Būsime atsakingi už Kauno ekonominę gerovę

Audronė Jankuvienė – ilgametė „Kauno dienos“ žurnalistė ir redaktorė, dirbusi dienraščio redakcijoje daugiau kaip 20 metų (Audronė Kanapickienė). Už knygą „Žodžiai kaip smėlis. Žvilgsniai“ pelnė Lietuvos žurnalistų sąjungos V. Gedgaudo premiją. Už profesinę veiklą ir nuopelnus Kaunui apdovanota Kauno miesto „Santakos“ 2-ojo laipsnio garbės ženklu; už žurnalisto profesinio prestižo stiprinimą ir garsinimą asmeniniu pavyzdžiu – Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“. Pastaraisiais metais dirba viešosios komunikacijos srityje.

Prieš keletą metų per valdžios ir verslo  forumą, ilgai klausęsis raginimų didinti savivaldos atsakomybę už investicijų pritraukimą ir naujų darbo vietų steigimą, vienas meras rėžė: „O kam man dėl to rūpintis? Mes tuo visiškai nesuinteresuoti. Mūsų biudžetui tas pats, kiek žmonių dirba, o kiek gyvena iš pašalpų – svarbus tik gyventojų skaičius. Kiek lėšų trūks, atseikės dotacijų.“

Iš tikrųjų, savivaldybėms buvo visiškai tas pats, ar jų gyventojai turi darbą, koks vidutinis atlyginimas, ar steigiamos naujos darbo vietos. Svarbiau buvo rasti kelią kelelį iki centrinės valdžios, kad geresnį tą skaičiuką prie dotacijų procento suraitytų. Štai dėl to geriau gyveno tos savivaldybės, kurių merų bendrapartiečiai buvo valdžioje.

Tokia „regioninė politika“, neskatinusi savivaldybių rūpintis savo žmonių ekonomine gerove, buvo pražūtinga. Dabar ši „ramybė“ baigiasi.

Kartu su 2019 metų biudžetu patvirtinta nauja savivaldybių finansavimo – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymo tvarka. Nauja metodika numatys paskatas savivaldybėms kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas ir įsitraukti į kovą su šešėline ekonomika.

Savivaldybėms bus suteikiama papildoma paskata, kuri priklausys nuo toje savivaldybėje esančio vidutinio darbo užmokesčio augimo.

Kiek Kauno savivaldybės biudžetui svarbus GPM, rodo praėjusių metų 10 mėnesių skaičiai: iš 174 milijonų eurų – 128 milijonus sudaro GPM.

Taigi pats metas savivaldos politikams raitotis rankoves, kad konkrečioje savivaldybėje gyvenantys žmonės dirbtų ir uždirbtų daugiau. Neužteks girtis už ES lėšas miestuose ir miesteliuose sutvarkytomis gatvėmis ir aikštėmis, kuriose vis mažiau yra kam vaikščioti. Siekdamos pritraukti  daugiau verslo, savivaldybės turėtų tvarkyti infrastruktūrą, organizuoti rinkos poreikius atitinkantį profesinį mokymą, mažinti biurokratines kliūtis ir kitais būdais didinti patrauklumą investuotojams. Ateina laikas investuoti į žmones ir atsigręžti į verslo, kuriančio darbo vietas, poreikius.

Ir tai nebūtinai turi būti naują gamyklą statantis užsienio investuotojas. Tai gali būti augantis ir besiplečiantis vietos kapitalas, netgi ilgalaikis bedarbis ar jauna mama, susikurianti darbo vietą sau.

Todėl LVŽS rinkimų programoje Kaunui naujų darbo vietų steigimas įrašytas pirmuoju prioritetu. Mūsų tikslas – technologijų ir socialinių inovacijų diegimu pagrįstas didesnę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų kūrimas. Šiose lenktynėse Kaunas turi būti tarp lyderių.

Mes džiaugiamės „Hella“, „Continental“ ir kitų didžiujų užsienio kompanijų investicijomis Kauno LEZ-e. Jos įdarbina aukštos kvalifikacijos specialistus, moka jiems orius atlyginimus, tarsi verslo ambasadoriai traukia ir kitų kompanijų dėmesį. Tačiau nė kiek ne mažiau turėtume girdėti žinią ir sveikinti, sakykim, lietuviško kapitalo bendrovę „Freda“, statančią tame pačiame LEZ-e naują fabriką 240-čiai darbuotojų už 42 mln. eurų. Štai ką sako vienos Petrašiūnų įmonės vadovas: „Mums būna apmaudu, kai atidarome 200 naujų darbo vietų gamyklą, o nesulaukiame nė dalelės to dėmesio, kuris skiriamas, sakykim, 50 darbo vietų sukūrusiam užsienio investuotojui“.

Beje, ir vietinio kapitalo gamybos įmonės jau moka konkurencingus emigracijai atlyginimus! Pavyzdžiui, profesionalią virtuvių įrangą eksportuojančioje bendrovėje „Novameta“ vidutinis atlyginimas yra 1400 eurų. Prieš keletą metų naują statybinių medžiagų gamyklą pasistačiusioje bendrovėje „Serfas“ – beveik 1500 eur. Minėtoje „Fredoje“ – 1800 eur. Gal ir emigruoti neverta?

Taigi turėtume lygiaverčiai vertinti visus investuotojus –  tiek vietos, tiek užsienio kapitalo. Jiems turi būti sudaromos vienodos sąlygos veikti ir konkuruoti, niekam nesukuriant išskirtinių galimybių ir vienodai gerbiant visų, kuriančių naujas darbo vietas, pastangas ir indėlį. Tam skirti Kauno augančio verslo apdovanojimai, rengiami Kauno m. savivaldybės ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, - puiki ir tęstina tradicija.

Tarp programinių darbų steigiant naujas darbo vietas numatytas Aleksoto aukštųjų technologijų parko kūrimas. Tai bus bene pirmoji didžiulė teritorija Kaune, kurioje investuotojams bus galima pasiūlyti įrengtus sklypus pažangiai gamybai.  Mieste atsiras savotiška alternatyva Kauno LEZ, gerai apmokamos darbo vietos bus kuriamos Kaune, jų mokesčiai papildys miesto biudžetą.

Be abejonės, sukurtoms darbo vietoms reikės ir naujų kvalifikuotų darbuotojų. Kaunas yra universitetų ir profesinio mokymo centrų miestas. Formaliai žiūrint, vietos valdžia jiems neturi jokios įtakos, nelemia studijų programų ir kokybės. Tačiau universitetai, kaip ir profesinio rengimo centrai, yra miesto sudėtinė dalis. Universitetai ir centrai gali būti puikus inkaras, kad jaunimas savo profesinę karjerą susietų su Kaunu. Jų kontaktai su verslu nuosekliai stiprėja.

Kuo dabar dažniausiai skundžiasi Kauno studentai? Apverktinos būklės bendrabučiais. Savivaldybės inicijuojama bendrabučių renovacijos programa gali būti vienas iš konkrečių būdų atsižvelgti į socialinius besimokančio jaunimo poreikius.

Profesinis rengimas Lietuvoje apskritai yra nepelnytai nuvertintas, nors būtent jis gali operatyviai ir lanksčiai reaguoti į darbo rinkos poreikius, o įgyta profesija tapti pakankamai oraus gyvenimo pamatu. Miesto bendrojo ugdymo įstaigų bendradarbiavimas su profesinio mokymo centrais (technologijų pamokos sektoriniuose mokymo centruose, profesinio orientavimo pamokos ir kt.), šių centrų moksleivių įtraukimas į miesto visuomeninį gyvenimą, glaudesnė sąveika su vietos verslu  - tai tik kelios galimybės Savivaldybei prisidėti rengiant kvalifikuotus darbuotojus naujoms miesto įmonėms, o per jas kuriant ekonominę gerovę.

Mažėjant darbuotojų, senėjant visuomenei, dar viena galimybė – aktyviau skatinti „sidabrinę ekonomiką“ – įtraukti į darbo rinką vyresnio ir pensinio amžiaus žmones sukuriant jiems lanksčias darbo sąlygas, juo labiau, kad  50+ metų amžiaus grupėje nedarbas yra itin aukštas. Kaunas šiai kategorijai žmonių galėtų pasiūlyti, pavyzdžiui, lankstesnes galimybes susikuriant sau darbo vietą (verslo liudijimai ir pan.), arba perkvalifikuojant juos tuose pačiuose profesinio rengimo centruose, arba per vietos veiklos grupes skatinant socialines inovacijas užimtumo srityje.

Ne mažiau aktualu – šeimai palankios aplinkos kūrimas (šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas, paslaugos šeimai, ugdymo prieinamumas), žmonių ekonominio aktyvumo skatinimas. Kauno žmonės yra veiklūs ir verslūs, ir tai viena iš esminių prielaidų jam tapti ekonominės gerovės miestu. 

Analizuosime, tarsimės, dirbsime šiomis kryptimis kartu su verslo ir akademine bendruomene. Atvirumas dialogui, sinergija ir pozityvumas – mūsų pagrindinės vertybės šiame dialoge.


Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1667001.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Topas

Topas portretas
Ponička, kam nutraukas tiuninguojat? Bendroj nuotraukoj šalia Karbauskio stovi jūsų mama? Ai, nu bet ir jūsų Skvernelis savo FB įsikėlė fotkę su permanentiniais antakiais ir be ausų. Patarimas: jei jau taisot, tai visas nuotraukas, ok?

Nebalsuosiu

Nebalsuosiu portretas
Nebalsuosiu nė už vieną valstietį, kam man kolūkis Kaune?

Vilija

Vilija portretas
Kuo daugiau tokių profesionalų mūsų miestui. Ši moteris supranta ką ir dėl ko daro. Džiaugiuosi šia kandidatūra! Balsuosiu!
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių