Kaunui turi atstovauti kauniečiai!

Seimo narė, Nepartinė kandidatė Centro-Žaliakalnio apygardoje, daugiamandačiame LVŽS sąraše – Nr. 28

Su šūkiu „Kaunui turi atstovauti kauniečiai“ dalyvauju 2020 m. Seimo rinkimuose. Kodėl pabrėžiu šias sąsajas? Todėl, kad vienmandatėje apygardoje renkamas parlamento atstovas turi gerai žinoti savo atstovaujamąją apygardą, jos žmonių teirautis nuomonės dėl svarstomų įstatymų projektų, apygardoje stebėti, kaip laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, t.y. konkrečioje teritorijoje vykdyti parlamentinę kontrolę. Tam būtinas nuolatinis bendravimas su rinkėjais ir artimas grįžtamasis ryšys.  Žmonėms svarbu ne retsykiais užklystantys svečiai, o greta jų ir su jais nuolat esantis, pasiekiamas ir atviras Seimo narys. Atsakomybė prieš savo apygardos žmones yra reikšmingas parlamentinės veiklos atspindys.

Man svarbi Jūsų nuomonė

Dar iki ateidama į Seimą pati įsitikinau, kad viešojoje erdvėje labai stinga informacijos apie Seime priimamus sprendimus. Joje iš esmės vyrauja viskas, kas vyksta iki sprendimų – politikos užkulisiai, derybos, kompromisų paieška. Rezultatai po to dažnai jau ir neįdomūs. Todėl stengiuos komunikuoti apie žmonėms svarbius įstatymų projektus, nuolat  klausiu jų nuomonės. Tam išnaudoju ir socialinį tinklą Facebook, ir žiniasklaidą, ir susitikimus. Esu linkusi girdėti oponentų argumentus, nes jie leidžia įsivertinti galimas rizikas. 

Seime svarstomi projektai  tapo pretekstu rengti susitikimus su Kaune veikiančių socialinių įmonių, nevyriausybinių organizacijų atstovais, studijuojančiu jaunimu, pacientų organizacijomis, senjorais ir kt. 

Nuolat bendraudama su žmonėmis operatyviai  sužinau apie išryškėjusias spragas įstatymuose.  Mano inicijuota ir Seime priimta pataisa dėl to, kad savarankiškai dirbantiems asmenims darbo sutartis nebūtų kliūtis gauti 257 eurų išmoką,  buvo pateikta, kai keli žmonės pasiguodė dėl socialiai neteisingos nuostatos.  Ši pataisa buvo aktuali keliasdešimčiai tūkstančių Lietuvos žmonių. Ačiū toms aktyvioms moterims, kurių dėka buvo ištaisyta klaida motinystės išmokas reglamentuojančiame įstatyme. Socialinis saugumas lieka vienu svarbiausiu mano prioritetu rinkimuose į Seimą.

Vieno sekmadienio ekskursija ant Pelėdų kalno „pašnibždėjo“, kad  2021-uosius reikia paskelbti Juozo Zikaro metais. Kitų metų lapkričio 18 dieną sukanka 140 metų, kai gimė ši Lietuvai ypatingai nusipelniusi asmenybė, ir 100 metų, kai sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“. Seimas tam absoliučiai vieningai pritarė.

Šių metų gegužę Vyriausybė Kaunui papildomai skyrė beveik 27 milijonus eurų. Laisvės kovų ir valstybės atminties komisijoje išreiškėme poziciją, kad Maironio universitetinės gimnazijos (Steigiamojo Seimo rūmų) rekonstrukcijai užbaigti būtina skirti 1,5 mln. eurų. Simboliška, kad artėjant Juozo Zikaro metams, jo namo remontui ir sutvarkymui skirta 350 tūkst. eurų.  Artėjant Kauno – Europos kultūros sostinės metams, reikšminga investicija – beveik pusė milijono eurų  Nacionaliniam Kauno dramos teatrui.

Parlamentinė kontrolė: ar nepažeidžiami įstatymai?

Per vienerius metus dėl piliečių ir organizacijų galimų interesų ir teisėtų lūkesčių pažeidimų 18 kartų kreipiausi į įvairias valdžios institucijas.

Kaune kilo gana didelis sąmyšis, kai karantino pradžioje staiga buvo sustabdyta kultūros ir sporto bei neformaliojo ugdymo įstaigų veikla.  Ar teisėtai ir pagrįstai tai buvo padaryta? Dėl to kreipiausi į Vyriausybės atstovą Kauno ir Marijampolės apskrityse. Reaguodamas į tai, per kelias dienas Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius  pakeitė savo įsakymus, leidžiant vykdyti veiklas ir tik išnaudojus visus įmanomus būdus  įforminti prastovas.

Dar vienas rūpestis – ar  teisėtai nutrauktas finansavimas socialinėms paslaugoms pagal programą „Iniciatyvos Kaunui“?  Ar  tikslinga (ir teisinga) per šią programą  finansuoti ne NVO sektorių, o ir taip iš Savivaldybės biudžeto išlaikomas įstaigas? Paaiškėjo – teisėta, o dėl požiūrio į NVO stiprinimą – labai ginčytina.

Piliečių skundai  susiję su žemės grąžinimo, nekilnojamojo turto mokesčio, bendrijų valdymo, socialinės paramos, viešosios tvarkos, teismo antstolių veiksmų ir kitais klausimais.  Džiaugiuosi, kad valdžios institucijos, pakartotinai išnagrinėjusios Linos ir Roberto istorijas, skyrė jiems pagrįstai priklausančias savarankiškai dirbančio asmens ir tėvystės išmokas.  

Kurti pokyčius

Manau, kad politikai turi veikti ne tik reaktyviai,  bet ir proaktyviai – patys inicijuoti renginius ar įvykius. Jau 18 metų Vilniuje populiarią tradiciją kviesti senjorus nemokamam kavos puodeliui inicijavome ir Kaune. Visą spalio mėnesį į „Senjorų kavą“ kvietė 18 Kauno restoranų ir kavinių. Tikslas buvo ne kavos puodelis, o susitikti, pabendrauti, paklausyti muzikos, sukurti gerą emociją.

Nė vieno pamiršto kapo. Į kvietimą prieš Vėlines sutvarkyti vienas seniausių Kaune Eigulių kapines atsiliepė beveik 200 moksleivių iš Generolo P. Plechavičiaus kadetų licėjaus, „Saulės“ gimnazijos, Žaliakalnio senjorės.

Regėjimo negalią turintys kauniečiai papasakojo apie apleistą jų gyvenamojo kvartalo parką. Akivaizdu, patys jie neturi fizinių galimybių iškirsti krūmus, apgenėti gyvatvores. Į kvietimą padėti mielai atsiliepė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

Vis dėlto labiausiai per šį laiką nustebino, kiek daug Lietuvoje yra žmonių, kurie tyliai, kantriai, nereikalaudami ir netriukšmaudami  daro gerus darbus, griaudami nepasitikėjimą, abejingumą ir kurdami šviesius pokyčius visuomenėje. Ačiū Jums už galimybę pažinti Kauno hospiso ir „Gerumo rankų“ savanorius, nusipelniusias Kauno moteris, šaunius kultūrininkus, iniciatyvias bendruomenes ir kt.

Tęsti tai, kas pradėta

Svarstant 2020 metų biudžeto įstatymo projektą, inicijavau  siūlymą skirti lėšų Istorinės LR Prezidentūros Kaune aplinkos tvarkymo darbams.  Šiek tiek apmaudu, kad pažymint Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento  Antano Smetonos išrinkimo ir inauguracijos šimtmetį, nebuvo skirta lėšų muziejaus  aplinkai sutvarkyti.  Pagarba istorijai ir sode stovintiems trims prezidentams reikalauja valstybės dėmesio šiai reprezentacinei vietai.

Kauno centrinio pašto rūmai turi likti visuomenės reikmėms.  Tai principinė LVŽS pozicija. Jo privatizavimas buvo sustabdytas paskutinę akimirką. Tačiau  įveiklinimas – tiek tarpinstitucinės darbo grupės, kurios veikloje dalyvauju, tiek Vyriausybės ir Seimo ateities rūpestis.

Kaip žinia, vieni vertingiausių ir seniausių Lietuvos vitražų, tarpukariu puošę Kauno Švč.Sakramento bažnyčią, tebėra paslėpti nuo visuomenės akių.  Jie sukrauti medinėse dėžėse ir saugomi Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fonduose. Ar  sugrįš ten, kur jiems ir dera būti? Ištraukėme šį klausimą iš tylos zonos, skatindami atvirą visuomenės ir Bažnyčios dialogą. Suprantama, tam reikės ir laiko, ir pastangų, kaip ir investicijų į atstatomą Švč. Sakramento bažnyčią.

1993 m. Kaune buvo atidarytas pirmasis šalyje Rezistencijos ir tremties muziejus, siekiant kaupti ir saugoti vertingus skaudžią istoriją menančius dokumentus, fotografijas, laiškus ir kt.  Tačiau pastatas Ramybės parke apleistas, muziejus užrakintas jau keletą metų. Į Kauną mano prašymu atvyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Adas Jakubauskas. Kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos atstovais aptarėme galimybes muziejui įsikurti tinkamose erdvėse ir tam reikalingus  bendrus žingsnius.

Mažinti atskirtis

2016 m. Seimo rinkimuose tarp mano prioritetų buvo trys pagrindiniai: mažinti regioninę, socialinę ir kultūrinę atskirtį.

Regioninės politikos logiką, kai regionai praktiškai neturėjo jokio savarankiškumo, sulaužė priimtas naujas Regioninės plėtros įstatymas. Naujos Investicijų įstatymo nuostatos skatina darbo vietų kūrimą regionuose. Regioninę atskirtį švelnina parama jaunoms šeimoms įsigyti ten būstą, skatinamosios stipendijos regionų universitetuose studijuojančiam jaunimui, numatomas žymiai reikšmingesnis regionų finansavimas ES lėšomis 2021-2027 m.

Socialinę atskirtį mažina „vaiko pinigai“, kuriuos gauna daugiau kaip pusė milijono šalies vaikų, reikšmingas pensijų indeksavimas, mažesnes darbo pajamas gaunančiųjų ir negalią turinčių asmenų mažesnis apmokestinimas, visų priešmokyklinukų ir pirmokų nemokamas maitinimas,  nemokamos bakalauro studijos,  skiriama vis didesnė biudžeto dalis socialiniam saugumui.

Kultūrinę atskirtį švelnina kultūros finansavimo decentralizavimas per regionų kultūros tarybas, įvestas mokinių „kultūros pasas“, nemokamas muziejų lankymas kiekvieną mėnesio sekmadienį ir kt.

Šie prioritetai man išlieka svarbūs ir kandidatuojant 2020 m. Seimo rinkimuose.


Politinė reklama apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos. Užs. 1743667


Šiame straipsnyje: LVZS2020

NAUJAUSI KOMENTARAI

Algirdas Kusta

Algirdas Kusta portretas
Kur mes kauniečiai? Argi mes, kauniečiai, nepajėgus palaikyti savo balsais nepartinės kaunietės? Juk „Kauno dienos“ žurnalistė Audronė Jankuvienė iš esmės pažįstančios Kauną? Juk Audronė Jankuvienė nori su mumis spręsti Kauno problemas ir turi tam galimybes atstovauti Kauną!!! Juk mes, kauniečiai, galime savo balsu, idėjomis paremti geros valios kauniečius, ar taip?! Algirdas Kusta

www

www portretas
Iseis kaip visada. Isrinkti i seima Kauneciai Vilniuje kuria savo gerbuvi ir apie Kauna pamirsta iki kitu rinkimu.

?

? portretas
Ką ...
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių