Nuo nusikaltusiųjų – ne nusisukti, o padėti

"Kauno rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantys asmenys gali jiems paskirtą viešųjų darbų bausmę atlikti savo gyvenamosios vietos seniūnijoje. Taip sudaroma galimybė atlikti bausmę savo bendruomenėje, iš dalies kompensuojant nusikalstama veika padarytą žalą savo gyvenamosios vietos bendruomenei, atsižvelgiama į prižiūrimojo socialinę (finansinę) padėtį, jis turi galimybę atlikti bausmę nepatirdamas didelių finansinių išlaidų, jei bausmę tektų atlikti toli nuo savo gyvenamosios vietos", – aiškino S.Rajunčius.

Jis pabrėžė, kad Kauno rajono savivaldybės atstovai noriai bendradarbiauja ir efektyviai padeda spręsti prižiūrimųjų problemas.

Atsiranda motyvacija keistis

Šios Kauno rajono savivaldybės ir įvairių specialistų pastangos pasiteisina su kaupu. Tą gali patvirtinti savo akimis teigiamus probuojamų asmenų elgesio ir pasaulėžiūros pokyčius matančios Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė psichologė D.Bubnienė ir Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė.

Per dešimt šių metų mėnesių į Vyrų krizių centrą iš viso kreipėsi apie pusantro šimto klientų, didžioji dalis – vyrai, tačiau taip pat ir jų žmonos, draugės ar tėvai.

"Besikreipiantieji dažniausiai yra kauniečiai, tačiau kiekvienais metais kreipiasi iki 30 ir Kauno rajono gyventojų. Kasmet sulaukiame klientų ir iš kitų Lietuvos miestų, pavyzdžiui, šiemet atvažiuodavo iš Jurbarko, Šakių, Kėdainių", – pasakojo D.Bubnienė.

(Nuotraukoje – D. Bubnienė)

Nemaža dalis besikreipiančiųjų į centrą pagalbos tai daro įpareigoti probacijos tarnybos. Anot D.Bubnienės, smurtavę artimoje aplinkoje vyrai sudaro nuo trečdalio iki pusės visų besikreipiančiųjų. Šiais metais tokių klientų turėjome apie 70 ir didžiąją dalį jų pas mus nukreipė probacijos tarnyba", – sakė direktorė.

Ji pasakojo, kad bendradarbiavimas su probacijos tarnyba vyksta nebe pirmus metus. "Šiais metais dirbame jau su šeštąja elgesio keitimo programos grupe. Kiekvieną grupę baigia nuo septynių iki dešimties asmenų. Dar keletas žmonių lankė individualius programos užsiėmimus", – kalbėjo D.Bubnienė.

Savo noru besikreipiančiųjų yra labai nedaug. Ji skaičiavo, kad šiemet vyrų, suvokiančių, kad jų reakcijos ir elgesys bendraujant yra netinkami, gali baigtis nepageidaujamai ir dėl to besikreipusiųjų psichologo pagalbos buvo vos septyni.

"Visiems kitiems artimoje aplinkoje smurtavusiems vyrams teismas buvo skyręs baudžiamojo poveikio priemonę, kurią jie privalo atlikti. Šie asmenys iš pradžių dažniausiai nejaučia jokio noro dalyvauti programoje, nes laiko ją prievartine. Tik vėliau, jau dalyvaujant programoje, atsiranda suvokimas ir vidinė motyvacija keistis", – apibendrino D.Bubnienė.

Sėkmės istorijos

Paprašyta įvardyti vieną ar kelias sėkmės istorijas, D.Bubnienė prisiminė jauną vyrą, kuris pagalbos grupę centre lankė prieš porą metų.

"Jis augo alkoholikų šeimoje, gyveno Kauno rajone. Sulaukęs 25 metų, dar niekur oficialiai nedirbo, su sugyventine gyveno pas jo alkoholikus tėvus, dabar jau gėrė ir pats, ir jo sugyventinė", – pradinę situaciją apibūdino prichologė.

Programos metu analizuojama vaikystės patirtis, susiformavusios vertybės ir nuostatos, aiškinamasi, kaip jos veikia gyvenimą.

"Minėtas jaunas vyras turėjo svajonę – gauti vairuotojo pažymėjimą ir nusipirkti automobilį. Svajonė ilgai neišsipildė. Svarstėme, kodėl, skaičiavome, kiek tam reikėtų lėšų. Skaičiavome ir kiek lėšų per mėnesį jis su drauge išleidžia rūkalams ir alkoholiui. Kokia buvo mano ir kolegos Romo nuostaba, kai po tam tikro laiko teko kalbėti su tuo jaunu žmogumi ir sužinoti, kad jis metė rūkyti ir vartoti alkoholį, gavo vairuotojo pažymėjimą ir įsigijo automobilį. O juk jam lankant grupę net ir mums atrodė, kad tai taip ir liks utopija. Kokie dideli pasikeitimai įvyko žmogaus vertybių sistemoje!" – džiaugėsi D.Bubnienė.

Sėkme ji vadina ir tai, kad kai kurie vyrai po grupės užsiėmimų jau patys nori pratęsti susitikimus su psichologu, o į juos neretai ateina su antrąja puse.

Lankosi net aštuoniasdešimtmečiai

Šiais metais jauniausias psichologo pagalbos centre ieškojęs programos dalyvis buvo daugiau kaip dvidešimties, vyriausias – daugiau kaip šešiasdešimties. Per visus D.Bubnienės darbo su smurtavusiais asmenimis metus pasitaikė programos dalyvis,  atšventęs savo aštuoniasdešimtmetį.

"Vyresnis amžius kartais, bet ne visada, gali būti kliūtis pasikeitimams, nes vyresnio žmogaus mąstymas labiau rigidiškas, o įpročiai ir nuostatos jau sunkiai keičiami. Kiekvienu atveju turime įvertinti, ar tikslingas tokio asmens dalyvavimas programoje kartu su kitais dalyviais, ar tai netrukdys kitiems dirbti", – atkreipė dėmesį D.Bubnienė.

Vyresnis amžius kartais, bet ne visada, gali būti kliūtis pasikeitimams, nes vyresnio žmogaus mąstymas labiau rigidiškas, o įpročiai ir nuostatos jau sunkiai keičiami.

Po didinamuoju stiklu

J.Dabašinskienė pasakojo, kad anksčiau smurtautojų šeimos, nepilnamečiai, patekę į rizikos nusikalsti sąrašą, būdavo stebimi epizodiškai. Jau keleri metai, kaip tai daroma nuolat.

"2014 m. pasirašius sutartį atsirado nuolatinis bendradarbiavimas tarp septynių institucijų ir organizacijų. Kuo daugiau institucijų ir organizacijų bendradarbiauja, tuo didesnis poveikis ir nauda stebimiems, prižiūrimiems asmenims ir visai visuomenei", – pastebėjo J.Dabašinskienė.

Kalbėdama apie smurtinio elgesį keitimo programas, ji minėjo, kad pati įsitikino, jog psichologai labai atsakingai žiūri į šias programas, nedaro jokių išimčių ir lengvatų.