Kaunas – ryškus Baltijos kultūros centras

Rašytojas, žurnalistas, pirmasis atkurtos Šaulių sąjungos vadas. Nepriklausomybės gynėjas. 1997-2000 m. ir 2000-2003 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. 2000-2003 m. Kauno miesto mero pavaduotojas, miesto tarybos sekretorius, beveik du dešimtmečius dirbęs savivaldybės administracijoje. Parašė dramų, prozos kūrinių, yra Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus tarybos narys.

Kandidatuodamas ir su sąrašo kolegomis tikėdamasis kauniečių palaikymo, norėčiau akcentuoti ir atkreipti dėmesį į keletą aspektų. Visų pirma, daug metų dirbdamas savivaldybės administracijoje susipažinau su įvairių sprendimų ir idėjų įgyvendinimo galimybėmis, su viešojo administravimo niuansais, viešojo intereso reikalavimais, ir svarbiausia – su miesto gyventojų poreikiais ir lūkesčiais. Tad mūsų programoje akcentuotas vienas iš tikslų – užtikrinti, kad visi kauniečiai galėtų naudotis miesto darnaus vystymosi pasiekimais, man yra labai artimas ir suprantamas.

Tas darnus vystymasis neatsiejamas nuo bendros kultūros situacijos, ir mano, kaip literato, kultūrininko patirtis ir pastebėjimai gali būti naudingi, dirbant miesto taryboje. Galiu tik pritarti miesto kultūros strategijos rengėjams, kad Kaunas – ryškus Baltijos kultūros centras. Tai siektinas tikslas ir šiame svarbiame dokumente labai aiški kultūros vizija, uždaviniai, tikslai ir gairės, kuriomis Kaunas ketina vadovautis ateinantį dešimtmetį, iki 2027 m.

Strategija parengta, išsamiai analizuojant miesto kultūros sektorių, tyrinėjant jo stiprybes, silpnybes, dar nepanaudotas galimybes. Ją 2017 m. patvirtino miesto taryba.

Strategijoje akcentuojamos trys kryptys – kultūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas, bendruomeniškos ir pilietinės visuomenės stiprinimas bei kūrybinių industrijų plėtra. Taip pat didelis dėmesys teikiamas kultūros pasiūlos miesto mikrorajonuose kūrimui, įtraukiant miestiečius, ypač jaunimą.

Be abejo, kai kurios strategijos nuostatos, praėjus nedideliam laikotarpiui, pradedamos įgyvendinti, tačiau į kai kuriuos itin svarbius aspektus, mano nuomone, derėtų atkreipti dėmesį jau dabar ir tiems klausimams ir būtų skirtas mano dėmesys ir rūpestis.

Manau, labai svarbu, kad miesto tarybos nariai jaustų atsakomybę ir konkrečiai prisidėtų prie programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programos kūrimo ir įgyvendinimo.

Kūrybinių organizacijų skatinimas kuo aktyviau įsitraukti į bendrus projektus ypač aktualus įgyvendinant programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tikslus. Juk miestui atsiranda galimybė sustiprinti Kauno miesto tarptautinį įvaizdį, bandyti tapti regiono lyderiu šiuolaikinės, bendruomeninės kultūros srityje. Miesto menininkai galėtų daug veiksmingiau prisidėti prie Europos kultūros sostinės 2022 programos, (pavadinto „Šiuolaikinė sostinė“), o savo ruožtu šios programos rengėjai ieškotų dar neišnaudotų miesto kūrybinių organizacijų galimybių. Juk ir LVŽS Kauno skyriaus rinkimų programoje kultūros vystymui skirtas nemenkas dėmesys. „Mūsų tikslas – atverti ir integruoti į miesto gyvenimą įvairius kūrybos sektorius, skatinti profesionalųjį meną ir visų kauniečių saviraišką“, – pabrėžiama programoje.

Ką derėtų visų pirma atlikti? Būtina dar labiau, ne formaliai, stiprinti ryšius su miesto kūrybinėmis organizacijomis, įtraukti jas į įvairiausių kultūrinių projektų teikimą ir įgyvendinimą, nevengti modernių, eksperimentinių idėjų. Itin svarbu panaudoti miesto rašytojų, dailininkų, kompozitorių – profesionalų praktikų – patirtį, idėjas bei skatinti juos kuo aktyviau dalyvauti įvairiose bendruomeniškumo programose.

Įvairių sričių kūrėjai šiuo metu išsiskaidę, kiekvienas savo „artelėje“ sprendžia svarbias, tačiau gan siauro, profesinio pobūdžio problemas, bei narplioja jiems aktualius klausimus. Štai Kauno rašytojai visuomeniniais pagrindais, be jokio finansavimo, sukūrė savo internetinę „virtualią svetainę“, kurioje skelbiamos ne tik naujų kauniečių knygų apžvalgos, recenzijos, kūryba, esė, bet ir stengiamasi aprėpti miesto kultūrinį procesą. Panašiu principu veikia ir Žurnalistų sąjungos Kauno apskrities svetainė „Kauno žurnalistai“, Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus svetainė ir kt.

Tačiau visus miesto menininkus vienijančių bendros kūrybinių idėjų sklaidos trūksta. Toji sklaida galėtų skambėti bendrame kultūros kūrėjų portale (svetainėje), nes dabar, kaip minėta, ji skelbiama atskirose svetainėse.

Miesto savivaldybėje yra sudaryta įvairių kūrybinių sąjungų atstovų institucija – Kultūros ir meno taryba. Būtent ji, pagal sumanymą, ir turėjo skatinti bei koordinuoti miesto kūrėjų idėjas, teikti pasiūlymus, prisidėti prie kultūros sklaidos bei teikti naujus projektus. Deja, jau dabar akivaizdu, kad Kultūros ir meno taryba lūkesčių nepateisino, būtina surasti būdų ar papildyti ją ekspertais, arba reorganizuoti.

Teks ieškoti galimybių bent keliais procentais laipsniškai didinti kultūros finansavimą, tai, be abejo, padėtų išspręsti bent dalelę įsisenėjusių problemų, atsirastų galimybė finansuoti ne tik daugiau kultūros projektų, bet ir skirti jiems didesnes sumas (nuo 2016 m. vykdomas dalinis kultūros programų finansavimas pagal patvirtintus prioritetus).

Taip pat derėtų didesnį dėmesį skirti kultūros renginiams miesto mikrorajonuose, jų labai trūksta. Pagerėjus aplinkai – sutvarkius miesto parkus, atsiranda galimybė juose rengti įvairius renginius, šventes ar kūrybinius prisistatymus. Būtina spręsti ir dėl naujų mažųjų kamerinių erdvių (salių), kurios galėtų atsirasti naujuose infrastruktūros objektuose.

LVŽS Kauno skyriaus rinkimų programoje ir užsibrėžta sukurti ir nuolat atnaujinti patrauklią ir informatyvią interneto svetainę, pristatančią Kauno kultūros vertybes, pažintinius maršrutus, pritaikytus įvairioms tikslinėms grupėms. Taip pat, kaip vienas svarbesnių veiklos krypčių nurodytas ir ryšių su miesto kūrybinėmis organizacijomis stiprinimas, jų įtraukimas į įvairiausių kultūrinių projektų teikimą ir įgyvendinimą, lygiaverčių sąlygų tautinių mažumų kultūrai puoselėti sudarymas bei daugelis kitų svarbių klausimų.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1668141.