Po šešerių metų tyrimo „Samsono“ byla – teisme

Prakalbo ne iš karto

Teisiamųjų suole – keturi įmonės vadovai, įtariami organizavę nusikalstamą schemą. Padaryta žala valstybei siekia per 30 tūkst. eurų, o pasisavintų įmonės lėšų suma – beveik 175 tūkst. eurų.

Pareigūnų duomenimis, nusikalstamos schemos organizatoriai ir vykdytojai, kaip įtariama, buvo susiję giminystės ar bičiulystės ryšiais, visi dirbo toje pačioje mėsos perdirbimo bendrovėje. Tačiau tyrimo laikotarpiu tarp įmonės vadovų vyko civiliniai ginčai dėl įmonės valdymo. Nors po teismų sprendimų vadovaujantieji asmenys vis pasikeisdavo, įtariama šešėlinė veikla nenutrūko ir buvo vykdoma tiek vieno, tiek kito vadovo. Tyrimo metu įtariamieji neigė vykdę kažką nusikalstamo, o su pareigūnais bendradarbiauti pradėjo tik pateikus surinktus įrodymus.

Ikiteisminio tyrimo pradžioje, Registrų centro duomenimis, "Samsoną" valdė daugiau kaip 30 akcininkų, iš kurių didžiausi – Alfredas Rimidis ir Henrikas Urbšta. Šiuo metu skelbiama, kad įmonei vadovauja H.Urbšta.

Tačiau santykiai tarp vyrų buvo pašliję. Įmonės prezidentas A.Rimidis generalinio direktoriaus ir maždaug pusės įmonės akcijų savininko H.Urbštos buvo nutaręs neįleisti į darbo vietą, esą šis galbūt klastojo dokumentus siekdamas apgaule neteisėtai perimti bendrovės valdymą. Už tai A.Rimidžiui buvo skirta bauda.

Bendrovės "Samsonas" interneto puslapyje skelbiamu bendruoju įmonės telefonu atsiliepusi moteris nedvejodama atsakė, kad neketina sujungti su įmonės vadovu ir, nė nepasiteiravusi, dėl ko skambina žurnalistė, paragino klausimus surašyti ir atsiųsti e.paštu. Tiesa, kaip skubiai būtų atsakyta, taip pat nenurodė.

Ne itin šnekus tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui buvo ir "Samsono" prezidentas. Tą dieną, kai pareigūnai vykdė kratas, A.Rimidis dėjosi esąs ligoninėje ir nieko tikslaus negalėjo pasakyti, kas vyksta įmonėje, nors patvirtino, kad kažkas keisto vyksta.

"Man skambino, kad kažkas atvyko, ir daugiau nieko nesakė. Laukiu skambučio", – tuomet sakė A.Rimidis. Išsamesnės informacijos apie galimą FNTT pareigūnų vizitą tikino negalintis pasakyti. "Na, žinote, aš dabar Vilniuje, ligoninėje, tai negaliu nieko pasakyti. Vakar išvažiavau, žmona išvežė į Santariškių ligoninę. Problemų daug visokių, tai nebuvau biure. Net nežinau, kada grįšiu, todėl nieko negaliu pakomentuoti", – 2016-aisiai telefonu "Kauno dienai" aiškino A.Rimidis.

Neteisėta: į nusikaltimą buvo įtraukta dešimtys perpardavinėtojų, kurie "Samsono" produkciją pardavinėjo be jokių dokumentų. Evaldo Šemioto nuotr.

Atlygino žalą

Dėl apgaulingos apskaitos atliekamame ikiteisminiame tyrime FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai Klaipėdoje ir Kaune regionuose atliko trylika kratų. Jų metu buvo paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, registrai, šešėlinės prekybos mastą fiksuojantys užrašai, kompiuteriai, jų laikmenos. Įtariant šešėlinę prekybą mėsos perdirbimo ceche ir skerdykloje Šakių rajone, taip pat sandėliuose Kaune, atlikta produkcijos likučių inventorizacija.

Didelės apimties turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo byloje pareigūnai nustatė nemažai įtariamųjų. Tai buvo toli gražu ne tik įmonės vadovai ir darbuotojai. Į nusikaltimą buvo įtraukta dešimtys perpardavinėtojų, kurie "Samsono" produkciją parduodavo kaip močiutės kiaušinius šalikelėje.

FNTT pranešime nurodoma, kad bendrai veikusių žmonių grupė, sudaryta iš apskaitininkų, vadybininkų ir įmonės vadovų, galimai veikė koordinuodami veiksmus ir pagal iš anksto sutartą planą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pateikti keturiolikai bendrovės darbuotojų ir 37 perpardavinėtojams.

Įtariama, kad bendrovės gamybos ir logistikos padalinių darbuotojai, taip pat už produkcijos platinimą atsakingi vadybininkai išrašydavo sąskaitas faktūras tokiam kiekiui produkcijos, koks buvo išvežamas perpardavinėtojams, tačiau tos sąskaitos galimai būdavo sunaikinamos, jas mėnesio pabaigoje pakeičiant į kitas, išrašytas tomis pačios datomis ir numeriais, tik su mažesniu nurodytu produkcijos kiekiu ir mažesne pardavimo ar pirkimo suma.

Už logistiką atsakingai buhalterei sumažinus pagamintos ir išvežtos produkcijos kiekį, tikrovės neatitinkančius duomenis vyriausioji buhalterė, galimai nežinojusi apie nusikalstamas veikas, įtraukdavo į apskaitą.

Skaičiuojama, kad, taip veikiant, galėjo būti neįtraukta į apskaitą per 38 tūkst. kg mėsos gaminių, kurių vertė galėjo siekti beveik 133 tūkst. eurų, o į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta daugiau nei 30 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Padaryta žala buvo atlyginta tyrimo metu.

Užtruko: FNNT ikiteisminį tyrimą, susijusį su "Samsonu" pradėjo dar 2016 m. Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasisavintos lėšos

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad į sumanytos ir galimai nusikalstamos veiklos schemą buvo įtraukti ne tik už gamybą, apskaitą ir pardavimą atsakingi įmonės darbuotojai. Įtariama, kad schemoje taip pat dalyvavo ir šios įmonės pagamintais mėsos gaminiais prekiaujantys turgaus prekeiviai ir juridiniai asmenys. Skaičiuojama, kad jų iš viso buvo 37.

Mėsos perdirbimo įmonės atsakingi darbuotojai galimai susitarė su mėsos produkciją perkančiomis Kauno, Klaipėdos bendrovėmis ir asmenimis, prekiaujančiais mėsos produkcija turgavietėse.

Įtariama, kad susitarta didelį kiekį virtų ir rūkytų dešrelių, kumpių ir kitą pagamintą produkciją parduoti be apskaitos dokumentų. Taigi šešėlyje parduota mėsos produkcija nebuvo įtraukiama į Kaune veikiančios bendrovės apskaitą.

Jau vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo nustatyta, kad be apskaitos dokumentų mėsos gaminius įgiję ir jais prekiavę asmenys dėl nesumokėtų mokesčių valstybei padarė per 25 tūkst. eurų žalą, iš kurios didžioji dalis – per 17 tūkst. eurų buvo atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu.

Pareigūnai taip pat įtaria, kad į apskaitą neįtraukta mėsa galėjo būti parduodama asmenims, kurie ją perparduodavo taip pat be jokių apskaitos dokumentų, o gauti neoficialūs pinigai už šią produkciją galėjo būti pasisavinti. Skaičiuojama, kad suma gali siekti daugiau nei 174 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pateikti keturiolikai bendrovės darbuotojų ir 37 perpardavinėtojams. Atliekant ikiteisminį tyrimą septyni bendrovės darbuotojai pripažino savo kaltę, todėl jiems tyrimas buvo nutrauktas pagal laidavimą.

Perpardavinėtojai taip pat savo kaltę pripažino, tyrimas pagal laidavimą nutrauktas devyniolikai asmenų, dviem skirti teismo baudžiamieji įsakymai.

Dėmės nusiplauna?

Šiandienos verslininkai dažnai mini, kokia svarbi yra įmonės reputacija, kurios per dieną nesusigrąžinsi, jei vardas suterštas. Vis dėlto atrodo, kad šis ikiteisminis tyrimas "Samsono" reputacijai ir pelnui už parduotą produkciją neturėjo lemiamos reikšmės.

"Verslo žinios" skelbia, kad Kauno mėsos perdirbimo bendrovė "Samsonas" praėjusiais metais uždirbo beveik 276 tūkst. eurų  grynojo pelno – 3,6 karto mažiau nei 2020 m. Bendrovė gavo apie 29 mln. eurų pajamų – 4,9 proc. mažiau nei 2020 m., nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

"Samsonui" savo garbę teko ginti ir dėl galimo vartotojų klaidinimo. Tačiau 2020 m. spalį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė bendrovės skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) priimtą nutarimą dėl Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimo ir skirtą 1 tūkst. eurų baudą.

2019 m. rugsėjį VVTAT skyrė "Samsonui" baudą už tai, kad bendrovė, reklamoje naudodama teiginius "Be mėsos pakaitalų" ir "Mėsos pakaitalams ne!", vartotojams galėjo sukelti klaidinantį ir galimai ekonominį vartotojų elgesį iškreipiantį įspūdį, jog mėsos pakaitalų nebuvimas yra savybė, būdinga tik šios bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminiams, nors iš tiesų tokia savybe pasižymi visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai.

Teismas nustatė, kad bendrovė, skelbdama tokius reklaminius teiginius, pabrėžė gaminio savybę, kuri neišskirtinė iš visų kitų panašių maisto produktų ir visi šiai grupei priskirti produktai šią savybę turi turėti.