Kriminalistų vizitas
Policijos operatyviniai darbuotojai nustatė, kad Kauno pakraštyje esančio privataus namo savininkas Valentinas Čekaitis galimai nelegaliai prekiauja vynu ir cigaretėmis.
Tokia išvada padaryta užfiksavus, kaip įtariamasis dalijasi informacija su kitais asmenimis apie alkoholinių gėrimų kainas, jų kiekį, siunčia alkoholinių gėrimų nuotraukas, užsako alkoholinių gėrimų.
Netrukus į V. Čekaičio namus pasibeldė kriminalistai. Kratos metu rasta specialiais ženklais nepaženklintas 451 butelis įvairių rūšių vyno, degtinės ir 1 380 pakelių cigarečių.
Kartu su alkoholiu ir rūkalais buvo konfiskuoti ir per kratą rasti pinigai – 43 260 eurų ir 450 Šveicarijos frankų (eurai buvo sudėti į devynis baltus vokus su užrašu „5000“).
Spalvingos versijos
2024 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad V. Čekaitis prisipažino kaltu, neneigė, kad pažeidė fiziniams asmenims taikomas cigarečių ir alkoholio gabenimo bei laikymo taisykles. Tai, anot kaltinamojo, buvo padaryta iš nežinojimo, o ne iš piktos valios. Pavyzdžiui, jis aiškino nežinojęs, kad negalima laikyti tokio didelio kiekio alkoholio, galvojęs – jei iš ES, tai gal nenusikaltimas.
Dėl privačiame name laikomų šimtų vyno butelių ir didžiulio skaičiaus cigarečių įtariamasis, jo artimieji ir pažįstami pateikė spalvingų versijų, kuriomis buvo linkęs patikėti Kauno apylinkės teismas (KAT).
2023 m. KAT sprendimu, alkoholis ir rūkalai buvo konfiskuoti, bet kratos metu visi rasti pinigai grąžinti.
Ėmė gesti
Kaltinamasis V. Čekaitis nurodė, kad cigarečių įsigijo Andoroje, kitų – laisvojoje ekonominėje zonoje, vyno įsigijo Italijoje. Vyną nusivežė į Vokietiją pas draugą, paskui, vynui pradėjus gesti, per kelis kartus vyną parsivežė į Lietuvą. Tikino, kad vynas įsigytas savam vartojimui, cigaretes taip pat pats rūko.
Rimtai svarstė atidaryti parduotuvę, tačiau vyno niekam nesiūlė – tiesiog diskutavo apie galimybes.
Įtariamasis tvirtino, kad alkoholį ir cigaretes pirko už savo pinigus, dokumentų, patvirtinančių cigarečių įsigijimą, neturi.
Kaltinamojo teigimu, jis nėra gavęs jokios naudos iš cigarečių ir alkoholio.
Panašiai aiškino ir įtariamojo sutuoktinė. Ji tikino nesidomėjusi, iš kur vyras įsigydavo alkoholio ir cigarečių.
Anot jos, alkoholis ir rūkalai buvo naudojami tik asmeninėms reikmėms. Alkoholis būdavo reikalingas per šventes: Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas, susitikimus, piknikus, nes šeima mėgsta bendrauti, kviečia į svečius žmonių, vaišina juos vynu. Tikino, kad nieko neparduodavo, tik bėda, jog nežinojo, kad namuose negalima laikyti tiek daug alkoholio. Kartais vyno atveždavo draugai – vieną kitą dėžę.
Kaltinamasis neigė tyrėjų užfiksuotus duomenis apie galimą prekybą alkoholiu. Pavyzdžiui, dėl vieno epizodo aiškino, kad su pažįstamu vyru bendravo išgėręs ir todėl kažką supainiojęs kalbėdamas apie pinigus ir prekiavimą alkoholiu.
Baiminosi ištaškyti
Įtariamasis tyrėjams pasakojo, kad dalis jo name rastų pinigų – 25 tūkst. eurų – yra ne jo, bet artimų žmonių, kurie prašę juos pasaugoti, mat artimųjų namuose pinigus laikyti buvę nesaugu dėl anksčiau ten įvykdytų valgysčių. 450 Šveicarijos frankų gavęs kaip dovaną.
Vienas artimasis paaiškino, kad laikyti grynus pinigus V. Čekaičiui davė bijodamas, jog pats jų neiššvaistytų. Be to, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, jis nusprendė imtis papildomų saugumo priemonių, todėl grynuosius pinigus bendru sutarimu paliko saugoti V. Čekaičiui. Juo labiau kad, apklaustojo tvirtinimu, laikyti pinigus pas V. Čekaitį labai saugu.
Tačiau paaiškėjo, kad pats V.Čekaitis saugumo garantijomis savo name nebuvo labai užtikrintas. Pavyzdžiui, tyrėjams paprašius paaiškinti, kodėl banke turėdamas seifo paslaugą daug pinigų laikė namuose, teigė, kad namuose laikyti lėšas nesaugu, mat piktuoju yra išsiskyręs su žmona, o ji turi raktus, be to, aplinkui yra buvę vagysčių.
Iš kur V. Čekaičiui 25 tūkst. eurų saugoti palikęs žmogus turėjo tokią sumą, įtikinamų paaiškinimų nesulaukta. Išanalizavus jo išlaidas ir pajamas, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu apklaustasis galėjo turėti tik apie 6 tūkst. eurų teisėtų pajamų.
LAT, priimdamas galutinį sprendimą, atsižvelgė į prokuroro argumentus, kad proceso metu V. Čekaitis negalėjo pagrįsti kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paimtų pinigų teisėtumo ir legalumo.
Atliko vertinimą
Didelį kiekį alkoholio ir cigarečių savo namuose laikę sutuoktiniai aiškino, kad per savaitę išgeria maždaug porą butelių.
Dabartinė sutuoktinė minėjo, kad turi susitaupę pinigų: pavyzdžiui, per mėnesį uždirba apie 1 000–1 100 eurų ir taupyti atideda 300–400 eurų.
Sutuoktinė tvirtino žinojusi, kad vyras banke turėjo seifo paslaugą, bet negalėjo paaiškinti, kodėl pinigus laikė namuose, – galbūt kad lengviau juos galėtų pasiimti, mat nereikia registruotis, nereikia dokumentų ir pan.
Pagal generalinio prokuroro rekomendacijas buvo atliktas sutuoktinių turto vertinimas, siekiant nustatyti pajamų šaltinius. Buvo konstatuota, kad per tiriamąjį laikotarpį išlaidos viršijo pajamas maždaug 45 tūkst. eurų.
Istoriją apie garažą
Papasakotų istorijų rinkinyje tyrėjus sudomino dar kelios versijos, kurios neva turėjo paaiškinti, iš kur šalia didelio kiekio alkoholio ir cigarečių namuose buvo ir nemažai pinigų.
Pavyzdžiui, vienas liudytojas pasakojo, kad su V. Čekaičiu kažkur atsitiktinai susipažino, kai ieškojo pirkti automobilio. Atsitiktinai sužinojo, kad naujasis pažįstamas turi gero vyno, tad nusipirko keletą butelių. Nupirktą vyną pasiėmė lyg ir degalinėje, o gal prie „Megos“. Nepamena, ar buteliai buvo su banderolėmis.
Buvo apklausti ir kiti V. Čekaičiui pinigus įvairiu laiku pervedę žmonės.
Vienas apklaustasis aiškino susitaręs, kad iš V. Čekaičio pirks Marijampolės rajone esantį sandėlį-garažą. Sandėlio nuosavybės dokumentai jam bus perrašyti tada, kai bus pervedęs visus pinigus. Pasak apklaustojo, dar, atrodo, liko, pervesti 1 500 eurų, todėl sandėlio nuosavybė dar liko neperrašyta. Pasiteiravus, kodėl taip pasitikėjo ir neabejojo, kad, pervedus visus numatytus pinigus, garažas bus perrašytas jo vardu, paaiškino, kad jų tėvai buvo geri draugai.
Pinigus grąžino
Atrodo, kad Kauno apylinkės teismui, kuris savo sprendimu V. Čekaičiui grąžino kratos metu paimtus pinigus, visos apklaustųjų papasakotos istorijos atrodė įtikinamai.
Tačiau tai neatrodė įtikinama Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Egidijui Zuzevičiui, todėl sprendimą grąžinti pinigus jis apskundė Kauno apygardos teismui.
Pagrindinis prokuroro argumentas – V. Čekaitis negalėjo pagrįsti kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paimtų pinigų teisėtumo ir legalumo.
Atsižvelgdamas į prokuroro pateiktus argumentus 2025 m. vasario 19 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, pagal kurį turi būti konfiskuoti ne tik kratos metu rastas vynas ir cigaretės, bet ir pinigai.
Apskundė nutartį
V. Čekaitis šią nutartį skundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).
Skundo argumentuose pabrėžiama, kad prokuroro teiginiai apie neteisėtu būdu gautas pajamas ir būtinybė įrodyti pajamų legalumą jam tapo procesine staigmena, nes nė vienoje proceso stadijoje nebuvo suformuluotas reikalavimas pateikti pinigų įsigijimo (turėjimo) teisėtumą pagrindžiančius dokumentus.
Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamasis procesas draudžia procesines staigmenas, dėl to asmuo ginasi tik nuo jam pateikto kaltinimo, aptariamu atveju – dėl alkoholio ir cigarečių.
„Būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, kurių buvimui konstatuoti nepakanka fakto, kad asmuo neturėjo teisėtų pajamų“, – pabrėžiama apeliacijoje.
Nemato pagrindo abejoti
LAT, priimdamas galutinį sprendimą, atsižvelgė į prokuroro argumentus, kad proceso metu V. Čekaitis negalėjo pagrįsti kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paimtų pinigų teisėtumo ir legalumo, nepateikė jokių duomenų, kad per kratą paimti pinigai buvo gauti teisėtai ir kaip asmeninė nuosavybė priklausė nuteistajam, jo sutuoktinei ir artimiesiems.
Todėl daroma išvada, kad 43 260 eurų ir 450 Šveicarijos frankų, kurie nepagrįsti teisėtomis pajamomis, yra gauti nusikalstamu būdu.
LAT išvadoje rašoma: „Kaip matyti iš bylos duomenų ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, darant išvadą apie konfiskuotinų lėšų nusikalstamą kilmę, buvo vertinta visa bylos medžiaga. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir dėl to padarytomis išvadomis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu V. Čekaitis ir jo gynėjai teikė prašymus, dėstė teisinius argumentus dėl šių paimtų pinigų konfiskavimo negalimumo ir teikė įrodymus, pagrindžiančius savo argumentus. Taikyti išplėstinį turto konfiskavimą prokuroras prašė jau pirmosios instancijos teisme, šis teismas pateikė savo vertinimą nurodytu klausimu, prokuroras, nesutikdamas su tokiu vertinimu, pateikė apeliacinį skundą, taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtas išplėstinis turto konfiskavimas nuteistajam buvo procesinė staigmena ar buvo pažeistos jo teisės į gynybą.“
Naujausi komentarai