Teisėjų taryba metė iššūkį Prezidentei

Greitai bus metai, kai paskelbta atranka į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas, tačiau vadovas iki šiol neišrinktas. Prezidentė tokį asmenį buvo radusi, tačiau pasipriešino teisėjai.

Skelbtos dvi atrankos

"Kauno dienos" žiniomis, ne vienas Kauno apylinkės teismo teisėjas penktadienį užgniaužęs kvapą laukė naujienų iš Vilniaus. Jame vyko paskutinis per Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadenciją Teisėjų tarybos posėdis.

Vienas šios vykdomosios teismų savivaldos institucijos tądien nagrinėtų klausimų buvo Prezidentės prašymas patarti, ar tinkama jos pasirinkta kandidatūra artimiausius penkerius metus vadovauti antrajam pagal dydį Kauno apylinkės teismui.

"Kauno diena" rašė, kad dėl to teko skelbti net dvi atrankas. Ir jos baigėsi dviem kraštutinumais. Nes iš pirmoje atrankoje dalyvavusių dviejų kandidačių – tuo metu laikinai minėtam teismui vadovavusios Laimos Šeputienės ir jos pavaduotojos civilinėms byloms Anitos Sereikienės Pretendentų į teisėjus atrankos komisija neatrinko nė vienos. Ir priėmusi tokį itin retą sprendimą, pasiūlė Prezidentei skelbti naują atranką.

Pirmajame atrankos ture fiasko patyrė ir A.Sereikienė (iš kairės), ir L.Šeputienė. (V.Skaraičio / Fotobanko ir Elijaus Kniežausko nuotr.)

Pastarajai šalies vadovė jau skyrė tik dvi savaites arba keturis kartus trumpesnį terminą, negu pirmajam bandymui rasti naują Kauno apylinkės teismo vadovą, buvusį jo pirmininką Darių Kantaravičių nuo šių metų sausio 1-osios paskyrus Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku.

Tarp kraštutinumų

Antrojoje atrankoje taip pat dalyvavo du kandidatai – Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Arūnas Purvainis ir šio teismo teisėja Indrė Averkienė, kandidatavusi ir į teismo pirmininko, ir į jo pavaduotojo pareigas.

Per anoniminę apklausą kolegos prieš A.Purvainio kandidatūrą stojo piestu, o I.Averkienės – pritarė. (Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų ir Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šį kartą Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pripažino tinkamais vadovauti Kauno apylinkės teismui abu pretendentus. Nors už A.Purvainį balsavo tik keturi iš penkių komisijos narių,  o už I.Averkienę buvo balsuota vienbalsiai. Pretendentų vertinimo balai buvo panašūs: A.Purvainis surinko 80,8 balo, I.Averkienė – 80,05.

Gavus Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos išvadą, Prezidentė pasirinko A.Purvainio kandidatūrą. Nors 2016-aisiais, esant panašiai situacijai, kai tinkamais pretendentais į Kauno apylinkės teismo pirmininkus minėtos komisijos taip pat buvo pripažinti du kandidatai – tas pats A.Purvainis ir jau minėtas D.Kantaravičius, šalies vadovė pasirinko pastarąjį.

Tačiau Prezidentės skubėjimas spėti iki kadencijos pabaigos paskirti ir naująjį Kauno apylinkės teismo vadovą žlugo. Teisėjų taryba, gegužės pabaigoje gavusi D.Grybauskaitės prašymą patarti dėl A.Purvainio skyrimo į minėtas pareigas, šio klausimo svarstymą atidėjo dėl per mažo kvorumo – iš 22 jos narių tada posėdyje dalyvavo tik 15. O ši taryba posėdžiauja tik kartą per mėnesį – paskutinį jo penktadienį.

Vėl išimtinis atvejis

Birželio 28-ąją paskutinis Teisėjų tarybos posėdis per Prezidentės D.Grybauskaitės kadenciją įvyko. Tačiau šį kartą jos pasirinktai kandidatūrai į Kauno apylinkės teismo pirmininkus palaiminti pritrūko dviejų balsų. Už A.Purvainio paskyrimą į šias pareigas balsavo dešimt Teisėjų tarybos narių. Prieš – vienuolika.

Vienas Tarybos narys posėdyje nedalyvavo, tačiau jo balsas nebūtų nieko nulėmęs, nes, kad būtų pritarta Prezidentės pasirinkimui, būtina, kad už balsuotų daugiau kaip pusė narių, t.y. dvylika.

"Tai išimtinis, retas atvejis", – Teisėjų tarybos sprendimą dėl A.Purvainio "Kauno dienai" komentavo jos pirmininkas Algimantas Valantinas. Jis teigė, kad per savo darbo Taryboje praktiką tokio atvejo nepamenantis.

"Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad, be gerų darbo rodiklių, profesinių žinių ir patirties, teismo pirmininkui privalu turėti ir savybių, būtinų norint vadovauti dideliam kolektyvui, taip pat ir kolektyvo pasitikėjimą, nes reikia administruoti teismo darbą, įkvėpti darbuotojus, būti autoritetu ir pavyzdžiu", – pastebėjo A.Valantinas.

Anot Teisėjų tarybos pirmininko, kiekvienas jos narys turi visišką laisvę balsuoti. Nuomonę apie A.Purvainį jie susidarė ir iš dalykinio pokalbio su Prezidentės pasirinktu kandidatu, ir atsižvelgę į anoniminę Kauno apylinkės teismo darbuotojų apklausą. Daugiau kaip pusė pastarųjų nurodė, kad A.Purvainis netinkamas teismo pirmininko pareigoms.

Iškalbingos nuomonės

Minėta anoniminė Kauno apylinkės teismo darbuotojų apklausa, kokios pradėtos taikyti tokių atrankų metu jau nuo 2014 m., yra apibendrinama ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos išvadoje pripažinti A.Purvainį, kaip ir I.Averkienę, tinkamais kandidatais vadovauti Kauno apylinkės teismui.

Apibendrindama šią apklausą, komisija konstatuoja, kad A.Purvainis kolegų apibūdinamas kaip geras teisėjas, bet dėl tokių asmeninių savybių kaip griežtumas, vienasmeniškas sprendimų priėmimas, negebėjimas rasti kompromisų, perdėtas kritiškumas ir polinkis ginčytis, netinkamas būti teismo pirmininku.

Nors, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, taip pat esantis Teisėjų tarybos nariu, apibūdino A.Purvainį visai kitaip – kaip iniciatyviai sprendžiantį problemines situacijas, įsigilinantį į diskutuotinus klausimus, atvirą naujovėms ir gebantį savarankiškai priimti sprendimą. O paskelbus antrąją atranką į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas, buvo atliktas neeilinis A.Purvainio veiklos 2016-2018 m. vertinimas, po kurio Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija taip pat atkreipė dėmesį "į poreikį suderinti formalų ir neformalų komunikacijos su teisėjais ir teismo personalu būdus, kad tai netaptų kliūtimi tinkamam psichologinio mikroklimatui teisme užtikrinti".

Be to, ir pati Pretendentų į teisėjus atrankos komisija taip pat konstatavo, kad per pokalbį su A.Purvainiu susidarė apie jį tiesmukiško, gana kategoriško ir stokojančio socialinio jautrumo, tačiau gebančio įžvelgti savo klaidas žmogaus įspūdį.

Laikinųjų valdžia

Anot Nacionalinės teismų administracijos, taip pat akcentavusios, kad Teisėjų tarybos nepritarimas prezidento pasirinkimui – labai retas atvejis, nepaisyti šios nuomonės, priešingai jos nesaistantiems Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vertinimams, šalies vadovė jau negali. Ir turėtų būti skelbiama nauja atranka į šias jau pusę metų tik laikinai kieno nors užimamas pareigas. Tačiau šį klausimą jau spręs naujasis prezidentas.

Šiuo metu Kauno apylinkės teismui vadovauja laikinai L.Šeputienę einant pirmininko pareigas pakeitęs A.Purvainis. Jam šios pareigos, belaukiant Teisėjų tarybos sprendimo, buvo patikėtos dėl turimo didžiausio tarp pavaduotojų stažo.

Beje, L.Šeputienė, nors Teisėjų taryba ir pritarė dėl jos atleidimo iš Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo baudžiamosioms byloms pareigų, jai nekandidatavus naują kadenciją, ir toliau laikinai eina šias pareigas. Nes didžiausią stažą tarp nagrinėjančiųjų baudžiamąsias bylas turintis teisėjas nesutiko laikinai, kol įvyks nauja atranka, šių pareigų užimti. Ši atranka taip pat jau paskelbta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Faktas

Faktas portretas
Du teisejai, kuriuos spaudoje galima rasti kaip prezidentes siulytus- Meilutis ir Purvainis. Ir prieš abu daugybe darbuotoju skundu. Kas cia bandoma prakisti????

Toj

Toj  portretas
Teiseju taryboj puse parsidavusiu, negerbia prezidentes, susibure i asociacija ir daro nesvarius reikalus

apgailestauju, kad teisėjų taryba atsibudo tik dabar,

apgailestauju, kad teisėjų taryba atsibudo tik dabar, portretas
jeigu taip būtų padarta a n k š č i a u--teismų s i s t e m a būtų ŠVARESNĖ ir TRIUMFUOTŲ teisingumas, ---sovietinių ATPLAIŠŲ nebūtų Konstituciniame teisme
VISI KOMENTARAI 26
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių