Liūdna istorija: vietoj nugriauto „Kauko“ iškils nuosavi namai?

Apie planus, kas gali iškilti griuvėsių vietoje, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas tikino negalįs nieko pasakyti. "Bet kokiu atveju ši teritorija patenka į mūsų savivaldybės saugoma paskelbtą teritoriją – Žaliakalnio draustinį, o statyba šioje teritorijoje reglamentuojama. Statytojai turės gauti mūsų skyriaus išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Nauji statiniai turės darniai įsilieti į aplinką ir neužgožti vertingų autentiškų statinių", – dėstė S.Rimas.

Nerado, ką saugoti

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus sakė pats išvaikščiojęs apleistas buvusio "Kauko" restorano patalpas.

"Kur pakrapštai, visur matyti tipinės sovietmečio raudonos kiauros plytos. Visiškas muliažas. Dėl to ir nebuvo šis pastatas traukiamas į paveldo objektų registrą. Saugoti reikia tai, kas tikrai vertinga", – įsitikinęs S.Stoškus.

Paklaustas apie tai, kas gali išdygti ant Žaliakalnio šlaito, S.Stoškus buvo nusiteikęs optimistiškai. "Tikėkimės kultūringos architektūros. Gaila tos F.Vizbaro pilaitės, bet ji numirė ne dabar, o gerokai anksčiau – sovietmečiu", – įsitikinęs paveldo specialistas. Jis tik užsiminė, kad tą vietą būtų galima įamžinti naujų statinių fasade.

Kaltina neišprusimą

Ne kartą už išskirtinio Kauno pastato išsaugojimą pasisakęs architektas R.J.Palys ir dabar mano, kad pasielgta netinkamai.

"Tai yra kultūrinio sluoksnio naikinimas. Kiekviena maža ar didelė tauta, jų galingi miestai, kaip Roma ar Paryžius, arba maži miesteliai turi savo istorijos sluoksnių ir atmintinus ženklus, vadinamus semantiniais ženklais. Save gerbiantis kraštas tikrai neturėtų taip daryti. F.Vizbaro pilaitės atveju visiškai nesvarbu net ir jos architektūrinė vertė. Svarbiausia, kad tai buvo atmintinis ženklas", – pabrėžė R.J.Palys.

Anot jo, visi kauniečiai šį pastatą žinojo, nes tai, architekto manymu, buvo kaip geodezinis stulpas, kaip kryžkelės ženklas. "Sakydavo: kur susitinkam? A, prie Vizbaro pilaitės. Kur gyveni? Po Vizbaro pilaite. Kaip kelrodis, kaip simbolis. Kaip miesto rotušė, geležinkelio tiltas ar stotis. F.Vizbaro pilaitė buvo tapusi kauniečių žodyno dalimi. Jau vien tai yra didžiausia vertė", – vardijo R.J.Palys.

Jo nuomone, F.Vizbaro suprojektuoto išskirtinės architektūros pastato frontonas buvo išlikęs iki šiol, o sovietmečiu iš pilaitės padarytas "Kauko" restoranas taip pat buvo tam tikras to laikotarpio ženklas. "Tai buvo ir prestižo reikalas, nes papulti į "Kauką" nebuvo taip lengva. Tai irgi yra miesto istorijos dalis, kaip koks Mulen Ružas Paryžiuje. Negalime gyventi taip, kad viskas keičiasi ir nieko tikro nebelieka. Tai parodo gan žemą mūsų kultūrinį išprusimą", – tiesmukai rėžė architektas.

Jis tikino nenorintis kaltinti niekuo dėtų žmonių, tačiau karčios kritikos negailėjo tiems, nuo kurių tiesiogiai priklauso vienokie ar kitokie sprendimai, susiję su tokių miestui svarbių ženklų išsaugojimu ar sunaikinimu. "Mes, kurie prie to prisiliečiame, esame atsakingi. Jeigu architektai, užsakovai, savivaldybės žmonės, kurie tuos patvirtinimus atlieka, kultūros paveldo saugotojai turėtų gana aukštą kultūros lygį ir išprusimą, atsakomybę, plačias pažiūras, tokie dalykai neįvyktų", – įsitikinęs R.J.Palys.

Anot jo, nebuvo ir nėra jokių kliūčių šį unikalų Žaliakalnio pastatą atstatyti, nes, jo teigimu, yra iki smulkmenų išlikę visi statinio matavimų aprašymai ir brėžiniai. "Valdovų rūmai, Trakų pilis, Perkūno namo laiptai buvo sufantazuoti iš nieko, ir tai buvo galima padaryti. O čia visi išmatavimai likę, ir galima viską atkurti. Mes buvome pasiūlę visą frontoną – rotondą, kolonadą – palikti kaip skulptūrą, o už to – daryk, ką nori moderniai. Taip darome pasaulyje, bet pritrūko to kultūrinio išprusimo", – apgailestavo profesorius.

Liūdna istorija

Kauno inžinieriaus architekto Felikso Vizbaro (1880–1966) suprojektuotas jo privatus gyvenamasis namas, vadinamas F.Vizbaro vila arba pilaite, pastatytas 1923 m. ir išgyveno ne vieną metamorfozę.

Kai pastatas iškilo, šalia dar nebuvo įrengti akmeniniai "Kauko" laiptai.

Ankstyvu sovietmečiu unikalus pastatas paverstas komunaliniais butais, o vėliau buvo apleistas, kol 1981 m. F.Vizbaro pilaitė pagal architekto A.Sprindžio projektą buvo rekonstruota į tuo metu žinomą "Kauko" restoraną, išlaikant pagrindinius pastato tūrius ir dalį išorės architektonikos. Restoranas su viena įspūdingiausių miesto panoramų ir originalia architektūra buvo mėgstamas ir paprastų kauniečių, ir svarbių to laikotarpio asmenų.

Nepriklausomos Lietuvos laikais dar šiek tiek veikęs restoranas buvo privatizuotas, o galiausiai – apleistas, nuniokotas, pradėjo griūti. Nors dar 2002 m. būta planų buvusį restoraną paversti restoranu su viešbučiu, pastatas permainų nesulaukė ir pasigirdo siūlymų visiškai jį nugriauti, o jo vietoje statyti daugiabučius. Tokie siūlymai atsirado paskelbus architektūrinį konkursą 2012 m.