LSMU – apie COVID-19 patirtis, pamokas ir perspektyvas

  • Teksto dydis:

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) surengta nuotolinė konferencija sudomino daugiau kaip tūkstantį dalyvių. Penktus metus organizuojamas visuomenės sveikatos renginys, vienas didžiausių šalyje, šiemet skirtas aptarti COVID-19 iššūkiams.

Tapo geru pavyzdžiu

LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, sveikindamas konferencijos „Lietuva ir COVID-19: patirtys, pamokos ir perspektyvos“ pranešėjus ir dalyvius, pastebėjo, kad geriausius rezultatus kovoje su COVID-19 pasiekė tos šalys, kurios sugebėjo greičiausiai reaguoti į globalius viruso iššūkius. „Lietuva tapo geru pavyzdžiu kitoms šalims“, – teigė R.Žaliūnas.

Konferencijos tematika labai svarbi ne tik šiandienai, bet ir ateičiai, nes COVID-19 dar niekur nesitraukia.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkreipė dėmesį, kad koronaviruso pandemija visam pasauliui tapo didžiuliu išbandymu ekonominei ir socialinei, o ypač – sveikatos apsaugos sistemoms.

„Nepaisant neigiamų pasekmių, grėsmių, kurias kelia virusas, pandemija iš naujo paskatino visuomenę atsigręžti į visuomenės sveikatą, suprasti, kam yra reikalingi visuomenės sveikatos specialistai, epidemiologai“, – kalbėjo A.Veryga.

Koronaviruso pažinimas

Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas konferencijoje plačiau pristatė LSMU ir Vilniaus universiteto vykdyto COVID-19 seroepidemiologinio tyrimo rezultatus. Šis tyrimas – svarbus indėlis ne tik į COVID-19 epidemijos valdymą bei prognozavimą, bet ir į gilesnį šios ligos pažinimą.

Tyrimo rezultatai rodo, kad COVID-19 šešiose Lietuvos savivaldybėse persirgo nuo 1,3 iki 2,8 proc. gyventojų. Du trečdaliai jų persirgo nejausdami jokių simptomų. Dažniausi simptomai – karščiavimas, kosulys ir sloga.

Anot tyrėjų, nemažai persirgusiųjų turi gretutinių ligų, kurių dominuojančios – širdies ir kraujagyslių ligos. Beveik 14 proc. seroteigiamų asmenų aplinkoje buvo nustatyta teigiamų COVID-19 atvejų.

Daugiausiai persirgusiųjų – 30–59 metų amžiaus grupėse. Persirgusių moterų – dvigubai daugiau nei vyrų. Pagal užimtumą tikimybė užsikrėsti dvigubai didesnė yra bedarbiams nei dirbantiems. Pagal išsilavinimą skirtumas labai nedidelis.

Šiame tyrime naudojant greituosius serologinius testus dalyvavo 3087 žmonės. Atrinkti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, Ukmergės, Tauragės ir Zarasų rajonų gyventojai.

M.Stankūnas nesiėmė spėlioti, kokie rezultatai būtų buvę, jeigu į kvietimą būtų atsiliepę daugiau tyrimui atrinktų žmonių. Jis tik įvardijo, kad apdorojus dalies tirtųjų duomenis, rezultatai nedaug kuo skyrėsi nuo galutinių.

Saugoti bendruomenę

Konferencijos metu sulaukta daug klausimų. Nemažai konferencijos dalyvių teiravosi,  kodėl nebuvo imtasi arba prašė pagrįsti, kodėl buvo imtasi vienokių ar kitokių sprendimų, bandant suvaldyti koronavirusą.

„Žvelgiant iš šių dienų perspektyvų, atrodo, buvo galima daug ką padaryti geriau. Bet bandant vieną ar kitą sprendimą įvertinti kaip klaidą, reikia atsižvelti į tos dienos situaciją, kokie resursai, informacija turėta“, – aiškino Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, Skubiosios medicinos klinikos vadovas doc. Kęstutis Stašaitis.

Efektyvius ir saugius pacientui ir personalui sprendimus ribojo tai, kad iki šiol gydymo įstaigos buvo labiau orientuotos į neinfekcinių ligų gydymą, ką liudija ligoninių architektūriniai sprendimai, bendros ventiliacijos sistemos. 

K.Stašaitis neslėpė, kad karantinas visiems yra nemielas, tačiau atitinka visuomenės poreikius – saugoti ne tik save, bet ir kitus bendruomenės narius.

Kalbant apie bendruomenės ir pačių medikų apsaugą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė  Daiva Razmuvienė kalbėjo, kad medikai turėtų būti testuojami ne rečiau kaip kas septynias dienas.

COVID-19 valdymą, anot jos, apsunkina sunkiai prognozuojamas atvejų skaičiaus augimas, ypač didelio duomenų srauto apdorojimas, žmogiškųjų išteklių trūkumas, nuolatiniai pokyčiai ir dažnai atsinaujinantys reikalavimai, nors pastaruosius atlikti yra būtina.

Iniciatyvų koordinavimas

Dr. Mindaugo Plieskio ir jo bendraminčių iš „United4Health.lt“ grupės pavyzdys rodo, kokios svarbios ir kiek galima pasiekti su visuomeninėmis iniciatyvomis. Jis, Karštosios linijos 1808 koordinatorė Greta Beinaravičiūtė, o taip pat ir kai kurie kiti pranešėjai pabrėžė tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumą.

„Yra daugybė institucijų, kurios vienaip ar kitaip prisideda prie pandemijos suvaldymo. Sulaukta įvairių visuomeninių iniciatyvų. Esame pateikę pasiūlymą steigti Ekstremalių situacijų kompetencijų centrą, kuris galėtų koordinuoti įvairias iniciatyvas ir žingsnius ne tik šios pandemijos atveju“, – kalbėjo M.Plieskis.

Apskritai bendradarbiavimas atneštų labai daug naudos visuomenei, nors specialistai ir taip stengiasi vis atnaujinti savo žinias. „Trūksta koordinavimo ir bendradarbiavimo ne tik dėl COVID-19, bet ir dėl lėtinių ligų. Visuomenės sveikatos specialistai labai svarbūs, bet reikėtų aiškesnio darbų pasidalinimo“, – sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius, kalbėdamas apie  šeimos gydytojų situaciją ir veiklos aprėptis.

„Šeimos gydytojai yra apriboti savo galimybėmis tirti pacientus“, – sakė V.Kasiulevičius, akcentuodamas, kad koronavirusui būdingi simptomai yra būdingi įvairioms infekcijoms, tad diferencijuoti vien pagal kliniką šeimos gydytojui yra labai sunku.

Specialistų mokymas

Koronaviruso akivaizdoje labai svarbi lėtinių ligų kontrolė, kas yra pavedama šeimos gydytojams, o tam šiomis sąlygomis reikalingos papildomos žinios. Stichiškai kuriasi konsultantų tarnybos, tačiau pacientų priežiūros koordinavimas turi būti vykdomas nuosekliai.

„Gydytojams nuolat vyksta įvairios edukacijos. Mokymų reikia daugiau ir nuolatinių“, – kalbėjo V.Kasiulevičius. „Negali dirbti, jeigu nuolat nesimokai“, – nuskambėjo konferencijoje ir iš visuomenės sveikatos specialistų.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė, Klaipėdos raj. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė akcentavo, kad jeigu dėl koronaviruso ir toliau bus pristabdytos prevencinės veiklos, tai visuomenei atneš skausmingas pasekmes. Pavyzdžiui, nerimaujama, kad pradės didėti ir taip milžiniškas sergamumas lėtinėmis ligomis, kurias lemia sveikos gyvensenos principų nepaisymas.

Ar suprantame ir palaikome?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas, kalbėdamas apie pasaulio ir Lietuvos pamokas bandant suvaldyti COVID-19 pandemiją, teigė, kad labai svarbu yra įsitikinti, ar visuomenė priima, supranta ir palaiko priešepidemines priemones. Kitu atveju, neturėsime didesnio postūmio bandant suvaldyti plitimą.

S.Čaplinskas akcentavo, kad ir besimptomiai sergantieji taip pat aktyviai gali platinti virusą. Užsikrėsti galima ir antrą kartą. Pabrėžė, kad dažniausiai užsikrečiama namuose arba darbe, nes būtent ten su sergančiu asmeniu bendraujama ilgokai. Jis perspėjo, kad trečdaliui susirgusiųjų lieka ilgalaikės pasekmės visose organizmo sistemose.

„Visi testai yra geri. Tiek geri, kiek mokame ir žinome, kokiais atvejais jais naudotis“, – remdamasis tyrimais sakė centro vadovas.

Konferencijoje taip pat vyko atvira diskusija, kurią moderavo LSMU prorektorius studijoms prof.  Kęstutis Petrikonis. Joje aptartos pranešimų metu nepaliestos pandemijos aktualijos, atsakyta į dalyvių klausimus ir siūlymus, kaip toliau valdyti COVID-19 pandemiją dalyvaujant visuomenės sveikatos specialistams. Nuo ekstremalios situacijos pradžios tai bene pirmoji tokio masto įvairių sričių mokslininkų diskusiją apie tai, ką galima daryti geriau, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją.

Spalio 7 dieną jau penktus metus vykusioje nacionalinėje visuomenės sveikatos konferencijoje „Lietuva ir COVID-19: patirtys, pamokos ir perspektyvos“, kaip ir kasmet, išrinktas metų visuomenės sveikatos lyderis. Už indėlį valdant COVID-19 pandemiją šiemet juo tapo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Įteikdama apdovanojimą šiam centrui Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė dėkojo visiems visuomenės sveikatos specialistams, kurie padėjo kovoje su pandemija ir surado motyvacijos bei noro dirbti svarbius visai Lietuvai darbus.

Konferencijos rengėjai, bendradarbiaudami su lektoriais ir konferencijos dalyviais, remdamiesi konferencijos medžiaga, diskusijos metu iškeltomis idėjomis ir kitomis įžvalgomis  rengia sprendimų priėmėjams skirtą rezoliuciją su rekomendacijomis, kaip reiktų toliau valdyti COVID-19 pandemiją, atsižvelgiant į sprendimų priėmimo prioritetus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Visko matęs

Visko matęs portretas
Kaip malonu skaityti apie tokį renginį, konferencijos dalyvių, medicinos tikrų specialistų pasisakymus, mintis apie ateities perspektyvas, kovojant su šia pasaulio nelaime. Lygiai taip pat gėriuosi specialistų kalbomis TV laidoje "Kvieskite daktarą". Kaip aiškiai ir suprantamai jie išaiškina padėtį, vaizdžiai parodo nelaimės galimas pasekmes. Tai mus mokina ir leidžia tikėti, kad ir pasaulyje, ir Lietuvoje yra specialistų, kurių pagalba žmonija laimės prieš šį baisųjį virusą. Ačiū jums ir didžiulės sėkmės.

Anonimas

Anonimas portretas
Vėl bus kaukių biznis ?

Anonimas

Anonimas portretas
Labai geras, protingas renginys, kuris nurodo, kaip turime elgtis saugodami save ir kitus asmenis
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių