Tvora tapo spąstais

Aukštųjų Šančių gyventojai „Kauno dienai“ pasakojo apie juos sukrėtusį įvykį, kai į kiemus atklydo jaunas, tačiau jau tikrai didelis briedis.

Vietiniai pasakojo, kad netikėtas svečias pas juos atsirado peršokęs kelių kaimynų tvoras. Iš Piliečių gatvės briedis iš pradžių įšoko į 37-ąjį, vėliau – į 39-ąjį kiemą, galiausiai atsidūrė 41-jame, tačiau čia tvora tapo spąstais.

„Briedis bandė toliau šokti į ypač judrią A. Šociko gatvę, tačiau šokdamas pakibo ant geležinės tvoros strypo ir persirėžė pilvą. Iš kraujuojančios pilvo žaizdos pasimatė viduriai. Labai pagailo girių galiūno. Jis taip į A. Šociko gatvę ir nepateko. Aišku, jei būtų ten įšokęs, nežinia, kuo būtų baigęsi, nes ten labai judrus eismas“, – pasakojo Šančių gyventoja Nijolė Lopatienė.

Galiūno kančios

Moteris tikino, kad nenorėjo atklydusios gyvūno dar labiau išgąsdinti, todėl tik atsargiai pro langus stebėjo briedžio veiksmus. Visgi kaunietei labai suspaudė širdį, kad briedis smarkiai susižalojo šokdamas per tvorą, todėl norėjo, kad jam būtų suteikta tinkama pagalba.

„Puolėme skambinti 112 (skambinta du kartus), gamtos apsaugos departamentui, Laukinių gyvūnų globos centrui (skambinta tris kartus), tačiau jokios pagalbos nesulaukėme. Mums buvo pasakyta, kad niekas nieko padėti negali, nes gyvūnas yra miesto ribose. Jaunas briedis smarkiai susižeidęs, išsigandęs. Galvojome, kad gal kas atvyks, suleis migdomųjų, sutvarkys pilvą ir perkels briedį iš uždaro kiemo į saugią vietą, bet nieko panašaus nesulaukėme“, – teigė N. Lopatienė.

Moteris tikino, kad briedis kankinosi ilgą laiką. „Po dviejų valandų dramos ir beviltiškų pagalbos paieškų kraujuojantis briedis su lauk besiveržiančiais viduriais ir sužeista koja pats pasišalino tuo pačiu keliu, perėjo gatvę ir pasuko į Šančių karių kapines“, – tęsė šančiškė.

Vėliau moteris sužinojo, kad girių galiūnas nugaišo kažkur netoli Šančių ąžuolyno. „Manome, kad jei būtų laiku suteikta pagalba, miško gražuolis būtų gyvas. Tarnybų tinkamai neatliktos pareigos, abejingumas ir nejautrumas pasmerkė miškų gražuolį kančioms ir mirčiai“, – liūdesio neslėpė kaunietė.

Elgsena: uždaruose kiemuose besiblaškantis briedis patyrė daug streso, nes nerado, kur išeiti. / Socialinio tinklo „Facebook“ nuotr.

Reagavo skubiai?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė „Kauno dienai“ aiškino, kad tuo metu dirbusi veterinarijos gydytoja esą į situaciją reagavo skubiai, nors gyventojai ir abejojo, ar išvis kas nors į Šančius buvo atvykę.

„LSMU Laukinių gyvūnų globos centras nėra įsikūręs pranešėjų nurodytoje vietoje, tad vien atvykti į nurodytą vietą trunka pusvalandį. Veterinarijos gydytoja netrukus gavo patikslintą informaciją, kad briedis peršoko tvorą ir nubėgo link Ąžuolyno. Veterinarijos gydytoja ir gyvūnų prižiūrėtojas nuvyko nurodyta briedžio bėgimo kryptimi, ten jo ieškojo, paieškai palengvinti naudojo termovizorių, tačiau gyvūno nerado. Sužeisti laukiniai gyvūnai stengiasi pasislėpti nuo žmonių, tad, deja, taip buvo ir šį kartą.

Daugiau pranešimų dėl šio gyvūno LSMU Laukinių gyvūnų globos centras nei tą pačią dieną, nei kitą dieną negavo. Centras negavo pranešimų ir dėl šio gyvūno gaišenos“, – komentavo J. Morkūnaitė.

Ji aiškino, kad kritusius gyvūnus išveža kita įstaiga, ne LSMU Laukinių gyvūnų globos centras, todėl informacijos apie tolesnį briedžio likimą jie neturi.

„Centras šiuo metu per dieną gauna apie 50 pranešimų dėl sužeistų laukinių gyvūnų, dar apie 20 skambučių dėl asmenų, kurie teiraujasi apie gydomų gyvūnų būklę, todėl, atsižvelgiant į pranešimų skaičių, centras netaiko praktikos perskambinti visiems pranešėjams, tačiau mielai atsako į klausimus, pasiteiravus apie situaciją pačių pranešėjų iniciatyva“, – kalbėjo Laukinių gyvūnų globos centro vadovė.

Pasak jos, gyventojai pasielgė tinkamai apie sužeistą gyvūną pranešę bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Kad ir kaip norėtume ir kiek pastangų įdėtume, deja, ne visuomet pavyksta išgelbėti gyvūnų gyvybę. Svarbu suprasti, kad laukinis gyvūnas nėra naminis – sužeistą naminį gyvūną jo savininkas atveš į veterinarijos kliniką, o laukinis gyvūnas visomis savo pastangomis sieks išvengti bet kokio žmogaus dėmesio ir slėpsis.

Manome, kad jei būtų laiku suteikta pagalba, miško gražuolis būtų gyvas.

Laukiniai gyvūnai visame pasaulyje atklysta į miestus ir juose jiems yra daug pavojų – tvoros aštriais galais, transporto priemonės, įvairios nesaugios atliekos. Todėl norėtume paskatinti galvoti ne tik apie tai, kaip padėti mieste susižalojusiam laukiniam gyvūnui, bet ką kiekvienas galime padaryti, kad gyvūnas nesusižalotų, ar mūsų aplinka yra saugi gyvūnams, ar naudojamos priemonės, konstrukcijos aplinkoje nekelia pavojaus susižeisti gyvūnams“, – teigė J. Morkūnaitė.

Aplinkosaugininkų pozicija

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai dienraštį tikino, kad gyvūnai mieste kelia daug susirūpinimo gyventojams, ypač jei gyvūnas yra sužeistas, tačiau žmonės turėtų stengtis nesukelti jiems daugiau streso.

„Į miesto aplinką patekę gyvūnai patiria didžiulį stresą, todėl bet koks, net menkiausias trikdymas gali pastūmėti gyvūną elgtis pavojingai ir susižaloti, todėl prašome gyvūnų netrikdyti ir leisti jiems pasišalinti. Išsamią informaciją, kaip reikėtų elgtis radus sužeistą laukinį gyvūną, rasite Aplinkos apsaugos departamento atmintinėje. Informacija apie sužeistus laukinius gyvūnus pagal kompetenciją perduodama Laukinių gyvūnų globos centro specialistams“, – dėstoma AAD komentare.

Pasak specialistų, dėl konkretaus atvejo Šančiuose birželio 8 d. AAD Pranešimų priėmimo tarnyba buvo gavusi pranešimą iš skubiosios pagalbos tarnybos 112 ir, įvertinusi gyventojų skundą, informaciją perdavė LMSU Laukinių gyvūnų globos centrui, kurio specialistai ieškojo gyvūno, bet nesurado.

„LSMU Laukinių gyvūnų globos centas vyksta ir reaguoja į iškvietimus dėl sužeistų laukinių gyvūnų, įskaitant briedžius, prireikus naudojami reikalingi medikamentai injekciniu ginklu“, – nurodė AAD.

Pagalba mieste

Aplinkos ministerija (AM) „Kauno dienai“ pateikė išsamesnį komentarą, kokia tvarka galioja dėl pagalbos laukiniams gyvūnams, užfiksuotiems miesto teritorijoje.

„Pastebėjus sužeistą laukinį gyvūną pirmiausia reikia pranešti skubios pagalbos numeriu 112. Iškvietimą gavusios tarnybos (policija, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ar kt.) turėtų įvertinti situaciją ir prireikus įtraukti AAD ar gyvūnų globos centrus. Sprendimas dėl gyvūno gelbėjimo priimamas įvertinus jo būklę, pavojų žmonėms ir kitas aplinkybes.

Teisės aktai numato bendrąją tvarką, tačiau pagalba sužeistam laukiniam gyvūnui mieste gali būti sudėtingesnė nei gamtoje. Mieste besiblaškydamas gyvūnas gali dar labiau susižeisti, prireikus jį užmigdyti, gali būti sunkiau tai padaryti, o medžiotojai gyvenvietėse negali veikti dėl saugumo. Be to, kai kurios gyvūnų globos organizacijos veikia savanoriškai ir ne visada turi galimybių reaguoti nedelsdamos“, – dėstė AM atstovai.

Aprašytas Šančių briedžio istorija nutiko savaitgalį. „Kauno diena“ pasiteiravo, ar tai gali kelti papildomų problemų siekiant operatyviau padėti besikankinančiam laukiniam gyvūnui.

„Gyventojai turėtų skambinti 112. Priklausomai nuo situacijos, bendrosios pagalbos centras turėtų informuoti policiją, AAD ar kitas atsakingas tarnybas. Jei gyvūnas sunkiai sužeistas ir kenčia, turi būti sprendžiama dėl veterinarinės pagalbos ar gyvūno numarinimo siekiant užkirsti kelią ilgoms kančioms“, – nurodė ministerija.

„Negalime miestų ar miškų užtverti tvoromis, todėl laisvai judėdami pavieniai laukiniai gyvūnai užklysta į urbanizuotas teritorijas ir, kaip rodo pavyzdžiai, kartais nukenčia. Ką turime daryti pamatę stambių laukinių gyvūnų mieste? Operatyviai skambinti jau nurodytu pagalbos numeriu. Šis atvejis parodė, kad svarbu ne tik užtikrinti veiksmingą reagavimą, bet ir stiprinti institucijų bendradarbiavimą, ugdyti visuomenės supratimą apie laukinius gyvūnus miestuose ir siekti, kad tokie atvejai taptų išimtimi, o ne pasikartojančia problema“, – pridūrė specialistai.