Pirmadienio rytą "Ūkininko patarėjo" vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas pradėjo taikliu šūviu į gandrų jauniklį. Taip tikina jo kaimynai. V.Neverdauskas jam mestus kaltinimus vadina nesąmone.

Kruvinos paukščio plunksnos

"Jis ne vieną kartą grasino, kad juos nušaus", – susijaudinimo neslėpė Romainių gatvėje šalia V.Neverdausko gyvenantis Henrikas Valionis. Šūviai nuaidėjo apie 8 val. Kaimynai pasakojo matę, kaip "Ūkininko patarėjo" redaktorius nusitaikė ir šovė į ant jo namo stogo įsitaisiusius gandrus.

Vieno šūvio nepakako. "Jis nubėgo antrą kartą užtaisyti šautuvo, o ta moteris, kuri čia apsigyveno po jo antrosios žmonos išėjimo, mėgino baidyti gandrus. Jis grįžo ir šovė dar kartą", – įvykių seką dėstė kaimynas. Šaudymą matė ir H.Valionio žmona. Pasak kaimynų, po antro šūvio V.Neverdauskas kažką nuplovė nuo grindinio, sėdo su moterimi į mašiną ir nuvažiavo.

Iš pradžių pensininkai nusiramino, nes gandras nuskrido ir nutūpė pievoje. Tačiau toliau niekur neskrido. Ne vienus metus į gandralizdį grįžtančių gandrų laukiantys žmonės vis stebėjo jauniklį. Vienas iš suaugusių gandrų nusklendė šalia nutūpusio pievoje jauniklio, jis žengė kelis žingsnius ir sukniubo.

"Gandras ėmė žingsniuoti aplink sukniubusį jauniklį. Tada ir pagalvojome, kad kažkas negerai", – pasakojo H.Valionis. Priėjęs arčiau vyras pamatė kruvinas gandro plunksnas.

Operacija nepadėjo

Kaimynai skubiai kreipėsi pagalbos į Gyvūnų globėjų asociaciją. Pašautas jauniklis buvo atvežtas į asociacijos būstinę. "Jau radau šūvio vietą", – glostydama kruvinam paukščiui galvą kalbėjo gyvūnų globėjų asociacijos vyriausioji specialistė Lolita Grėblikienė.

Ne vieną sužeistą ar beglobį gyvūną gelbėjusi moteris šį kartą optimizmu netryško. Paukštis buvo labai silpnas, per ilgą snapą varvėjo kraujas. Imamas iš pievos jauniklis dar mėgino priešintis, tačiau specialistų rankose gandras nurimo. "Bandysime atgriebti", – glostydama baltą galvą kartojo L.Grėblikienė.

Po kelių valandų ji perdavė nemalonią žinią: "Kulka pažeidė skrandį, inkstus, žarnas. Neišgyveno. Išėmėme vieną kulką." L.Grėblikienės spėjimu, kulka buvo paleista iš orinio šautuvo.

Puoselėjo gandralizdį

H.Valionis ilgesingai žvelgė į gandralizdį. Ten ką tik parskrido trys gandrai ir kaleno snapais. "Ar besulauks jie ketvirtojo?" – nerimavo H.Valionis. Jis dar nežinojo, kad pašautas gandras neišgyveno.

Vyro veidas nušvito ėmus pasakoti apie tai, kaip čia atsirado gandralizdis. "Mūsų kaimynas Benas Tarnauskas tiki, kad gandrai laimę neša. Kai statėsi namą, specialiai pastatė stulpą gandrams", – ne mažiau kaip dešimtmečio senumo įvykius prisiminė H.Valionis. Jo sūnus stulpo viršūnėje suvirino kažką panašaus į žiedą.

Bet pirmąjį pavasarį žmonės gandrų nesulaukė. Pasak H.Valionio, kaimynai išsiaiškino, kad į gandralizdį reikia įtiesti kailį. Taip ir padarė. Nežinia, ar kailis, ar kas nors kita priviliojo gandrus į Romainių gatvę, netoli miško.

"Būčiau žinojęs, kad taip baigsis, būčiau pats nuėjęs ir nubaidęs tą gandrą. Nuo pirmos dienos stebime, kaip jaunikliai auga. Taip gražu, taip gera tuos gandrus stebėti", – atrodė, kad vyras valandų valandas galėtų pasakoti apie šiuos paukščius.

Baidė, kad neapdergtų

Kaimynai spėliojo, kad šitaip "Ūkininko patarėjo" redaktorius pasielgė, nes nenorėjo, kad gandrai dergtų ant namo stogo. Daugelio aplinkinių namų stogus čia gyvenančių gandrų šeimynėlė buvo pašventinusi baltai.

"Visi tuos baltumus nuplauna lietus. Net nereikia specialiai šveisti", – tikino H.Valionis. V.Neverdausko namo stogas taip pat pažymėtas gandrų. Tačiau mažiau nei kitų kaimynų.

Žmonės pasakojo, kad praėjusiais metais V.Neverdauskas šaudė į kregždes. "Mes nematėme, ar nušovė nors vieną, bet matėme, kad šaudė", – Romainių gatvės gyvenimo ypatumus pasakojo H.Valionis. Vyras stebėjosi, kad būtent tokio leidinio redaktorius, medžiotojas šitaip elgiasi su laukiniais saugomais paukščiais.

V.Neverdauskas: tai – apkalbos

V.Neverdauskas jam mestus kaltinimus vadina visiška nesąmone. "Aš esu medžiotojas, patyręs selekcininkas. Gandrai ant mano stogo gyvena. O tas kaimynas yra psichopatas", – atkirto "Ūkininko patarėjo" redaktorius.

Pasak V.Neverdausko, gandras rastas visai ne jo valdoje, esą net ir sužeistas paukštis galėjo atskristi iš bet kur. Orinius šautuvus turi daug kas. "Nėra jokio pagrindo manyti, kad tą gandrą aš nušoviau", – gynėsi V.Neverdauskas.

Vyras aiškino, kad kaimynas jį apkalba. Esą apie pašautą gandrą pranešęs žmogus susipykęs su visos Romainių gatvės gyventojais.

"Taip, aš šaudžiau į kregždžių lizdus. Žinoma, kai jie buvo tušti. Nenorėjau, kad kregždės dergtų ant namo sienų, – tikino V.Neverdauskas. – Bet ar normalus žmogus gali šauti į gandrą?"

"Ūkininko patarėjo" redaktorius pasidalijo žiniomis, kad juodieji gandrai yra įtraukti į Raudonąją knygą, o baltuosius saugo valstybė.

Perspektyvus tyrimas

Santakos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Komisariato viršininkas Raimundas Abugelis patvirtino, kad tikslinamos šio įvykio detalės.

Baigiantis darbo dienai pareigūnams dar nebuvo pavykę pasišnekėti su V.Neverdausku. "Ūkininko patarėjo" redakcijoje Gedimino prospekte apsaugos darbuotojai visus informuodavo, kad redaktoriaus nėra ir bus tik vėliau.

R.Abugelis patvirtino, kad pareigūnai bendrauja su įvykio liudytojais. Jų, pasak komisariato viršininko, yra pakankamai. "Tyrimas perspektyvus", – patikino R.Abugelis.

Kartais žavi gerumas

Glostydama tuo metu dar gyvo gandro galvą Gyvūnų globėjų asociacijos vyriausioji specialistė L.Grėblikienė papasakojo visiškai priešingą šiam kraupiam įvykiui istoriją. Pirmadienį į Gyvūnų globėjų asociacijos būstinę ruošėsi atvažiuoti vilnietis. Žmogus prieš kelis mėnesius atvežė iš lizdo iškritusį mažą, dar neapsiplunksnavusį gandriuką.

"Mažas gandriukas atrodo labai negražiai", – nusišypsojo moteris. "Dėželė, į kurią jis buvo paguldytas, buvo išklota baltu minkštu popieriumi. Paukštelis taip pat apklotas baltai", – L.Grėblikienė sakė, kad kartais gražių žmonių poelgių neįmanoma pamiršti.

Vyras iš Vilniaus į Kauną atvažiuoja tam, kad pamatytų, kaip auga jo atvežtas gandras. Jam buvo duotas vardas Abdula.

Gandro nugarą gyvūnų globėjai nudažė specialiais žaliais nuplaunamais dažais. Kitaip nebūtų atskyrę nuo daugybės išmestų, sužeistų asociacijoje gydomų gandrų ir negalėtų papasakoti paskutinių naujienų apie Abdulą jį išgelbėjusiam žmogui.