Moksleiviai ir darbas: sunkiai suderinama?

Prieš vasaros atostogas dažnai pradedama ieškoti sezoninio darbo. Vis dėlto, Užimtumo tarnybos (UŽT) atstovu teigimu, nei didelio moksleivių susidomėjimo, nei gausių Lietuvos darbdavių pasiūlymų nepastebima.

Įsisiūbuoja vangiai

Darbo kodeksas numato, kad visus darbus gali dirbti asmenys, sulaukę šešiolikos metų, tačiau įsidarbinti leidžiama jau nuo keturiolikos. Teisės aktuose, kalbant apie asmenis iki aštuoniolikos metų, vartojama sąvoka „jauni asmenys“. Tik išskiriamos dvi grupės: vaikai – tai asmenys nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, ir paaugliai – nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų. Šis skirstymas aktualesnis darbdaviams, suteikiantiems moksleiviams tinkamus darbus.

Šiandieninė darbo rinka ne itin patraukli moksleiviams, ypač neturintiems aštuoniolikos, o ir patys moksleiviai kol kas dar nerodo didelio susidomėjimo vasaros darbo pasiūlymais.

„Šiuo metu Kaune yra dvylika įmonių, kurios yra paskelbusios apie 25 laisvas darbo vietas moksleiviams UŽT tinklalapyje. Anot specialistų, konsultuojančių moksleivius, jie kol kas vangūs. Praėjusiais metais tuo pačiu metu moksleivių susidomėjimas darbo pasiūlymais buvo gerokai aktyvesnis", – pastebėjo UŽT atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Tarnybos duomenimis, šiuo metu informacinėje sistemoje moksleiviams pateikta apie 140 darbo pasiūlymų visoje Lietuvoje. Moksleiviams daugiausia siūlomi tokie darbai: pagalbinio darbininko, padavėjo, mažmeninės prekybos įmonės pardavėjo, gelbėtojo, indų plovėjo, plataus profilio statybininko, kelininko.

Pavyzdžiui, 2021 m. šalyje buvo registruota 1,7 tūkst. darbo pasiūlymų moksleiviams, iš jų Kaune ir rajone buvo 259 laisvos vietos. 2021 m. asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinta 1,2 tūkst.

„Įprastai jaunimo darbo centras (JDC) konsultuoja ir informuoja moksleivius, kurie nėra UŽT klientai arba neturi bedarbio statuso, tačiau apie gautus darbo pasiūlymus ir įsidarbinimą pranešti neprivalo, todėl tokia statistika nėra fiksuojama", – atkreipė dėmesį M.Jankauskienė.

Įsidarbinimo pradžiamokslis

Nuo ko pradėti moksleiviui, kuris nenori vasaros praleisti gulėdamas ant sofutės su telefonus rankoje, jei tėvai ar giminaičiai neturi galimybės vaiko įdarbinti savo versle. „Mokiniams reikėtų aktyviau domėtis šalies ir vietos darbo rinka, ypač norintiems dirbti vasaros atostogų metu. Tai daryti reikėtų dar nepasibaigus mokslo metams", –  patarė UŽT atstovė spaudai M.Jankauskienė.

Visada daugiau galimybių įsidarbinti turi pilnamečiai mokiniai nuo aštuoniolikos metų.

Anot jos, darbo ieškantys moksleiviai neprivalo registruotis UŽT. Vis dėlto šalyje veikiantys UŽT 45 jaunimo darbo centrai teikia informaciją ir konsultacijas jaunimui ir moksleiviams apie įsidarbinimą vasaros atostogų metu ir laisvas darbo vietas, o darbdaviams – apie galimybę įdarbinti moksleivius.

Darbdaviai, skelbdami laisvas darbo vietas UŽT informacinėje sistemoje, turi galimybę pažymėti, kad įdarbintų moksleivius.

JDC specialistai padeda moksleiviams pasiruošti darbo paieškai ir įsidarbinant reikalingus dokumentus: CV ir motyvacinį laišką, konsultuoja, kaip pasirengti darbo pokalbiui, atliekamos savęs pažinimo, motyvavimo užduotys ir testai, organizuojami informaciniai renginiai su partneriais iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), „Sodros“ ir kt.

„Kasmet gegužės ir birželio mėn. organizuojama akcija „Darbas vasaros metu“. Per šią akciją moksleiviams suteikiama informacija apie darbą, jo sąlygas, supažindinama su Darbo kodekso ir kitų įstatymų reikalavimais, taip pat pateikiama kita reikalinga informacija. Norintys dirbti moksleiviai gali registruotis ir, kai atsiranda tinkamų darbo pasiūlymų, apie tai informuojami", – aiškino M.Jankauskienė.

Saugumo reikalavimai

UŽT paslaugos teikiamos ir darbo ieškantiems asmenims nuo keturiolikos metų, o bedarbio statusas gali būti suteikiamas nuo šešiolikos. Tačiau realiai įsidarbinti didesnes galimybes turi pilnametystės sulaukę moksleiviai.

Skelbimuose pastebima, kad net jei nurodoma, jog darbui tiktų ir moksleivis, atidžiau paskaičius akivaizdu, kad omenyje turimas ne jaunesnis nei aštuoniolikos metų amžiaus asmuo.

„Visada daugiau galimybių įsidarbinti turi pilnamečiai moksleiviai. Dalis jaunuolių jau turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimus, gali dirbti darbus, kur toks vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, taip pat kavinėse padavėjais", – ribotas jaunų žmonių galimybes išskyrė UŽT atstovė.

Pasiūlymų keturiolikos–šešiolikos metų amžiaus grupei yra mažiausiai dėl įvairių apribojimų. Jiems leidžiama dirbti tik lengvus darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia vaikų saugai, sveikatai, vystymuisi.

Vyriausybės nutarimu patvirtintas sąrašas darbų, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų. Pavyzdžiui, jie negali dirbti darbo, kurio metu darbuotojai veikiami kietosios medienos dulkių ir kuris susijęs su sprogiųjų medžiagų turinčių įrenginių, fejerverkų ar kitų gaminių gamyba ir tvarkymu.

Taip pat draudžiama jiems skirti darbus, kurių aplinkoje yra sveikatai kenksmingų ir pavojingų fizikinių, biologinių, cheminių veiksnių. Moksleiviams neleidžiama dirbti ir su plėšriaisiais ar nuodingaisiais gyvūnais ir kt.

Mažiau patrauklus darbdaviui jaunas darbuotojas dar ir dėl to, kad įprastą aštuonių valandų darbo dieną jam reikia sutrumpinti iki šešių valandų ir 30 val. per savaitę.

Ribota pasiūla

Skelbiama, kad moksleiviai turi galimybę dirbti ir per mokslo metus, tačiau tokiu atveju galioja dar didesni apribojimai. Darbas jokiu būdu negali būti pamokų metu, o dirbti vaikas gali iki dvylikos valandų per savaitę: iki dviejų valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki šešių valandų kitomis dienomis.

Mokslo metai Lietuvoje baigiasi birželio viduryje, tad realiai moksleivis dirbti gali du vasaros mėnesius. Dažniausiai moksleiviai norėtų įsidarbinti mėnesiui, bet pasitaiko ir norinčių porą savaičių išbandyti save dirbančiojo kailyje ir užsidirbti vieną kitą eurą.

„Tikimybė įsidarbinti trumpesniam laikotarpiui nei mėnuo yra gerokai mažesnė, nes darbdaviai į tokius darbuotojus žiūri ne itin palankiai. Priklausomai nuo darbo pobūdžio, norint atlikti užduotis laiku ar išlaikyti tempą, reikia šiek tiek laiko įsivažiuoti, todėl tikslingiau rinktis darbuotoją, kuris gali būti naudingas ilgesnėje perspektyvoje", – pastebėjimais dalijosi UŽT atstovė.

Be to, dauguma sezoninių darbų antroje vasaros dalyje jau būna įpusėję, todėl darbo pasiūlymų lieka gerokai mažiau. Tokiems asmenims UŽT rekomenduoja išbandyti savanorystės ir stažuotės galimybes ir įsivertinti galimas darbo sritis, papildant gyvenimo aprašymą naudingomis veiklomis.

„Įvertinus šiuo metu užregistruotus pasiūlymus moksleiviams Kaune, matyti, kad absoliuti dauguma skirta mažiau kvalifikuotiems arba nekvalifikuotiems paslaugų, maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus darbuotojams, pagalbiniams darbuotojams, padavėjams, barmenams, valytojams, virėjams“, – pastebėjo M.Jankauskienė.

Artimiausiu metu tikimasi didesnio vietinių ūkininkų dėmesio, kurie anksčiau galėdavo pasiūlyti bene daugiausia laisvų darbo vietų moksleiviams, pavyzdžiui, skinti uogas, prekyvietėse prekiauti surinktu derliumi, dirbti ne tokius sudėtingus sezoninius darbus ūkyje.

Konkurencija rinkoje

Santūrios darbdavių pozicijos dėl moksleivių įdarbinimo neslėpė ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų (PPA) rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė. „Darbdavių nuomonė rezervuota. Kvalifikuoto darbo dažniausiai moksleiviai dar nepasirengę dirbti. Priėmęs mokinuką darbdavys eikvoja savo resursus apmokydamas jį dirbti, o kai jau moksleivis tampa pajėgus susitvarkyti su numatytu darbu, žiūrėk, ir rugsėjis ateina", – situaciją iš darbdavių pusės aiškino O.Grigienė.

Nekvalifikuoto darbo moksleiviui dažniausiai negalima duoti dėl  įstatymų numatytų ribojimų. Būtent nekvalifikuotuose darbuose dažniausiai pasitaiko per didelės rizikos dirbančiam vaikui.

„Išeina taip, kad darbdaviai lyg ir norėtų priimti jauną žmogų, bet, pagalvoję apie tai, kokį tam vaikui gali pasiūlyti darbą ir kokia atsakomybė priėmus vaiką į darbą, atšąla. Lieka padavėjų, kambarinių darbai. Moksleiviai yra labai pažeidžiami darbuotojai", – tęsė O.Grigienė.

Kauno PPA rūmų vadovė išskyrė praėjusią vasarą – norinčių dirbti moksleivių poreikis buvo gana didelis. Vertinant darbo rinką, moksleiviai ir šiemet turėtų būti paklausūs, tačiau dar neaišku, kaip pasiskirstys darbai dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Anot O.Grigienės, nekvalifikuotam darbui, kai nereikia mokėti lietuvių kalbos, šiuo metu priimami ukrainiečiai, todėl moksleiviams įsidarbinti vasarą gali būti sunkiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių