Pareigūnų trūkumas signalizuoja neramumus: tai – lyg tiksinti bomba, kuri bet kada gali sprogti

Kauno apskritis neminima tarp didžiausią pareigūnų trūkumą išgyvenančių apskričių, tačiau dienraštis pasidomėjo, kokia padėtis Kauno policijoje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, jau keletą metų Kauno policijos pareigūnų skaičius išlieka stabilus. Šiuo metu dirba 1 216 pareigūnų. 2021 m. komanda buvo trimis pareigūnais didesnė.

Nors skelbiama, kad daugiausia policininkų trūksta Šiaulių apskrityje – 141, Telšių – 78, Panevėžio – 168 , Tauragės – 77, Utenos – 72, Kauno policijos komunikacijos poskyris informavo, kad šiuo metu Kaune yra 236 laisvos pareigūnų pareigybės.

„2021 m. – laisvų pareigybių buvo 272. Šie skaičiai išlieka stabilūs, nedidėja. Daugiausia trūksta vidurinės grandies pareigūnų“, – sakė Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Reda Zarauskienė.

Pareigūnai nuo didelių krūvių yra pervargę. Be to, už tuos per didelius darbo krūvius neapmokama.

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos skelbia, kad bendradarbiaudama su policija ir atsižvelgdama į nestabilią geopolitinę situaciją regione ir į galimas grėsmes, susijusias su smurto proveržiais ir išpuoliais prieš gyvybiškai svarbią šalies infrastruktūrą, nuo vasario 1 d. sustiprino policijos įstaigų pajėgas Vilniaus ir Kauno miestuose.

Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai jau patruliuoja miestų gatvėse, padeda užtikrinti viešąją tvarką, eismo saugumą ir vykdyti kitas funkcijas. Tarnybos pareigūnai yra ginkluoti, o piliečiai jų teisėtus nurodymus turi vykdyti taip pat kaip ir policininkų.

Jau kelias savaites didžiųjų miestų policija sulaukia įspėjimų apie įvairiose įstaigose – teismuose, mokyklose, žiniasklaidos biuruose įvyksiančius sprogimus. Neabejojama, kad tokiais melagingais pranešimais siekiama destabilizuoti padėtį, sukelti sumaištį. Kiekvienu tokio pranešimo atveju siunčiami pareigūnai tikrinti patalpų, sutrikdomas įstaigų darbas.

Senos bėdos

Policijos pareigūnų trūkumas – ne nauja problema. Apie tai kalbama ne vienus metus, tačiau situacija praktiškai nesikeičia. Šis trūkumas reiškia didesnį darbo krūvį dirbantiems policininkams, tačiau dabartiniai jų atlyginimai nemotyvuoja likti sistemoje.

Pagalba: nuo vasario 1 d. policininkams Kaune ir Vilniuje padeda Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

„Tai yra tiksinti bomba, kuri bet kada gali sprogti. Viena iš tokios situacijos priežasčių – valdžios institucijų požiūris į policijos pareigūnus. Tai – nepakankamas finansavimas, kalbant apie darbo užmokesčio augimą, darbo sąlygų ir sveikatos priežiūros gerinimą“, – teigė Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė.

Vidutinis atlyginimas policijoje siekia apie 1,3 tūkst. eurų, atskaičiavus mokesčius, o naujokai gauna apie 900 eurų. Kauno policijos Komunikacijos skyrius patvirtino, kad panašūs ir Kauno pareigūnų atlyginimai.

„Žmonės nusivylę. Viešojoje erdvėje labai daug žadama. Tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Policijos departamentas aiškina, kaip čia viskas gražu, kaip kils atlyginimai, bet realiai taip nėra. Niekas čia nieko nekelia, o tik policininkais kamšo įvairias skyles. Daug kalbų, tačiau tos problemos, kurias nurodo dirbantys žmonės, yra nesprendžiamos“, – teigė R. Katinienė.

Pasak profsąjungos lyderės, pernai startavus reformai, reagavimo padaliniui dar kažkiek leido dirbti viršvalandžių, esą tam, kad profsąjunga nepriekaištautų. „Tačiau veiklos padaliniams, kurie labiausiai dengia reagavimo padalinių skyles, neleido dirbti viršvalandžių. Žmonėms, kuriems tenka didžiuliai krūviai ir kurie dirba ne savo darbą, net deramai neapmokama. Metų pabaigoje dar pavyko susitarti, kad būtų skirta šiek tiek lėšų ir būtų galima apraminti situaciją“, – piktinosi profsąjungos vadovė.

Planas – tūkstantis

Lietuvos policijos profsąjungos vadovė priminė, kai pieš keletą metų buvęs policijos generalinis komisaras, dabar Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linas Pernavas, kalbėdamas apie reformą, aiškino, kad planas yra 1 tūkst. eurų atlyginimas, atskaičiavus mokesčius.

„Ko gero, per septynerius metus mes taip ir nepasiekėme šito plano. Galų gale, ką reiškia 1 tūkst. eurų prieš septynerius metus ir šiandien. Nuo 50–60 eurų kilo algos. Pirminės grandies ugniagesiams, kuriems nereikia priimti sprendimų, buvo keliama alga dvigubai daugiau nei policijos pareigūnams. Pasakymas, kad bus didinamas finansavimas yra pigus politikavimas“, – pastebėjo R. Katinienė.

Ji lygina, kad nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės uždirba panašiai kaip policininkai, kurie čia ir dabar turi priimti sprendimus, turi žinoti, koks pažeidimas – administracinis ar nusikalstama veika, turi sugebėti įforminti įvykį, mokėti suteikti pirmąją pagalbą, turi turėti daugybę kompetencijų, nuolat patiria incidentų ir stresą.

„Kai numirė keli pareigūnai, atrodė, kad greitai turės būti sudarytos darbo grupės policininkų reabilitacijos ir sveikatos paslaugoms spręsti, kad tokių atvejų nepasikartotų. Praėjo jau keli mėnesiai, bet net darbo grupė Vidaus reikalų ministerijoje nesudaryta. Nežinau, kas turi įvykti, kad situacija pasikeistų. Nebent, jei kažkam iš Seimo narių nutiktų tokia nelaimė, kaip dabar dėl ieškomo penkiolikamečio, kai mokyklose nevaržomai vartojami narkotikai. Jei jų vaikams kažkas nutiktų, gal ir būtų kokia nors reakcija, o kai tai nutinka paprastiems mirtingiesiems, susidaro toks vaizdas, kad visiems nusispjauti“, – emocijų neslėpė R. Katinienė.

Ji išskyrė, kad statutiniai darbuotojai – ugniagesiai gelbėtojai, pasieniečiai, kalėjimų prižiūrėtojai, kur yra nemažai pirminės grandies pareigūnų ir kurie dirba kas ketvirtą parą, šiandien uždirba daugiau nei policininkai. „Pasienio tarnyba per pirmą migrantų bangą nesugebėjo net savo funkcijų atlikti. Kas atėjo jiems į pagalbą? Policininkai“, – priminė R. Katinienė.

Padėtis: R. Katinienės teigimu, policijos situacija – lyg tiksinti bomba, kuri bet kada gali sprogti. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Perspėjo apie problemas

R. Katinienė pridūrė, kad dar viena priežastis, lemianti pareigūnų trūkumą, yra nuolat primetamos nebūdingos funkcijos, todėl policininkai negali planuotis darbų, kurie priklauso pagal jų pareigybę.

„Tave visur mėto. Tai viena krizė, kurią reikia dengti, tai kita –  turi važiuoti dengti, o jei kolegos išvyksta, tada likusiems išauga darbo krūviai. Pareigūnai nuo didelių krūvių yra pervargę. Be to, už tuos per didelius darbo krūvius neapmokama. Vilniuje, kai dideli darbo krūviai, dar leidžia užsidirbti – moka už viršvalandžius, priedus, dar yra sostinės priedas, o Kaune Policijos departamentas tam visiškai neskiria pinigų“, – tvirtino Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė.

Tiesa, Kauno policijos Komunikacijos skyrius, atsakydamas į „Kauno dienos“ klausimus, nurodė, kad pareigūnams už viršvalandžius mokama papildomai. Sumos dydis esą priklauso nuo to, kiek policijos pareigūnas dirbo viršvalandžių per mėnesį.

Vertindama šiandienos situaciją R.Katinienė neabejojo – bus problemų viešojo saugumo srityje. „Iš to, ką girdžiu ir skaitau, visuomenė yra pikta, žmonės mato ir jų netenkina situacija. Mums netinka priimami sprendimai. Lieka galimybė signalizuoti“, – apie galimą protesto akciją svarstė Lietuvos policijos profsąjungos lyderė.

Ieško galimybių

Policijos vadovybė pripažįsta, kad pareigūnų šiuo metu labai trūksta. „Pareigūnų trūkumas – ilgalaikis procesas, jų daug metų trūksta. Nemažai pareigūnų išeina, turi teisę į pensiją, išdirbę 20–25 metus. Jaunų pareigūnų sparčiai nepasipildo“, – tvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Šalies komisariatai priversti savaip nertis iš kailio ir ieškoti būdų, kaip reprezentuoti policininko profesiją, kad skatintų ją pasirinkti jaunus žmones.

Žmonės nusivylę. Viešojoje erdvėje labai daug žadama. Tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Policijos departamentas aiškina, kaip čia viskas gražu, kaip kils atlyginimai, bet realiai taip nėra.

„Bendradarbiaujame ir su apskrities savivaldos atstovais. Svarstome apie galimybę mokėti stipendijas būsimiems pareigūnams jų studijų metu, taip pat vienkartines išmokas jas baigus. Šiuo metu savivaldybėje svarstoma dėl tvarkos ir galimų procedūrų nustatymo. Policijos įstaigoje ieškoma ir kitų būdų, kaip būtų galima pritraukti naujų policijos pareigūnų“, – teigė Kauno policijos Komunikacijos skyriaus specialistė.

2022 m. Kaune surengta visos Lietuvos policijos ir visuomenės šventė, kuri reprezentavo pareigūno profesiją. Sulaukta kelių tūkstančių kauniečių ir miesto svečių. Kasmet rengiamos atvirų durų dienos, kuriose pareigūnai susitinka su moksleiviais ir pristato savo profesiją, jaunimas gali užduoti įvairių klausimų apie karjeros galimybes. Bendruomenės pareigūnai nuolat lankosi ugdymo įstaigose, kur taip pat betarpiškai bendrauja su moksleiviais.

Komunikacijos skyrius nurodė, kad už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti skatinami ir apdovanojami – padėkomis, vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, papildomomis atostogų dienomis, vardinėmis dovanomis. Be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai už pasiektus darbo rezultatus yra motyvuojami finansiškai.

Nusikaltimų daugėja, bet situacija valdoma?

Pernai buvo registruota 3 tūkst. daugiau nusikalstamų veikų nei 2021-aisiais, tačiau kriminogeninė situacija šalyje lieka stabili, teigė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Policijos generalinis komisaras pažymėjo, kad tarp didesnio skaičiaus registruotų nusikalstamų veikų apie 2 tūkst. buvo vagystės iš prekybos centrų ir degalinių, o apie 1 tūkst. susijusios su sukčiavimu, ypač elektroninėje erdvėje.

Iš viso pernai policija registravo beveik 43 tūkst. nusikalstamų veikų. 2021 m. buvo registruota 39,7 tūkst. veikų, iš jų 1 869 sunkios arba labai sunkios, t. y. 6,7 proc. mažiau nei ankstesniais metais. 2021-aisiais sunkių arba labai sunkių nusikaltimų buvo užregistruota 1 811.

Kalbėdamas apie narkotinių medžiagų plitimą generalinis prokuroras pažymėjo, kad tai yra globali problema, o Lietuvoje narkotinės medžiagos tampa ne tik didmiesčių, bet ir regionų galvos skausmu, platintojai taikosi į paauglius.

„Narkotikai yra problema, kuri neturi sienų. Anksčiau kalbėjome, kad tai didmiesčių problema, dabar matome, kad narkotinės medžiagos skverbiasi į regionus, o mokyklos visada yra narkotikų platintojų taikiklyje. Rezultatai priklauso nuo bendradarbiavimo su mokyklos administracija, vaikų tėveliais“, – kalbėjo R. Požėla.

„Trys ketvirtadaliai organizuotų nusikalstamų grupuočių pelno siekia iš narkotinių medžiagų prekybos ir kontrabandos, deja, vaikai yra pagrindinis taikinys“, – pažymėjo generalinis komisaras.

Komentuodamas pastaruoju metu viešojoje erdvėje rezonansą sukėlusius atvejus dėl galimos seksualinės prievartos prieš nepilnamečius, R. Požėla pažymėjo, kad tokie nusikaltimai dažniausiai įvyksta už uždarų durų, o viešosiose erdvėse – vienetai.

„Seksualiniai nusikaltimai daugiausia vykdomi privačioje erdvėje tarp iš esmės pažįstamų asmenų, o kalbant apie viešas vietas ar nusikaltimus prieš nepilnamečius – tai vienetiniai atvejai, pernai Vilniuje buvo vienas išžaginimas (viešoje erdvėje), problema yra tai, kas vyksta už uždarų durų“, – sakė komisaras.

Šaltinis: BNS