Šlykšti smarvė kauniečius gena iš namų

Kalbintieji sako, kad gyventi vis tiek reikia, tad augina daržoves, nors abejoja, ar jos nėra užterštos, ar galima jas valgyti. Žmonės tikisi, kad pavyks su atliekų rūšiavimo įmonės vadovais susitarti ir jie gaus tam tikrą kompensaciją, kuri leis išsikelti kitur.

"Tariamės, kad galėčiau jiems parduoti savo nuosavybę, nes koks čia mano gyvenimas. Aišku, labai gaila palikti tėviškę, bet kito kelio, ko gero, nėra", – guodėsi šiukšlių gamyklos kaimynė.

Daugybė skundų

Apie suintensyvėjusius gyventojų skundus dėl nemalonių kvapų patvirtino ir aplinkosaugininkai. Pasak Aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vedėjos Rūtos Lukenskienės,  problema yra žinoma, o skundai suaktyvėjo šiomis savaitėmis.

"Gavome tų skundų tikrai daug. Skundžiasi ir įmonės, ir pavieniai gyventojai. Anksčiau skundų dėl atliekų rūšiavimo įmonės nebuvo", – komentavo Kauno agentūros vedėja.

R.Lukenskienė sakė, kad šiuo metu vyksta tyrimas. Visuomenės sveikatos centras organizuoja kvapų matavimo darbus. Juose dalyvaus ir aplinkosaugininkai. Po pirmųjų gyventojų skundų buvo nustatyta, kad gali būti technologiškai netinkamai tvarkomos atliekos. Dabar atliekamas eksperimentas, kurio metu tikimasi panaikinti kvapus. Kauno agentūros vedėja vylėsi, kad artimiausiu metu situacija labai pagerės.

Pirmas bandymas

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Kęstutis Balčiūnas patvirtino, kad pastarosiomis savaitėmis iškilo blogų kvapų problema. Penktadienį įmonės vadovai susitiko su specialistais, kurie pateikė sprendimus, kaip kovoti su kvapais.

"Bandome identifikuoti taršos šaltinius. Šiandien jie atsivežė gerųjų bakterijų pavyzdžius ir bandome įsitikinti, kad ši technologija veikia. Dabar buvo išpurkšta tik mechaninio rūšiavimo zona. Reikėtų viską automatizuoti, nes rankiniu būdu nepribėgiosi, tačiau viliamės, kad tai padės", – kalbėjo K. Balčiūnas.

Specialistai aiškino, kad gerųjų bakterijų technologijos esmė – naikinamos blogosios bakterijos, kurios ir sukelia nemalonius kvapus. Tačiau visos atliekos turi būti apdorotos dar pačioje įmonėje, kai vyksta rūšiavimo procesas. Išrūšiuotos ir supresuotos šiukšlės į lauką turi patekti jau be kvapų.

"Jie norėjo įsitikinti, tačiau užsienyje bakterijos veikia ir užtenka jų apskaičiuotų kiekių, tad kuo skiriasi Lietuva? Jos pradės veikti tada, kai įmonė pradės naudoti", – juokavo VšĮ Aplinkos valdybos ir audito instituto direktoriaus pavaduotojas Konstantinas Iljasevičius.

Jis aiškino, kad kvapai susidaro ir gyventojo šiukšlių dėžėje, bet jis ją išsiplauna. Konteineriai nėra plaunami, transportas taip pat beveik neapdorojamas. Juose veisiasi patogeniniai mikroorganizmai. Jie ir sukelia nemalonius kvapus. Todėl K. Iljasevičius pažymėjo, kad geriausias efektas būtų pasiektas tuomet, kai dar iki gamyklos atliekos būtų apipurškiamos bakterijomis.

Apskaičiuota, kad vienam kv. m reikia dviejų mililitrų bakterijų koncentrato, todėl pagal surenkamų šiukšlių kiekį galima numatyti, kiek preparato reikės. Žinoma, reikia įvertinti ir vietos užterštumą, kiek atliekose yra maisto arba kitų biologiškai skaidžių medžiagų, kokia aplinkos temperatūra.

Bakterijų technologija nėra naujovė – ji naudojama fermose. Specialistai pasakojo, kad vietose, kur išsiskiria didelis amoniako kiekis, bakterijos smarkiai sumažina smarvę, o naudojant periodiškai, blogų kvapų beveik išvis nebelieka.