Pastarosios trys savaitės buvo šaltos. Anot meteorologų, jau dabar aišku, kad sausis taps vienu šalčiausių šiame amžiuje (nusileisdamas tik 2010 metų sausiui) ir gal netgi pateks į TOP10 šalčiausių sausių nuo pat 1961 metų, kuomet pradėti šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai Lietuvoje.
„Jau galima nusiteikti, kad atėjus orų atšilimui – toks tikėtinas kitą savaitę – gali prasidėti įspūdingas ledonešis (beje, vandens telkiniams labai naudingas gamtos reiškinys), formuotis ledo sangrūdos ir galbūt ilgokai neregėtas didesnis potvynis. Viskas priklausys, kaip stipriai atšils, kaip ilgai tai tęsis, ar naktimis bent truputį pašals, ar per atšilimą lis ir t. t. Žodžiu, daug nežinomųjų. Arba kaip dabar pasaulyje populiaru sakyti, matysim, kokios kortos sukris. Vienaip ar kitaip gamta gali neblogai ištestuoti visus tuos, kurie per pastarąjį dešimtmetį pamažu įžengė į jos teritoriją. Nusiteikti reikėtų netikėtumams: gal kažką upių ledas tik truputį patarkuos, gal pas kažką į svečius (nekviestas) bent keletui dienų užsuks ponas vanduo. Neslėpsiu, bet įdomiausia situacija gali būti Kaune, nors rizikų yra ir kitur. Problema – žmonės greitai pamiršta, kur yra vandens valdos ir todėl ne visada deramai atsižvelgia į tai, kas buvę praeityje“, – mokslo svetainėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašė meteorologas Gytis Valaika.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbė, kad ežerai yra užšalę, o daugelis upių atkarpų irgi sustojo, pasidengė ledu, tad pasitraukus šaltiems orams šiemet sulauksime tiek ledonešio, tiek didesnių pavasarinių potvynių, kurie gali būti intensyviausi per pastarąjį dešimtmetį.
„Taigi, reikėtų neatidėlioti ir jau iš anksto pagal galimybes tam pasiruošti. Kalendorinės žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl gaunamos šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių, vandens telkinius sukaustęs ledas ims lūžti – įvyks ledolūžis ir prasidės ledonešis bei viskam tirpstant kils potvynis“, – rašė sinoptikai.
Daugiau informacijos apie potvynius (bei kitus pavojingus reiškinius, bei kaip jiems pasiruošti) galite rasti čia.
Kaip skelbė tarnyba, didžiuliai ledo sangrūdų sukelti potvyniai, kurie statistiškai pasikartoja maždaug kartą per šimtą metų, Lietuvos upėse gali įvykti dar iki 2050-ųjų.
„Dažnai manoma, kad klimato kaita turėtų švelninti potvynius, tačiau realybė priešinga – ekstremalūs reiškiniai tik stiprėja. Staigūs oro temperatūros svyravimai ir gausus kritulių kiekis didina potvynių intensyvumą. Mūsų tyrimai rodo, kad per artimiausius dvidešimt metų ledo sangrūdų sukelti potvyniai gali sudaryti itin pavojingas situacijas. Dideli potvyniai buvo gana seniai, todėl esame pamiršę, kokia tai galinga, viską griaunanti jėga“, – sakė Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja, daktarė Jūratė Kriaučiūnienė.
ICEREG projekte sukurtas modelis leis apie ledų sangrūdų potvynius gyventojus perspėti dar prieš jiems prasidedant. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, tai reiškia laimėtą laiką ir galimybę pasiruošti ekstremaliai situacijai, o ne reaguoti tada, kai žala jau padaryta.
„Ankstyvojo perspėjimo sistema leis skelbti perspėjimus ne tik tada, kai ledo sangrūda jau yra susiformavusi, bet ir gerokai anksčiau – fiksuojant pirmuosius pavojingus signalus: staigų vandens lygio kilimą, intensyvų ledo formavimąsi ar ledo judėjimą (ledonešį). Ši informacija suteiks galimybę iš anksto reaguoti į artėjantį pavojų tiek atsakingoms tarnyboms, tiek ir patiems gyventojams“, – sakė projekto partnerės Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič.
Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, stebėdama situaciją dėl galimo potvynio, išplatino informaciją – kaip elgtis šios stichinės nelaimės atveju, kaip gyventojai galėtų jai pasiruošti? Apie tai galite skaityti čia.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad šeštadienį vietomis truputį pasnigs. Vėjas rytų, 7–12 m/s, naktį pajūryje gūsiai 15 m/s. Temperatūra naktį 11–16, vietomis iki 20, dieną 8–13 laipsnių šalčio.
Sekmadienį be žymesnio sniego. Vėjas rytų, pietryčių, 7–12 m/s. Temperatūra naktį 12–17, šiaurės rytinėje šalies pusėje vietomis iki 20, dieną 7–12 laipsnių šalčio.
Pirmadienį daug kur krituliai, daugiausia sniegas, naktį vyraus nedideli. Vietomis lijundra. Vėjas pietryčių, rytų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį 8–13 laipsnių šalčio, dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.
Hidrologinė situacija
Sausio 23 d. daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas, iki 10 cm per parą. Neryje ties Jonava – kilimas iki 18 cm.
Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas. Grūdantis ledui, vietomis stebimas staigesnis vandens lygio kilimas.
Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ledų sangrūdos. Ledo danga apsitraukę daugelis ežerų. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.
Primenama, kad ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Upėse ledo danga niekada nebūna saugi!
Kuršių marios užšalusios, ties Nida ir Vente ledo storis 21–26 cm.
(be temos)
(be temos)
(be temos)