Laivybos sezono pradžia: kokios naujovės laukia?

Sezono naujovės

2023 metų navigacijos sezoną vidaus laivyba pasitinka su atnaujinta infrastuktūra, pirmąja Lietuvos vandens kelių navigacine programėle ir degalinėmis ant vandens. Be to, šiemet ir vandens keliai pailgėjo 17 km, tad bendras jų ilgis sieks 467 km.

Naujame sezone bus eksploatuojama vidaus vandens kelių atkarpos Kuršių mariose: Kintai – Ventė, Dreverna – Juodkrantė. Tokiu būdu šiemet bus naviguojamas jau visas rytinės Kuršių marios pakrantės laivakelis. Taip formuojamas žiedinis maršrutas visomis Kuršių mariomis, sujungiant vakarinės ir rytinės pakrantės vandens kelius. Be to, nuo šiol galima patogiai užsipilti kuro ir toliau laivais tyrinėti Lietuvą.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Kiekvienas sezonas mums didelė šventė ir kaskart norisi pradžiuginti žmones, pristatyti ką nors naujo. Viena didžiausių šių sezono naujienų – galimybė įsipilti kuro vandens degalinėse. Pernai jau buvo tokia galimybė, bet reikėjo iš anksto užsisakyti ir pirkti dideliais kiekiais, nes dar nebuvo sutvarkyti teisės aktai. Tai šiemet jau galima tiesiog kateriu priplaukti, įsipilti kuro tiek, kiek reikia, bei sumokėti kortele. Nereikia niekur išlipti, galima civilizuotai prisipilti kuro ir tęsti kelionę iki pamario“, – kalbėjo VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Viena didžiausių šių sezono naujienų – galimybė įsipilti kuro vandens degalinėse.

Dar viena naujiena, leisianti patogiai keliauti vandens keliais, specialiai sukurta navigacijos programėlė „Vandens keliai“. Sausumos keliuose vairuotojai jau seniai važiuoja pagal navigaciją, pasirenka maršrutus, gali matyti kelionės trukmę, ar kelyje nėra kokių nors problemų. Nuo šiol tokiu patogumu galės mėgautis ir laivavedžiai.

„Aplikacija pritaikyti mobiliesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. Dabar joje galime pažymėti norimą kelionės tikslą ir programėlė parodys vandens kelią, kuriame matosi visos bujos, vietas, kur galima sustoti. Labai svarbu ir tai, kad programėlėje realiu laiku matomi ir gyliai, ir tikslus vandens kelias. Ir patiems laivavedžiams bus galima pranešti apie kelyje pastebėtas kliūtis ir informacija iškart pasieks direkciją. Anksčiau esame girdėję pasakymų, kad reikia senelių klausti, kur galima plaukti, tai dabar net ir naujai gavus laivavedžio teises, įsijungus navigacijos programėlę, pateikiama visa informacija, kur reikia plaukti“, – pažymėjo V. Vinokurovas.

Naujam navigacijos sezonui paruošti visi eksploatuojami vandens keliai: pažymėtas laivakelis, nuolatos tikrinami gyliai ir vykdomi valymo darbai. Visas vandens kelias nuo Kauno iki Klaipėdos pirmą kartą yra pažymėtas jau šviečiančiais navigaciniais ženklais-bujomis, tad galima plaukti ir naktį.

Laivų vis daugėja

Skaičiuojama, kad kasmet registruojama apie 1 tūkst. naujų laivų, tad susidomėjimas laivyba tikrai auga. Vidaus vandens keliais galima ne tik tyrinėti gražiausius Lietuvos kampelius, bet ir išplaukti į Europą, mat kanalais galima pasiekti lavai daug tarptautinių vandens kelių.

„Vandens kelias yra labai pralaidus ir saugus. Beveik neįmanoma vandens keliuose turėti spūsčių. Vienintelė problema gali kilti dėl didėjančio laivų kiekio, tai, kad nebus kur prisišvartuoti. Tačiau paklausa reguliuoja pasiūlą, todėl, manau, kad viskas su laiku išsispręs“, – pažymėjo V. Vinokurovas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Tikrai jaučiamas susidomėjimas laivais, Lietuva – auganti rinka. Populiarėja tokie šeimos laivai, kuriuos galima su priekaba nusivežti ir norimoje vietoje nuleisti į vandenį“, – antrino Pramoginės laivybos asociacijos vadovas Karolis Valenta.

Plėtojama infrastruktūra

Kadangi vandens keliai kasmet pailgėja, tai skatina ir intensyvesnę laivybą. Tam reikia plėsti infrastruktūrą, kad būtų galimybė ne tik uostuose laikyti laivus, bet ir pakeliui sustoti, išlipti į krantą.

„Mes įrengėme 80 vietų uostą, nes tikrai girdėjome laivavedžių skundus, jog aplink Kauną nėra kur laikyti laivų. Situacija gerėja ir pamaryje. Be to, tarpinėse stotelėse taip pat plėtojama infrastruktūra, galima turėti uostelį ir prieplauką Jurbarke, Raudonėje ir kitur. Net Jonava ketina įrengti prieplauką. Tačiau tokie darbai jau priklauso savivaldybėms, mes tik galime padėti, aptarti, kaip geriau viską įrengti, kad vietos būtų patrauklios turistams. Nemuno aukštupyje tikrai savivaldybės labai domisi uostų ir prieplaukų plėtros galimybėmis“, – kalbėjo V. Vinokurovas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Nemuno valymo projektas

VVKD jau baigia įgyvendinti bunų statymo projektą Nemuno žemupyje. Upėje šiai dienai pastatyta jau beveik 500 bunų, visi projekto darbai bus baigti liepos mėnesį. Šis projektas Nemune jau pasiteisino ir vaga gali pati valytis nuo sąnašų. Taip laivakelis išlaiko reikiamą gylį ir juo gali vykti normali laivyba, tinkanti įvairiems laivams.

Labai norėčiau, kad būtų išvalyta ir Neris, tada turėtumėme dar vieną papildomą vandens kelią, bet čia dar derinama su aplinkosaugininkais.

„Galima pasidžiaugti, kad Nemune daugėja tiek pramoginių, tiek krovininių laivų. 25 mln. eurų investicijos į Nemuno sutvarkymą iki Kuršių marių yra strateginės. Ir ši infrastruktūra tarnaus gal ir 100 metų. Jau dabar pastebima, kad upė tapo sraunesnė, gilesnė, todėl kasmet nebereikia valyti vagos, ji tai daro savaime. Taip pat jau vyksta valymo darbai ir Nemuno aukštupyje, verslai laukia, kada galės investuoti. Labai norėčiau, kad būtų išvalyta ir Neris, tada turėtumėme dar vieną papildomą vandens kelią, bet čia dar derinama su aplinkosaugininkais“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Nemuno tvarkymo darbai vyksta ir aukštupyje. Ties Birštonu jau mėnesį laiko darbuojasi žemsiurbė bei tvarkoma aplinka aplink salą, tad tai bus dar viena vieta, kur laivai galės patogiai sustoti.

Be to, Nemune jau juda ir dar vienas projektas – šliuzo per Kauno hidroelektrinę įrengimas. Šiuo metu derinamas veiksmų planas su elektrinės atstovais bei jau juda poveikio vertinimo ir projektinių pasiūlymų procedūros.