Kauno IX forto muziejus paminėjo Holokausto aukų dieną

Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną paminėti Kauno IX forto muziejus pakvietė į nemokamas ekskursijas. Norinčiųjų buvo gerokai daugiau, todėl muziejaus administracijai teko burti dar vieną papildomą grupę.

„Teks truputį palaukti kino salėje, kol visi dalyviai susirinks“, - mandagiai perspėjo muziejaus darbuotoja. Ekrane sukosi dokumentiniai kadrai apie žydų tautos genocidą. Pakilius ir džiaugsmingus vokiečių moterų interviu apie jų vyrų darbą koncentracijos stovyklose keitė šiurpūs vaidai – kalnai lavonų, atveriamos privažiavusio sunkvežimio durys, pro kurias ir vėl virsta sulysusių žmonių kūnai.

Galima suprasti, kad ką tik kalbėjusių išsipusčiusių vokietaičių vyrai stveria: vienas už rankų, kitas už kojų – po lavoną ir sviedžia į didžiulę duobę. Iš tolumos atvažiuoja ekskavatorius – kalnus kūnų lengviau nustumti į duobę. Tai, kas likę iš žmonių, – vien kaulai, aptempti oda. Nėra jokios užuominos į pagarbą, žmogiškumą.

„Aš neturiu žydiškų šaknų, tačiau man atrodo, kad šitai matyti žydams yra labai skaudu“, – prisipažino vienas iš ekskursijos lankytojų Aurimas Lukošius. Jis neslėpė, kad atvykti į muziejų šeštadienio vidurdienį jį suviliojo pasiūlymas nemokamai apsilankyti muziejuje, tačiau tai ne vienintelė priežastis – verta pasidomėti giliau.

1941 m. birželio 25 d. į Lietuvą atvyko vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinės grupės A vadas brigadfiureris W.Stahleckeris, kuris organizavo žydų ir komunistų naikinimo akcijas. Kaune prasidėjo žydų pogromai: vienas gestapo inicijuotas pogromas vyko ,,Lietūkio“ garaže, kur viešai buvo nužudytos kelios dešimtys žydų. Talkinant lietuviams kolaborantams, žydai masiškai buvo naikinami Kauno fortuose ir kitose Lietuvos vietovėse. Daugiausia jų buvo nužudyta Paneriuose ir IX forte.

Fotografijose užfiksuoti pirmieji nacių žingsniai Lietuvoje, masinių žudynių vietos, sudeginti kaimai, Dimitravo, Pabradės koncentracijos stovyklos, Macikų, Pagėgių karo belaisvių stovyklos. Eksponuojami IX forte nužudytų žmonių daiktai, koncentracijos stovyklų kalinių drabužiai, indai, asmeniniai daiktai, susilydžiusio stiklo gabalai iš Pirčiupių kaimo, kuriame 1944 m. birželio 3 d.buvo gyvi sudeginti 119 gyventojų.

IX forto istorijoje 1941-1944 metais čia veikusi mirties stovykla – paskutinis žiaurus taškas. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo saugoma žemės ūkio produkcija, o naują forto istorijos puslapį atvėrė muziejaus įkūrimas 1958 metais.

1945-ųjų sausio 27 dieną buvo išlaisvinta Aušvico koncentracijos stovykla, kurioje naciai sunaikino daugiau kaip pusantro milijono žmonių, daugiausia žydų. 2005 metais šią dieną Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė Tarptautine holokausto aukų atminimo diena.

Paskelbta rezoliucija atmetamas holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu. Kasmet sausį prisimenamos ir įprasminamos Antrajame pasauliniame kare nacių vykdytų masinių žudynių aukos.

Žodis holokaustas vartojamas išskirtinai kalbant apie žydų genocidą.

Skaičiuojama, kad visoje Europoje buvo sunaikinta apie 6 mln.žydų, tarp jų 1,5 mln. vaikų ir paauglių. Tuo tarpu Vokietija per Antrąjį pasaulinį karą neteko 4 mln. karių. Okupacijos metais Lietuvoje žuvo apie 200 tūkst. žydų, apie 15 tūkst. lietuvių, 15-20 tūkst. kitų tautybių Lietuvos gyventojų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Esmė

Esmė portretas
LIETUVŠAUDŽIŲ - RAUDONŲJŲ NACIŲ PROPAGANDINIS TRIUKAS. Kodėl taikūs žemdirbiai lietuviai pakimba ant lietuvšaudžių – raudonųjų nacių propagandinio triuko? Kas „šaudė žydus”, juk Lietuva buvo okupuota? Atsakymas gludi šiuose faktuose : 1.Kai HOLODOMOR metu, 1932-1933 m. ginkluotos akcijos metu, Ukrainoje sąmoningai, planingai buvo numarinta badu 11 milijonų ukrainiečių, Kremliuje tuo metu darbavosi net 80 procentų žydų tautybės Rusijos vadovų. 2.Po 1945 metų NKVD-KGB Lietuvoje sunaikino milijoną lietuvių. NKVD-KGB – 50 proc. žydų tautybės „raudonųjų nacių”. Todėl gandai apie „žydšaudžius” lietuvius yra klastingas ir žiaurus NKVD-KGB lietuvšaudžių propagandinis triukas, kuriuo siekiama nuslėpti lietuvių tautos genocidą, masines lietuvių žudynes” trėmimų” priedangoje. Trėmimai – raudonųjų nacių „išradimas”, pigus masinių žudymų būdas. NKVD – KGB raudonieji naciai, nužudė šimteriopai daugiau nekaltų žmonių nei rudieji naciai.Žydų tautybės lietuvšaudžiai.

Pasitikslink

Pasitikslink portretas
Kiek žydų 1940-1941m dirbo NKVD tardytojais, kiek žydų tapo direktoriais ištrėmus lietuvius. Paskaityk Petruičio knygą "Kaip jie mus sušaudė". Ir suprasi kas tuo laiku dėjosi Kaune. Pulkininkas Petruitis vadovavo Karo lauko teismui 1926 metais kai teisė Požela, Čiorna su Greifenbergu, kurie ruošėsi nuversti Lietuvos vyriausybę. Taigi Lietuvos istorijoje ne šventi ir žydai buvo.

patikslinimas

patikslinimas portretas
"1941 m. birželio 25 d. į Lietuvą atvyko vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinės grupės A vadas brigadfiureris W.Stahleckeris, kuris organizavo žydų ir komunistų naikinimo akcijas." Deja, Lietuva pagarsejo visoje Europoje,kad Kauno zydu zudynes prasidejo birzelio 23-24 dienomis PRIES vokieciams uzemus Kauna. Vokieciai buvo maloniai nustebinti , kad vietiniai lietuviai savo iniciatyva pradejo zydu pogromus, ypac Vilijampoleje, kur buvo didziausias istorinis zydu rajonas. ,,Lietūkio“ garaže vokieciai filmavo ir fotografavo, kaip lietuviai zude ir kankino miesto zydus. Sitos nuotraukos po karo is vokieciu archivu pakliuvo i pagrindinius Holokausto dokumentus.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių