Vilniaus gatvė – svarbiau žmogus ar akmuo?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Vilniaus gatvė išrausta, bet dar neaišku, kaip atrodys grindinys. Gautas skundas, kad akmenys neturėtų būti lyginami, o išsaugoti tokie, kokie buvo. Bet tokia danga neįveikiama neįgaliesiems.

Garbina akmenį?

Kauno regioninė architektų taryba ir Kultūros paveldo departamentas gavo visuomenininkų skundą, kad Vilniaus gatvės rekonstrukcijos metu esą bus sunaikintas istorinis tašytų akmenų grindinys. Išgirdę apie vėl atgijusius planus palikti visiškai autentišką grindinį, judėjimo negalią turintys asmenys iškvietė architektus realiai pažiūrėti, kaip neįgaliesiems sudėtinga judėti netašytų akmenų grindiniu.

Architektai ir neįgalieji susitiko M.Valančiaus ir Vilniaus gatvių sankirtoje. Šioje vietoje vis dar yra netašyto akmens grindinio danga. Kadangi akmenys nelygūs, iki sutartos vietos neįgaliojo vežimėliuose sėdintiems kauniečiams atvykti buvo sudėtinga. Vieniems padėjo artimieji, kiti lėtai važiavo patys, tačiau buvo matyti, kad toks judėjimas reikalauja daug rankų jėgos, ne visi iškilimai mažais ratukais buvo įveikiami. Prieš pagrindinės Senamiesčio gatvės rekonstrukciją tokia danga buvo visur, tad judėti Vilniaus gatve praktiškai buvo neįmanoma.

Jeigu grindinys saugomas, iš jo negalima daryti trinkelių.

„Kai pamačiau Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektus, labai apsidžiaugiau, nes pagaliau danga būtų pritaikyta neįgaliesiems, kurie juda vežimėliais. Tačiau iškart su kitais padiskutavome, kad vis tiek atsiras tokių, kurie garbins akmenį.  Dabar vėl kalbama, kad reikia palikti tokius akmenis, kokie buvo. Vadinasi, jei bus nelygintas grindinys, mes ir toliau negalėsime normaliai Senamiestyje judėti“, – stebėjosi vienas į susitikimą su architektais atvykęs neįgalusis.

Turi būti patogu

Jam antrino ir kiti likimo draugai. Kai kurie apkeliavę nemažai pasaulio ir teigė, kad nemažai kultūros paveldo vietų yra pritaikyta judėti vežimėliais. Vienur istorinė danga uždengta po stiklą primenančia danga, kitur imtasi kitų priemonių, kad žmonėms judėti būti patogu.

Neįgaliojo vežimėliu judantis Audrius Kalvėnas pasakojo, kad, pagal pirminį Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą, buvo numatyta įrengti lygios dangos taką gatvės viduryje. Tačiau, pasak vyro, toks sprendimas būtų žeminęs neįgaliųjų orumą, mat iš karto jiems nurodoma, kuria vieta galima važiuoti. Savivaldybė atsisakė šios minties ir nusprendė, kad bus pritaikyta visa gatvė ir tašyti akmenys bus nupjauti bei lygiai sudėti. Tokiu atveju judėjimo negalią turintys asmenys galėtų laisvai judėti visa gatvės danga.

„Esu rakštis sėdynėje, nes keliu klausimus, kaip padaryti, kad visiems būtų patogu. Labai sunku važiuoti gatve, kur yra kelių centimetrų aukščio skirtumai, tarpai tarp akmenų“, – pastebėjo pašnekovas.

Jis tikino, kad būtent antrasis projekto variantas, kuriame pasiūlyta pjaustyti grindinio akmenis, yra tinkamas, nes tada neįgalieji galės judėti visa gatve.

Per nelygų grindinį važiuoti neįgaliojo vežimėliu sudėtinga. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Aišku, galbūt bus prarasta dalis akmens, bet jei bus palikta taip, kaip seniau, aš negalėsiu judėti. Visuomenė turi susitarti, ar paaukoti dalį istorijos ir pritaikyti visiems, ar išsaugoti tokius akmenis, bet ir toliau diskriminuoti tam tikrą žmonių dalį. Man atrodo, kad humaniškiau padaryti visiems patogų grindinį. Man judėti gerai tada, kada lygu. Jei kažkas suprojektuos dar kitaip – kad būtų išsaugota ir istorija, ir kad visiems būtų patogu, viskas gerai“, – teigė A.Kalvėnas.

Vertingos akmens savybės

Skundą architektų tarybai dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos parašė advokatas Saulius Dambrauskas, atstovaudamas Viešojo intereso gynimo fondui. Raštą motyvavo tuo, kad akmens grindinys yra Senamiesčio vertingoji savybė.

„Mes negalime jo fiziškai apdoroti. Akmuo negali tapti tiesiog medžiaga. Jeigu grindinys yra saugomas, iš jo negalima padaryti trinkelių, nes tokiu atveju nesiskaitoma su teise. Šiuo atveju aš nesprendžiu dėl Senamiesčio pritaikomumo žmonėms, turintiems negalią. Problema yra komunikacijos stoka. Šį kartą tenka sužinoti iš spaudos, kad bus pjaustomas grindinys. Ir žmogui, kuris mano, kad Senamiestis turi atrodyti kaip Senamiestis, o ne prekybos centro aikštelė, natūralu, kad neatrodo, jog toks sprendimas geras“, – savo poziciją dėstė S.Dambrauskas.

Jis tikino, kad žmonių, turinčių negalią, judėjimo problemą reikia spręsti kaip atskirą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Žinoma, reikia viską spręsti kompleksiškai. Bet juk mes negalime nukasti pusę piliakalnio vien tam, kad ant jo būtų lengviau užvažiuoti žmogui, turinčiam negalią. Mes turime išsaugoti piliakalnį ir padaryti padorų užkilimą. Tas pats ir čia. Jei mes padarome iš grindinio plyteles, Senamiestis tampa mažiau patrauklus. Reikia, kad architektai su paveldo atstovais susėstų, pakviestų žmones, turinčius negalią, ir nuspręstų, kaip pritaikyti grindinį. Gal yra kitų būdų, bet aš tikrai nesu girdėjęs, kad kažkur pasaulyje būtų labai populiaru pjaustyti Senamiesčio grindinį. Buvo pasakyta, kad nupjaunama keli centimetrai akmens, bet tada prarandama labai daug masės, akmuo tampa lengviau išjudinamas. Jei tai nesaugoma, grindinys turėtų būti išbrauktas iš vertingųjų savybių sąrašo“, – dėstė S.Dambrauskas.

Susitikime ir tarybai priklausantys architektai reiškė susirūpinimą, kad, nupjovus ir nulyginus Vilniaus gatvės grindinio akmenis, jie praras autentiškumą.

Man atrodo, kad humaniškiau padaryti visiems patogų grindinį.

Pritarta su pastabomis

Į susirinkimą su architektais ir neįgaliųjų atstovais buvo atvykę ir Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai. Tiesa, jie per daug nedaugžodžiavo, tik pasakė, kad pritarė Vilniaus gatvės rekonstrukcijai, tačiau su pastabomis, tačiau kokios jos – nedetalizavo.

Anksčiau KPD Kauno skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė „Kauno dienai“ aiškino, kad paveldosaugininkai suinteresuoti, jog būtų išsaugota kuo daugiau istorinio grindinio, todėl buvo siūloma, kad netašytų akmenų grindinį būtų galima palikti tam tikrose Vilniaus gatvės vietose.

„Dabar nuimta danga, pradėti tvarkyti inžineriniai tinklai. Akmenys šiuo metu saugomi rangovų aikštelėje. Mes esame pritarę rekonstrukcijai su pastaba, kad būtų maksimaliai išsaugomas autentiškumas. Darbo brėžiniuose dar kartą grįšime prie grindinio išsaugojimo klausimo. Galbūt galima kuriose nors vietose palikti ar kokią atkarpą negludinti. Paveldosaugininkai tikrai nepasisako, kad visas grindinys būtų nušlifuotas. Mes norime, kad būtų kuo daugiau autentiškumo. Turi būti atsižvelgta į visus aspektus: tiek paveldo, tiek pritaikymo“, – aiškino A.Naureckaitė.

