Nesutariama, kam priklauso Kaune stovintis P. Cvirkos paminklas

Ką daryti su rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos paminklu Kaune bus sprendžiama tik tada, kai bus išsiaiškinta, kam jis priklauso.

Jo nukėlimo procedūros pradėtos dar pernai, bet reikalai nė kiek nepasistūmėjo.

Kultūros ministerijos atstovai, užklausti ir dėl paminklo nukėlimo, ir dėl to, kam jis priklauso, portalą kauno.diena.lt nukreipė į Maironio lietuvių literatūros muziejų, kurio padalinio – Vaikų literatūros muziejaus –  kieme, K. Donelaičio gatvėje, kūrinys ir stovi.

Muziejaus vadovai anksčiau teigė iškeldinimui neturintys pinigų. Jei kas tokius darbus finansuotų, jiems neprieštarautų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas „Kauno dienai“ aiškino, kad „P. Cvirkos biusto klausimas yra kompleksinis ir nepriklauso vien nuo savivaldybės sprendimo ar norų“.

Dabartinę jo stovėjimo vietą vadino netinkama, nes „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro tyrimai rodo, kad, nepaisant literatūrinės veiklos, P. Cvirka aktyviai kolaboravo su sovietine valdžia ir taip darė žalą Lietuvai ir jos gyventojams“.

„Dabartinio muziejaus pastate ilgą laiką gyveno ir tarpukario veikėjas, nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius, todėl P. Cvirkos biusto lokacija smarkiai disonuoja su šia vieta“, – teigė S. Rimas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Savivaldybė prieš tris savaites, kai domėjomės, buvo įsitikinusi, kad paminklo savininkai yra ministerija su muziejumi.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė tą paneigė. Šiandien ji teigė, kad vis dar aiškinamasi, kam priklauso šis P. Cvirkos biustas.

„Mes turime tokius faktus: 1951 m. įkurtas P. Cvirkos memorialinis muziejus, 1959 m. ten pastatytas paminklas, o tik 1965 m. rugpjūčio 1 d. LTSR Ministrų tarybos nutarimu P. Cvirkos ir S. Nėries memorialiniai muziejai reorganizuoti į respublikinius ir nuo tos datos Kauno miesto Kultūros skyriui nepriklauso. Tačiau pats pastatas Kauno miestui priklausė iki 1995 m. pabaigos, muziejus iki to laiko už patalpas mokėjo nuomą. Dokumento, kad paminklas būtų perduotas ar įtrauktas į mūsų apskaitą, neturime.

Tad dabar ir sprendžiama, kam galėtų ir turėtų teisiškai priklausyti paminklas. Jeigu bus nutarta, kad mums, tuomet mums“, – portalui kauno.diena.lt komentavo D. Cibulskienė. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tr

Tr portretas
O kas pasikeis nuėmus tą biustą? Istorijos neištrinsi. Be to, daug ko dar nežinome, viskas bus išslaptinta po kokių 100 metų. Nėris ir Cvirka buvo nunuodyti, tai nebuvo jie kaloborantai. Tikrieji kaloborantai gerai sovietmečiu gyveno. Na o kas dėl literatūrinio talento, tai puikiai rašė ir Cvirka ir Neris, tai mūsų tautos palikimas per amžius. O paminklas mažai ką reiškia. Autorius lieka istorijoje, žmonių atmintyse, o ne gipso ar bronzos gabale. Paminklų nuėmimai tik politiniai žaidimai.

As

As portretas
Kol nuspres, pasikeis valdžia ir vertybes. Kaip ir su seniu Lanzbergiu. Tai su statusu tai be....

Pilietis

Pilietis portretas
Paminkla perlydyti i gerb. Motyjuoshaichio biusta ir uzkelti ant to paties fundamento. Nusipelne meras uzimti ta vieta dar gyvas budamas!
VISI KOMENTARAI 45

Galerijos

Daugiau straipsnių