- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Reikšmė: kuklus V.Podėnaitės antkapinis akmuo sugadintas, tačiau Savivaldybė pažadėjo jį sutvarkyti.
-
Netektis: tik ankstyva mūsų pirmosios kregždės „La Scaloje“ mirtis nutraukė jos, talentingos dainininkės, karjerą.
-
Senosiose miesto kapinėse – barbariškų poelgių serialas
-
Senosiose miesto kapinėse – barbariškų poelgių serialas
-
Senosiose miesto kapinėse – barbariškų poelgių serialas
-
Senosiose miesto kapinėse – barbariškų poelgių serialas
-
Senosiose miesto kapinėse – barbariškų poelgių serialas
Kauno senosiose kapinėse asfaltuojant takus, nuskelta Veronikos Podėnaitės, pirmosios lietuvės, dainavusios Milano operos teatre "La Scala", antkapinio akmens dalis. Tačiau tai – ne vienintelis barbariškas poelgis.
Pirmoji "La Scaloje"
Kas ta V.Podėnaitė, dėl kurios paminklo taip susirūpinę skambinusieji į redakciją vyresnio amžiaus kauniečiai? Žinių apie V.Podėnaitę redakcijai pateikė M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje dirbanti Vida Bingelienė.
V.Podėnaitė gimė 1902 m. Rygoje, o po aštuoniolikos metų atvyko į Kauną, kur muzikos mokykloje mokėsi dainavimo. 1920 m. dainininkės premjera įvyko pirmajame Lietuvos operos teatro spektaklyje – Giuseppe Verdi operoje "Traviata", kur ji dainavo Floros partiją. Lietuvių meno kūrėjų draugijos pastangomis V.Podėnaitė gavo Švietimo ministerijos stipendiją ir išvyko studijuoti į Italiją, kur koncertavo, dainavo Romos karališkajoje operoje, o 1931–1932 m. – garsiojoje "La Scaloje". Ji buvo pirmoji lietuvių dainininke šio teatro scenoje. Tik po metų "La Scaloje" sužibo ir Kipras Petrauskas.
Nebuvo perlaidota
Anot V.Bingelienės, 1932 m. V.Podėnaitė grįžo į Kauną, kur spėjo sukurti tris pagrindinius vaidmenis Valstybės teatre (Lietuvoje ji turėjo atidirbti už valstybinę stipendiją). Tačiau staigi 31 metų talentingos dainininkės mirtis nutraukė jos karjerą. Solistė buvo palaidota Senosiose miesto kapinėse. Kai pokariu sovietų valdžia, išgąsdinta antisovietinių mitingų šiose kapinėse, nutarė jas uždaryti, ne visi čia palaidotieji buvo pervežti į kitas kapines.
Kaip sakė Kauno muziejuje dirbantis istorikas Simonas Jazavita, V.Podėnaitės palaikai nebuvo perkelti, o jos kapą ženklinęs paminklas sunaikintas. 1997 m. dainininkei būtų sukakę 95-eri. Ta proga garsiojo skulptoriaus, grafiko, medalisto Petro Rimšos sūnėno Aido Rimšos iniciatyva pagal 1938 m. nuotrauką buvo atstatytas V.Podėnaitės antkapinis paminklas. Jį prie storiausio kapinių ąžuolo, netoli paminklo "Žuvusiems dėl Tėvynės", atstatė ne pelno įmonė "Palikimas". Buvusią kapo vietą nurodė ją žinojęs žmogus. Rodos, tais pačiais metais ant Gedimino gatvės 20 namo pakabinta memorialinė lenta, bylojanti, kad čia 1932–1933 m. gyveno Lietuvos operos solistė Veronika Podėnaitė.
Dokumentas ignoruojamas
Pasak architekto Stasio Pūtvio, jis kreipėsi ir į miesto savivaldybę dėl "Kaunas tvarkosi" darbų padarytos žalos paminklui, tačiau atsakymo nesulaukė.
Į "Kauno dienos" klausimą ta pačia tema Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis atsakė, kad antkapinis V.Podėnaitės akmuo bus sutvarkytas. Kas jį sugadino, nustatyti nepavyko. Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus (KPD KS) vyr. valstybinis inspektorius Liutauras Tarbūnas patikino, kad paminklinis V.Podėnaitės akmuo nėra nekilnojamoji kultūros vertybė. Klausimai, susiję su šiuo objektu, nėra KPD KS kompetencija.
Tačiau, pasak S.Pūtvio, Senosiose miesto kapinėse tęsiasi barbariškų poelgių serialas.
"Dabar asfaltuojami takai tik išryškina sovietinį parko planavimą, kuris visai nesusijęs su čia buvusių kapinių raida ir istoriniu paveldu. Tad takai asfaltuojami ten, kur jų neturėtų būti – tai akivaizdu, pažvelgus į patvirtintą Senųjų kapinių regeneracijos projektą, kuriame visi dabar atnaujinami takai buvo numatyti naikinti. Beje, viešame stende, Senųjų kapinių teritorijoje, pateiktas būtent 2010 m. parengto minėtos teritorijos regeneracijos techninio projekto pagrindinis brėžinys", – tikino architektas.
Kauno senosiose kapinėse asfaltuojant takus, nuskelta Veronikos Podėnaitės, pirmosios lietuvės, dainavusios Milano operos teatre "La Scala", antkapinio akmens dalis. Tačiau tai – ne vienintelis barbariškas poelgis.Anot S.Pūtvio, dabartiniai ir ankstesni darbai Senųjų kapinių teritorijoje atliekami, ignoruojant jo minėtą dokumentą.
"Pavyzdžiui, pavasarį buvo drastiškai pasielgta, išklojant šaligatvio plytelėmis dalį kapinių teritorijos, prigludusios prie Vytauto prospekto. O juk žinoma, kad būtent ten palaidoti Pirmojo pasaulinio karo kariai – tai pažymėta ir minėtame Kapinių atnaujinimo plane. Be to, savivaldybė niekaip nereaguoja į būtinybę kapinėse sutvarkyti žuvusių Lietuvos savanorių Pirmąjį sklypą" – teigė S.Pūtvis.
Jo nuomone, toks Senųjų miesto kapinių "tvarkymas" prilygsta nusikalstamai veiklai. Architektas ketina kreiptis į teismą, gindamas šį kultūros paveldo objektą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?5
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms4
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų28
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose23
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa24
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...