- Kristijonas Ražickas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įspūdžiai: M.Šimoniui labiausiai įsiminė pratybos Pabradėje baigiantis tarnybai, kai dėl nuovargio prasidėjo haliucinacijos.
-
Po devynių mėnesių kariuomenėje: išbandymai, pakeitę gyvenimus
-
Po devynių mėnesių kariuomenėje: išbandymai, pakeitę gyvenimus
-
Po devynių mėnesių kariuomenėje: išbandymai, pakeitę gyvenimus
-
Po devynių mėnesių kariuomenėje: išbandymai, pakeitę gyvenimus
Jau beveik septynerius metus Lietuvos kariuomenės gretas pastiprina šauktiniai. Kas savo noru, ką pašaukia iš sudaromų sąrašų – kasmet tarnauti ateina daugiau kaip 2,5 tūkst. jaunuolių.
Lyg socialinis eksperimentas
Tarnauti atėję jaunuoliai iš pradžių patiria nemažą šoką: laisvas dienas pakeičia griežta dienotvarkė, tenka atsisakyti plaukų stiliaus, barzdos, auskarų, žiedų – visi tampa didelės mašinos dalimis, atliekančiomis tam tikras funkcijas. Vis dėlto devyni tarnybos mėnesiai, pasak karių, praeina nepastebimai greitai, veiklų netrūksta, o įspūdžiai, patirtys ir prisiminimai, pasibaigus tarnybai, išlieka ilgam.
Paulius Černeckis – kaunietis, 2017 m. tarnybą pradėjo Juozo Vitkaus inžinerijos batalione tik baigęs mokyklą, nusprendęs, kad mokslai ir aukštasis išsilavinimas niekur nepabėgs. Pasak Pauliaus, devyni mėnesiai inžinerijos batalione leido jam atsikvėpti nuo mokslų, o baigęs tarnybą jis įstojo į aukštąją mokyklą.
"Akademinė aplinka, be abejo, skiriasi nuo kariuomenės, tačiau nepasakyčiau, kad buvo sunku persiorientuoti. Kaip tik nuo fizinės veiklos protas būna pailsėjęs, tad net geriau ir kokybiškiau gali studijuoti. Žinau kolegų, kurie pasirinko tarnauti kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos (toliau – PKT) kariai, ir paraleliai mokosi neakivaizdiniu būdu kolegijose ar universitetuose. Taigi nemanau, kad sunku šiuos dalykus suderinti", – svarstė P.Černeckis.
Paulius Černeckis. / P. Černeckio asmeninio archyvo nuotr.
Kariuomenėje yra posakis, kad geras karys turi būti punktualus ir ateiti į susitikimą 15 min. anksčiau. Gyvenant pagal griežtą dienotvarkę, kurioje kiekviena valanda yra skirta teorinėms ar praktinėms veikloms, vėluoti nebūdavo geras sprendimas. "Iki šiol išlikęs įgūdis planuoti laiką ir tinkamai viską sudėlioti, kad niekur nevėluotum. Kariuomenėje dėl to ir yra tvarka. Palaikyti švarą ir ryte pasikloti lovą buvau įpratęs dar iki tarnybos, tad svarbiausias dalykas, kurį išmokau tarnyboje, – planuoti laiką", – prisipažino Paulius.
Kariuomenėje pasitaiko konfliktinių situacijų tarp karių dėl įvairių dalykų, tačiau, pasak vaikino, vadai ir bendra tvarka ne kartą padėjo išvengti nesutarimų. "Iš pradžių tų apsižodžiavimų gal ir buvo, bet nedaug. Juk čia – kaip kokiame socialiniame eksperimente: suleisk šešiolika žmonių į vieną kambarį ilgesniam laikui ir pasižiūrėk, kas įvyks. Vis dėlto bendra tvarka ir vadų indėlis padėjo viską sustyguoti", – įsitikinęs P.Černeckis.
Šiuo metu Paulius studijuoja Vilniaus universitete ir dirba informacinių technologijų analitiku. Prisimindamas tarnybą kariuomenėje vaikinas svarsto, kad sunkiausia vis dėlto buvo ne fiziškai, bet psichologiškai. "6 val. ryto atsikelti miške fiziškai nesunku, tačiau psichologiškai nusiteikti dar visą savaitę taip gyventi būdavo kiek sunkiau", – prisiminė pašnekovas.
Svajonė tapti pilotu
Į tarnybą Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotame pėstininkų batalione 2018 m. Matas Šimonis atėjo iškart pabaigęs mokyklą. Dabar jis studijuoja orlaivių aviaciją Vilniaus Gedimino technikos universitete. Vaikinas manė, kad kariuomenėje bus labai sunku, tačiau greitai suprato klydęs. Vis dėlto Matas neneigia, kad buvo sunkių akimirkų.
"Bene labiausiai įsiminė ataskaitinės kuopos pratybos Pabradėje baigiantis tarnybai. Buvo labai karšta, mažai miego, kasnakt vos po dvi valandas pasnausdavome. Dėl energijos ir miego trūkumo trečią parą prasidėjo haliucinacijos. Visada atsiminsiu, kaip ėjau ir pamačiau gulintį užsimaskavusį priešų snaiperį. Rodau jį savo kolegai, bet jis nemato. Paskui įsižiūrėjau ir supratau, kad ten buvo tiesiog rąstas. Einu toliau ir matau – lyg kažkas man mojuotų. Per ginklo optiką pažiūrėjęs supratau, kad ten tiesiog krūmai", – dabar jau su šypsena prisimena vaikinas.
Matas seniai svajojo apie orlaivių piloto darbą. Baigiantis tarnybos laikui atsirado galimybė likti dirbti kariuomenėje kaip PKT, bet Matas pasirinko siekti savo svajonės, nes jo norimos studijų programos neakivaizdiniu būdu nėra. Vis dėlto Kunigaikščio Vaidoto batalione vaikinas įgijo įgūdžių, naudingų ir jo siekiamoje profesijoje.
6 val. ryto atsikelti miške fiziškai nesunku, tačiau psichologiškai nusiteikti dar visą savaitę taip gyventi būdavo kiek sunkiau.
"Vieni pagrindinių dalykų, kurių prireiks dar ilgai, – orientavimasis, žemėlapio skaitymas, naudojimasis kompasu. Būsimam pilotui orientavimasis erdvėje yra labai svarbu. Tarnaudamas kariuomenėje buvau savo skyriaus vedliu, daug dirbau su žemėlapiu ir kompasu, ir šiuo metu tai labai praverčia, pravers ir ateityje. Žinoma, tas pats miškas iš oro atrodo kitaip, nei būnant ant žemės. Kariuomenėje reikėdavo susidėlioti maršrutą, kaip eisi, atskaitos taškus ir pan. Skrendant reikia stebėti išskirtinius taškus, pastatus ar kelių sankirtas, kad galėtum orientuotis erdvėje, nes iš oro visiškai kitaip viskas atrodo. Gyvenau kaime praktiškai visą savo vaikystę, bet iš oro sunkiai jį atpažinau", – patyrimais dalijosi pašnekovas.
Greta savo studijų Matas taip pat tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP). Devynių mėnesių patirtis vaikinui leido sklandžiai ir greitai įsilieti į savo naująją tarnybos vietą, nors jis pripažįsta, kad iš pradžių stebino skirtumai.
"Jau daugmaž žinojau, kaip veikia kariuomenė, ir turėjau šiek tiek daugiau kompetencijų, nei tik baigęs trijų savaičių bazinį kario savanorio rengimą. Bet KASP nuo šauktinių tarnybos labai skiriasi. Šauktiniui būdavo baisoka eiti kalbėti su vadais, o čia – viskas gerokai paprasčiau", – skirtumus pastebi M.Šimonis.
Kelia pasitikėjimą
Tadas Samušis, 2018 m. baigęs mokyklą, iškart pateikė dokumentus į universitetą ir atlikti devynių mėnesių tarnybą kariuomenėje, Kunigaikščio Vaidoto batalione. Vaikinas nusiteikęs po studijų toliau tarnauti kaip PKT karys. Šiuo metu Tadas studijuoja Vilniaus universitete ir gyvena bendrabutyje.
Smagiai: savo granatsvaidį T.Samušis vadino pumpurėliu. / T. Samušio asmeninio archyvo nuotr.
Savo tarnybos laikus prisimena nevienareikšmiškai – būta ir sunkumų, ir smagių dalykų: savo granatsvaidį T.Samušis vadino pumpurėliu. Vaikinas neslepia, kad kariuomenėje vartojamo žargono kartais pasitaiko ir civiliniame gyvenime.
"Žodis "vaflis" tapo bendriniu žodžiu – reiškia bet kokį žioplį. Jei atsispaudimus reikia daryti, tai vadinu pumpavimu. Šiaip nevartoju šitų žodžių, bet kai draugams pasakoju istorijas iš tarnybos, tai daugiau jų išlenda. Retsykiais ir bendrabučio kambarį pavadinu kubriku – taip tarnyboje vadindavome savo kambarius", – juokiasi T.Samušis.
Vaikinas sako nesigailintis ėjęs tarnauti. "Sutinki kokį žmogų bare, pradedame kalbėtis ir jam susidaro įspūdis, kad esu tarnavęs. Sakau, kad esu vaidotėnas, o jis man: "O aš – dragūnas." Ir, atrodo, iškart tampame draugais, atsiranda kažkoks pasitikėjimas, nors to žmogaus iki šiol gyvenime nesi matęs", – pasakojo vaikinas.
Yra, ką prisiminti
Ukmergėje baigęs vidurinę, Technologijų ir verslo mokyklas bei įgijęs autoremontininko-suvirintojo specialybę, Rytis Janonis 27-erių buvo pašauktas tarnauti Vaidoto mechanizuotame pėstininkų batalione. Iš pradžių vaikinas nenorėjo eiti į kariuomenę, mat turėjo kitų tikslų: susirasti darbą, pasitaupyti pinigų.
Devyni tarnybos mėnesiai vaikinui vis dėlto buvo naudingi – dabar ir pats mano, kad be kariuomenės būtų viskas šiek tiek kitaip, o gal net ir ne į gera.
Įvertino: R.Janonis nenorėjo tarnauti,bet dabar supranta, kad be kariuomenės jo gyvenimas būtų kitoks, o gal net ir ne į gera. / R. Janonio asmeninio archyvo nuotr.
"Žinios visada praverčia, kad ir kokios jos būtų. Dabar žinau, kur ir koks batalionas yra. Įgijau ir psichologinio atsparumo", – pranašumus vardijo R.Janonis.
Dabar Rytis dirba automobilių servise Vilniuje kartu su tarnybos kariuomenėje kolega. Tarnaudamas jis, be savo pagrindinių pareigų – granatsvaidininko padėjėjo, taip pat dirbo technikos parke, kur turėjo prižiūrėti ir remontuoti šarvuočius M113.
"Kariuomenėje įgytus įgūdžius retai naudoju savo profesijos srityje. Tarnaudamas remontavau kuopos šarvuočius, o darbe taikau panašius metodus didesnių automobilių gedimams identifikuoti. Bet tokių atvejų pasitaiko retai", – pasakojo pašnekovas ir neslėpė, kad baigęs tarnybą dar kurį laiką galvojo apie kariuomenę ir profesionalią tarnybą joje, bet gyvenimas pasisuko kita linkme.
Visi kariuomenėje tarnavę vaikinai sutinka, kad lengva toli gražu nebuvo, tačiau kiekvienas sukaupė naudingų įgūdžių, atrado naujų draugų ar paprasčiausiai smagiai ir įdomiai praleido laiką.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos50
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių13
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku15
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!13
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...
-
Šilainiuose uždaroma gatvė: alternatyvus maršrutas – pro Vakarinį aplinkkelį5
Šilainiuose, ties Vakariniu aplinkkeliu, uždaroma Vijūkų (senasis šios atkarpos pavadinimas – B. Brazdžionio g.) gatvės atkarpa, tad gyventojai raginami ieškoti kitų kelių, kuriais būtų patogu pasiekti darbus ar namus. ...
-
Iš Kauno marių dugno ištraukta nuskendusi jachta: narai toliau žvalgys atnaujinamą uostą7
Kaune įsibėgėja naujas laivybos sezonas – vaizdingą Neptūno įlanką netrukus užpildys šimtai laivų. Vis didesnio populiarumo sulaukianti akvatorija nuo šiol bus saugesnė ir švaresnė: iš marių sėkmingai ištra...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...