą, stilių ar fono spalvą. Ant pakuotės turi būti pažymėtos visos alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagos ir produktai, taip pat pagalbinės perdirbimo medžiagos ir gautos iš produktų, sukeliančių alergijas ar netoleravimą, nors galutiniame gaminyje jų pavidalas ir pakinta. Jei sudedamųjų dalių sąrašo nėra, tuomet ant pakuotės rašoma „sudėtyje yra...“ ir nurodomi alergijas galinčių suteikti medžiagų pavadinimai. Informacija apie tokias medžiagas, esančias nefasuoto maisto produkto sudėtyje, turi būti pateikta kainų etiketėje ar kitoje vartotojui prieinamoje informacinėje medžiagoje.

Kartais gamintojai pateikia ir papildomą informaciją rašydami, pvz., „Sudėtyje gali būti riešutų pėdsakų“. Šis teiginys nereiškia, kad į produktą buvo dėti riešutai, tačiau gamintojas vartotoją įspėja, nes, galbūt produktas buvo gamintas ant tos pačios linijos, ant kurios prieš tai buvo gaminamas kitas produktas su riešutais ir, nors linija buvo nuplauta, tačiau galėjo likti kelios nepastebėtos riešutų atraižos, skiltelės.

Lietuviškas šokoladas saugus ir kokybiškas

VMVT duomenimis, Lietuvoje šokoladą ir skanėstus su kakava šiuo metu gamina 35 įmonės. Kontrolės rezultatai rodo, jog produktų, kurie būtų netinkami vartoti per, pastaruosius metus nebuvo aptikta. Atliekamų patikrinimų metu inspektoriai didžiausią dėmesį skiria šokolado ir kakavos gaminių bei kitų tokio tipo skanėstų saugai ir kokybei, taip pat ženklinimui. Patikrinimų duomenimis, kad Lietuvoje pagaminta produkcija yra saugi ir kokybiška ne tik dėl vykdomos kontrolės gamybos įmonėje, bet ir dėl savo sudėties. Be to, įvertinus 15 Lietuvoje gaminamų šokolado plytelių etiketes, pastebima, kad pvz., maisto priedų šokolado gamybai naudojama nedaug. O net ir esantys sudėtyje, yra nekenksmingi ir nekelia rizikos vartotojų sveikatai.


Šiame straipsnyje: VMVT 2018

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių