Pilietiškumo žaidynių organizatoriai: būkime piliečiai, o ne „butiečiai“

"Šių dienų problema – kad daugelis yra ne piliečiai, o butiečiai. Užsidaro savo buto duris, ir viskas", – sako viešosios įstaigos "Baltai juoda" vadovas Paulius Klikūnas, vienas iš Nemuno saloje vykusių pilietiškumo žaidynių "Aš esu pareiga" organizatorių.

Žinios suteikia drąsos

Šeštadienį į Kauno Nemuno salą suvažiavo visų specialiųjų tarnybų atstovai. Be greitosios medicinos pagalbos, policijos, ugniagesių gelbėtojų ekipažų, Nemuno pakrante riedėjo net šarvuočiai. Girdėjosi riksmai, šūviai ir sirenos. Vis dėlto tikroviškos ekstremalios situacijos tebuvo dalis pirmą kartą organizuotų pilietiškumo žaidynių "Aš esu pareiga", kuriose savo jėgas ir žinias išbandė maždaug 120 žmonių iš visos Lietuvos. Keturiose izoliuotose teritorijose kariškiams, policininkams, gaisrininkams ir medikams sumodeliavus tam tikras situacijas, 24 komandos vykdė įvairias užduotis.

Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašė žaidėjų pagalbos išgelbėti Neryje skendusius baidarininkus, policijos pareigūnai tikrino komandų budrumą gaudant automobilio vagį, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai daugelį žaidėjų šokiravo gyvu ligoniu – ant žemės gulintis ir iš skausmo rėkiantis vyras plūdo kraujais, nes jam iš kojos kyšojo kaulas. O sprendžiant paskutinę – Lietuvos kariuomenės užduotį, žaidėjams ne tik teko pasivažinėti šarvuočiu, bet ir šaudant priešams gelbėti sužeistą karį.

Kiekvienos komandos darbas buvo vertinamas balais, tačiau vertingiausios buvo žinios, įgytos trumpų instruktažų metu, ir situacijos aptarimas su instruktoriais. Kai kurie žaidėjai, pamatę atvirą lūžį ir kraujo balą, iš išgąsčio net nežinojo, ką daryti, tačiau po specialistų komentarų ir pamokymų, antrą kartą patekę į panašią situaciją, jau turės žinių ir galbūt galės išgelbėti žmogaus gyvybę.

Svarbi kiekviena detalė

"Per žaidimą beldėmės į tas Y ir Z kartas. Visa patirti gyvai – tai ne filmukus žiūrėti. Žiūrėk tu kiek nori, bet kai pats esi ne stebėtojas, o vykdytojas, yra visiškai kitaip. Tai reikia pajusti, ypač tiems laido riteriams, kad suprastų – ne viską jie žino ir moka. Juk realiai – jei žmogui prasidėjo arterinis kraujavimas, 30 sek. – ir jo jau nėra. Taigi reikia turėti būtiniausių žinių ir drąsos, nes tai gali būti gyvybės arba mirties klausimas tam tikru momentu", – pasakojo vienas iš žaidynių organizatorių P.Klikūnas.

Anot jo, žaidynėse dalyviai susidūrė ne tik su labai konkrečiomis situacijomis, kaip, pavyzdžiui, atgaivinti žmogų ar sutvarstyti žaizdą, bet ir mokėsi, kad pagalba gali slypėti iš pirmo žvilgsnio nesvarbiose detalėse. Viena yra pačiam sustabdyti kraujavimą, bet juk galima žmogaus gyvybę išgelbėti ir netiesiogiai – medikams suteikiant kuo daugiau informacijos apie sužeistąjį: kaip įvyko trauma, iš kur bėga kraujas ir panašiai, nes kovojant už žmogaus gyvybę svarbi kiekviena sekundė.

"Tarkime, kol medikai atvažiuoja, žmogus praranda sąmonę. Ar iki to laiko spėjai jo paklausti, ar jis alergiškas vaistams? Jei  alergiškas, gali ir numirti nuo tų vaistų, kuriuos jam suleis ligoninėje", – sakė P.Klikūnas.

Per žaidimą beldėmės į tas Y ir Z kartas. Visa tai patirti gyvai – tai ne filmukus žiūrėti.

Pilietiškumas – nieko ypatingo

Pasak "Baltai juoda" vadovo, labai svarbi žaidynių idėja – pilietiškumas. Kai tu prisiimi atsakomybę ne tik už save, bet ir už aplinką, kurioje  gyveni, kai pradedi rūpintis kitais: "Šių dienų problema, kad daugelis yra ne piliečiai, o butiečiai. Užsidaro savo buto duris, ir viskas."

Anot P.Klikūno kolegos, žaidynes organizavusio Dariaus Banėno, apie pilietiškumą dabar labai daug šnekama: žmonės arba klijuoja Vyčius ant automobilių, arba galvoja, kad pilietiška žūti už tėvynę. Tačiau pilietiškumas nėra kažkas ypatinga – specialiosioms tarnyboms tai kasdienis darbas.

"Visuomet pateikiu tokį pavyzdį. Skęsta žmogus, bet aš nemoku plaukti ir negaliu jam padėti. Tačiau galiu paskambinti specialiosioms tarnyboms, galiu šaukti pagalbos. Gal šalia yra gerai plaukiantis žmogus, kuris jį išgelbės. Nors ir netiesiogiai, savo pareigą gali atlikti. Štai padedi močiutei panešti krepšį. Atrodo, kas čia tokio, bet elgiesi pilietiškai", – sakė D.Banėnas.

Trukdo abejingumas

Komandoje su keturiais vaikinais žaidynėse dalyvavusi Austė pasakojo, kad toks renginys suteikia drąsos gelbėjant ir žinių padedant specialiosioms tarnyboms: "Nebūtinai galime padėti policininkams sulaikant vagį, užtektų pateikti jiems daugiau informacijos: apibūdinti nusikaltėlį, įsidėmėti automobilio numerius."

Teisės studijas baigusi ir praktiką policijoje atlikusi mergina tikino, kad žmonės labiau galėtų padėti specialiosioms tarnyboms, jei nebūtų abejingi kitiems. "Jeigu alkoholikas parkrito ant grindinio, žmonės paprastai vengia jam suteikti pagalbą, nes jis alkoholikas. Tačiau jis irgi turi teisę į pirmąją pagalbą. Arba žmogus parkrenta ant žemės ir visi galvoja, kad jis girtas, o iš tikrųjų jam pasidarė silpna", – situacijas, kai reikalinga pagalba, vardijo mergina.

Austė jau iš anksto turėjo pakankamai reikalingų įgūdžių, tačiau dalyvaudama žaidynėse ji įgijo daug naujų žinių. Viena iš papildomų užduočių buvo surasti bent penkias artimiausias vietas, kur yra gaivinimo aparatas – defibriliatorius. Anot merginos, ji anksčiau nežinojo, kad aparatą galima rasti ir visose "Lidl" parduotuvėse. "Įdomi buvo ugniagesių užduotis. Reikėjo išspręsti kryžiažodį, kurio vienas klausimų buvo apie pirmąją gesinimo priemonę. Atrodo, labai paprasta, bet tikrai nebuvau pagalvojusi, kad tai smėlis", – įspūdžiais dalijosi žaidynių dalyvė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių