Verslas, kuris neišgyventų be meilės gamtai ir žmonėms

Tai jau beveik menkniekis, palyginti su tuo, kokie darbai atlikti sodybos teritorijoje. "Čia buvo džiunglės, šiukšlynai, metalo sąvartynas", – prisiminė Kristina.

Be poilsiautojų, sodyboje sulaukiama ir vietinių plunksnuotų ar kitokių svečių draugijos. Netoliese esančiame Novaraisčio ornitologijos draustinyje yra vienas didžiausių gervynų Europoje. Gervių, taip pat ir stirnų užsuka ir į moterų sodybos kiemą. Apačioje esančiuose upeliuose darbuojasi bebrai.

Nenusėdi vietoje

Atėjusios prie sūpynių, esančių prie skardžio, moterys užsisvajojo – planų ir idėjų daugiau, nei yra laiko ir pinigų jiems įgyvendinti.

Proskyna jau iškirsta – atsiveria gražus vaizdas. "Va ten reikėtų pasodinti žemaūgių obelaičių sodą. Labai gražiai žydėtų", – viena su kita kalbėjosi moterys. "Augalais rūpinasi mama", – apie pareigų pasidalijimą prabilo Jurgita.

Sodyba iš pradžių statyta kaip ramus užutekis sau. Ar nuo jos savininkėms reikia pailsėti? Kur ir kaip jos leidžia laisvalaikį? "Esu apkeliavusi daug Europos, ir Kuboje buvau. Bet negaliu gulėti prie jūros – turiu judėti, keliauti", – pasakojo Kristina.

Žiemą ji gyvena bute Akademijoje, bet Altoniškiuose praleidžia visą vasarą. "Bute man trūksta oro, erdvės. Nėra ką veikti. Nebent tik piešti", – kalbėjo veikli ir energinga moteris. Jurgita, priklausomai nuo situacijos, marširuoja tarp Kauno ir "Altonės".

Išsaugojo propromočiutės skrynią

Kristina laisvalaikiu mėgsta tapyti. Ji yra išsaugojusi 1868 m. pagamintą propromočiutės naudotą skrynią. Besikraustant iš senųjų namų ji niekaip netilpo nei pro duris, nei pro langą.

Gavusi pasiūlymą skrynią supjaustyti ir taip atlaisvinti patalpas, Kristina su dukromis kvietėsi pagalbą ir relikviją šiaip ne taip iškėlė pro lubas.

Šią įmantriais raštais išpieštą skrynią Kristina netrukus ims restauruoti. Ji bus viena istorinės ekspozicijos dalių.

Kiti eksponatai – jau restauruotos lovos, arpa, naudota grūdams sijoti, senovinio audinio gabalas, kuriam jau – per 100 metų.

Verslu tapo pomėgis

Kaimo turizmo pradinininkų Kauno rajone Romos ir Eimanto Zalensų šeimos verslas per 20 metų išsiplėtojo kaip reikiant.

Idėja nepakartojamo grožio Dubysos slėnyje įkurti pirmąją sodybą, simboliškai pavadintą šeimos vardu, R.Zalensienei kilo dar 1996 m. "Vis tiek visi pas mus važiuodavo poilsiauti, švęsti. Tad nusprendėme, kad būtų neblogai, jeigu sulauktume ne tik svečių, bet ir pajamų", – "Kauno dienai" sakė R.Zalensienė.

Per du dešimtmečius Padubysio kaime esančiame poilsio ir pramogų slėnyje "Zalensai" išdygo trys įvairių dydžių sodybos, išskirtinis "Gegužinių slėnis" ir stovyklavietė "Dubysa". Šeimininkai skaičiuoja, kad vienu metu visame komplekse gali svečiuotis apie 3 tūkst. žmonių.

Šiuo metu "Zalensų sodybų" komplekse, be Eimanto ir Romos, darbuojasi jų dukra Erika, žentas Marius, sūnus Irmantas su žmona Simona.

Zalensai įsitikinę, kad kaimo turizme svarbi ne tik aplinka. Nuostabus gamtovaizdis, sodyboje esantys patogumai ir paslaugų įvairovė – tik dalis sėkmės faktorių.

"Visų pirma reikia atsižvelgti į kliento poreikius, jam skirti nuoširdų dėmesį. Atvažiavus svečiams, savo principus reikia palikti namie", – patarė R.Zalensienė.

Be poilsiautojų, Zalensai sulaukia ir verslininkų, sodybose norinčių organizuoti seminarus, mokymus, svarbius susitikimus.

"Šis verslas įdomus tuo, kad sutinkame daugybę pačių įvairiausių žmonių. Labai malonus grįžtamasis ryšys, kai, pavyzdžiui, vestuves pas mus šventusi pora sugrįžta švęsti krikštynų ar pan.", – dalijosi įspūdžiais R.Zalensienė.