Profesorius gimė Rokiškio rajone, mokėsi Rokiškio pradinėje mokykloje, o 1902–1910 m. – Sankt  Peterburgo Šv. Kotrynos katalikų gimnazijoje. 1910–1911 m. studijavo biologiją Sankt Peterburgo universitete, o 1915 m. baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. Iki 1917 m. pabaigos dirbo karo gydytoju. 1918–1921 m. buvo Rokiškio apskrities ligoninės gydytojas, vedėjas. 1920 m. pradėjo dėstyti Kaune įkurtuose Aukštuosiuose kursuose. Aukštieji kursai 1922 m. peraugo į Lietuvos universitetą. Čia Medicinos fakultete VI. Lašo iniciatyva įkurta Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedra. Pirmuoju katedros vedėju išrinktas prof. Vladas Lašas, kuris vadovavo katedrai iki 1966 m.

VI. Lašas tobulinosi Berlyne ir Lozanoje. 1926 m. apgynė daktaro disertaciją. 1924–1940 m. ir 1944–1946 m. buvo Medicinos fakulteto dekanas, 1940–1941 m. prorektorius. Prof. Vl. Lašo iniciatyva ir rūpesčiu 1933 m. buvo pastatyti Medicinos fakulteto rūmai (Kaune, A. Mickevičiaus  g. 9; architektas V. Dubeneckis). Fiziologijos katedra (Institutas) buvo aprūpinta aukštos kokybės modernia tiems laikams laboratorine įranga, pagaminta Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Didžiulis prof. Vl. Lašo nuopelnas buvo ir Kauno klinikų statyba (1940). Prof. Vl. Lašui pagerbti pastatytas jo biustas Kauno Klinikų sodelyje.

Prof. Vl. Lašas tyrė įvairių Lietuvos gyventojų grupių mitybą, išaiškino jų maisto davinio specifiką ir trūkumus, pateikė racionalios mitybos pasiūlymų. Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo nagrinėti anafilaksijos klausimus, jos kilmę, eigą sensibilizacijos būdus, inkubacijos trukmę, specifiškumą. Ištyrė anafilaksinio šoko intensyvumą, suklasifikavo jo stadijas.

Prof. Vl. Lašas daug dėmesio skyrė fiziologijos dėstymui ir vadovėliams. Išleido 18 vadovėlių, kuriuos vainikavo 1965 m. išleista „Žmogaus fiziologija“ (su bendraautoriais).

Profesorius Vl. Lašas daug dėmesio skyrė lietuvių kalbai – ją vertino ir puoselėjo. Profesorių  fiziologą galima laikyti  vienu lietuvių kalbos mokslinio stiliaus kūrėjų, nes jis sukūrė nemažai lietuviškų medicinos terminų, kurie ir šiandien tebevartojami

Prof. Vl. Lašas subūrė visos Lietuvos fiziologus į mokslinę draugiją, įkurtą 1955 m. Iš pradžių draugija vadinosi Lietuvos fiziologų, farmakologų ir biochemikų draugija ir turėjo 26 narius. Vėliau, didėjant narių skaičiui, susidarė trys atskiros draugijos. Po prof. Vl. Lašo mirties Lietuvos fiziologų draugijai vadovavo prof. J.  Šopauskas (1966–1969), prof. B. Padegimas (1969–1997), prof. R. Abraitis (1997–2005), prof. E. Kėvelaitis (2005–2009). Šiuo metu Lietuvos fiziologų draugijos pirmininkas yra prof. E. Stankevičius, draugijoje yra 35 nariai. Draugija vienija visos Lietuvos fiziologus ir kitų specialybių darbuotojus, kurie vykdo fiziologijos mokslo tiriamuosius darbus, publikuoja juos prestižiniuose mokslo žurnaluose, turinčiuose aukštą citavimo indeksą. Draugijos mokslininkai yra išleidę pagrindinius fiziologijos vadovėlius ir mokomąsias priemones, kuriuos vartoja įvairių specialybių biomedicinos srities studentai. Draugija rengia mokslines konferencijas, simpoziumus, seminarus, nagrinėjančius fiziologijos mokslo aktualijas.

1997 m. prof. E. Kėvelaičio ir prof. A. Gutmano pastangomis Lietuvos fiziologų draugija tapo asocijuotąja Europos fiziologų draugijų federacijos (angl. Federation of European Physiological Societies – FEPS) nare, o nuo 1999 m. – tikrąja šios organizacijos nare. 2015 m. Lietuvos fiziologų draugija, vadovaujama prof. E. Stankevičiaus, laimėjo konkursą jungtinei FEPS ir Baltijos šalių fiziologų draugijų konferencijai surengti Kaune. Tai buvo didžiulis tarptautinis renginys, kuriame dalyvavo 319 mokslininkų, pristačiusių 289 pranešimus iš 34 Europos ir kitų pasaulio šalių. Įžanginė konferencijos dalis buvo skirta fiziologijos mokymo klausimams ir jauniesiems fiziologams, jų darbams ir pranešimams. Geriausi jaunųjų fiziologų darbai buvo premijuoti. Vyko 18 simpoziumų, skirtų tam tikroms fiziologijos mokslo sritims. Dalis pranešimų (158) buvo stendiniai, geriausieji buvo premijuoti. Žymiausieji mokslininkai perskaitė 8 plenarines ir programines paskaitas, skirtas visiems konferencijos dalyviams. Konferencijos medžiaga buvo publikuota oficialiame FEPS žurnale „Acta Physiologica“.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai 2016 m. išleido  knygą „Akademikas  profesorius Vladas Lašas. Atsiminimai.“ Leidinyje pateikiami  autentiški  žymaus  lietuvių mokslininko akademiko Vl. Lašo atsiminimai, parašyti iki 1965 m., jo bendražygių , amžininkų, sūnaus Liudviko prisiminimai, gausiai iliustruoti nuotraukomis ir dokumentais.