Po žinios apie potvynį – gyventojų nerimas

Stebi ir analizuoja

Hidrologai pasidalijo, kad Neryje ties Jonava kyla vandens lygis, tačiau ties Kaunu jis kol kas stabilus. Nurodyta, kad Neryje tarp Jonavos ir Kauno susiformavus ledo sankamšoms ir joms prasiplovus vandens lygis gali staigiai pakilti ir užlieti aplinkines teritorijas.

KPGV atstovai suskubo nuraminti gyventojus, kad šiuo metu, laikantis šalčiams, situacija šalyje išlieka stabili.

„Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, laikantis šalčiams, nenumato staigių ir netikėtų pokyčių šalies upėse ir kituose vandens telkiniuose. Situacija kai kuriose vietose yra sudėtinga, tačiau ji stebima ir analizuojama. Pasikeitus situacijai, visuomenė būtų nedelsiant informuota oficialiais kanalais“, – portalui kauno.diena.lt nurodė KPGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė.

Svarbu pasiruošti

Akcentavo, kad KPGV Pajėgų valdymo skyriaus pareigūnai, siekdami padėti išvengti galimo potvynio neigiamų padarinių, nuolat seka situaciją Nemune ir Neryje.

„Pareigūnai su Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriumi ir Kauno rajono savivaldybe yra aptarę bendrus veiksmus, kurių imtųsi prasidėjus ledonešiui dėl galimai susidarysiančių ledo sangrūdų ties Kaune statomu tiltu. Neries upė nuo Lapių miestelio iki santakos su Nemunu yra užšalusi apie 13 km, ties Jonavos miestu teka, vietomis matyti ledo lytys, vanduo pakilęs normos ribose. Nemunas nuo Panemunės iki Santakos su Nerimi irgi baigia užšalti. Padėtis nuolat sekama, įvykus pasikeitimams – gyventojai apie tai būtų nedelsiant informuojami“, – teigė Dž. Vaitkevičienė.

Gyventojai apie tai būtų nedelsiant informuojami.

Šiuo metu pavojaus nėra, tačiau gyventojai raginami imtis veiksmų ir iš anksto pasiruošti galimam potvyniui, apmąstyti, kaip geriausia elgtis jo metu.

„Kol situacija yra stabili, tinkamas metas galimiems scenarijams iš anksto pasiruošti ne tik šalies institucijoms, bet ir patiems gyventojams. Gyventojai raginami išlikti ramūs, sekti oficialią informaciją ir pasinaudoti rekomendacijomis kaip iš anksto pasiruošti galimam potvyniui. Pasiruošimas galimai ekstremaliajai situacijai yra normalus, nuoseklus ir praktinis sprendimas“, – atkreipė dėmesį Dž. Vaitkevičienė.

Kaip pasiruošti galimam potvyniui

Rekomenduojama turėti:

patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį);

neperšlampamą aprangą (žvejų batus, guminę avalynę ir kt.).

Pasirūpinkite ne mažiau kaip 10 parų:

ilgai negendančiais maisto produktais;

reikalingais medikamentais;

geriamuoju vandeniu;

degtukais, žvakėmis, žibintais, malkomis;

mobiliuoju telefonu ir atsarginiais maitinimo elementais.

Kiti svarbūs veiksmai:

paruoškite paaukštinimus gyvuliams ir baldams;

izoliuokite elektros laidus, kad būtų išvengta trumpojo jungimo;

iš rūsių išneškite maisto atsargas, daržoves ir vertingus daiktus;

lengvesnius daiktus perkelkite į viršutinius aukštus ar pastoges;

užsandarinkite šulinius, kad nepatektų užterštas paviršinis vanduo;

apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių;

pažymėkite privažiavimus nuo pagrindinio kelio;

išvežkite iš užliejamų vietų trąšas ir pesticidus;

patikrinkite, kad ūkiniuose pastatuose neliktų atvirų teršalų;

užsandarinkite naftos produktų saugyklas;

sutvirtinkite konstrukcijas ir apsaugokite įrenginius nuo korozijos;

apsvarstykite gyvybės ir turto draudimą.

Šie patarimai skirti išankstiniam pasiruošimui galimam potvyniui. Jei situacija keistųsi, atitinkamos visuomenės grupės būtų informuotos apie tolimesnius veiksmus ir sprendimus. Daugiau rekomendacijų – čia.