Pjaustys grindinį

Kauno savivaldybės atstovai stebisi, kad, prasidėjus rekonstrukcijai, vėl keliami tie patys klausimai, kuriais jau buvo diskutuota prieš darbų pradžią. Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, projektas buvo suderintas su visomis institucijomis ir buvo pritarta, kad, pjaustant grindinį, būtų išsaugota ir vizualinis vaizdas, ir būtų patogu važiuoti žmonėms, turintiems negalią, bei mamoms su vaikais vežimėliuose.

„Turime visus institucijų leidimus, derinimus. Manome, kad klausimas dėl grindinio buvo išdiskutuotas. Paties projekto tikslas yra pritaikyti visą gatvę. Akmens grindinio koloritas išlieka. Akmuo yra skirtingų gabaritų, savo laiku atkeliavęs iš įvairių Kauno vietų ir paklotas Senamiestyje. Tikrai nebuvo noro kažką sunaikinti, tačiau norėjosi jį pritaikyti, kad visi galėtų grindiniu sėkmingai naudotis. Universalus dizainas ir pasirinktas, kad visi turi turėti vienodas galimybes judėti. Būtent tai ir atliepia Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projekto sprendiniai. Mes dirbame pagal projektą ir akmenis pritaikysime, nes kol kas neišgirdome jokių svarių argumentų, kodėl grindinio akmenys neturėtų būti šlifuojami ir lygiai sudedami“, – komentavo specialistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad diskusijoms laiko beveik nelieka, nes darbai vyksta. Iki kitų metų birželio akmenų danga turi būti  paklota.

„Reikia suvokti, kad tai ne keli akmenys, kuriuos reikia nupjauti ir paruošti. Kalbame apie 140 tūkst. akmenų, kuriuos reikia rankiniu būdu pritaikyti. Nesirinkome paprasčiausio varianto pakeisti grindinį kita danga, bet norėjome tą grindinį pritaikyti. Jei būtume išvežę grindinį, jo vis tiek kitur negalėtume sudėti, nes ir kitur būtų ta pati problema, kad juo gali judėti ne visi žmonės“, – teigė savivaldybės atstovas.

Vilniaus gatvėje jau nuimtas senasis grindinys, tvarkomos požeminės komunikacijos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

A.Pakalniškis atmetė ir KPD kritiką, kad esą jie projektui pritarė su pastabomis. Pasak specialisto, tos pastabos nereikšmingos, bet kadangi klausimas dėl grindinio vis iš naujo keliamas, kyla ir rizika, kad rekonstrukcija užsitęs.

„Jų pastaba buvo, kad reikia derinti darbo projektą. Priminsiu, kad darbo projektas turi detalizuoti techninio projekto sprendinius, o jame ir buvo numatyta visiškai nulyginti akmenis. Mes teiksime KPD darbo projektą, bet nesame linkę ginčytis, ar akmuo turi būti lyginamas, ar ne, nes tai iš esmės būtų techninio projekto pakeitimas, o ne jo detalizacija. Dokumentiškai mes turime paveldo pasakytą taip, bet dabar, gavus visuomenininkų raštą dėl grindinio išsaugojimo, KPD tarsi pradėjo abejoti“, – stebėjosi A.Pakalniškis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ji

ji portretas
Visam pasauly...Europos miestuose senamiesciai saugomi ir islaikyta taip pat akmens grystos gatves orginalios,uz tai ir jautiesi,kad eini tikrai per senamiesty...o ne sugadinti akmens orginalu grozy eksfalto imitacija,kiek metu kazkaip zmones vaiksciojo ir buvo gerai...atbukeliu valdzia

As

As portretas
Nedarykit takų dviračiams ir paspirtukinkams kurie gali kitur važinėtis. Tada geriau neįgaliems lygų taką padarykite..turėtų tenkinkinti juos takas o ne visą gatvė.

Pensininkas

Pensininkas portretas
Paveldas:))) lai pirma pasako,kada tie akmenys buvo tasyti:))))...gal norit pasakyti,kad pirminiame senoves grindinyje taip buvo:))) zinima kad ne,keitesi laikotarpiai keitesi ir grindinys ....
VISI KOMENTARAI 92
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių