Susisiekimo ministerija ir mokslininkai kuria strategijas, kaip Nemune pakelti vandens lygį. To reikia norint išvengti dar didesnės žalos gamtai ir tiltams. Gilesnio farvaterio reikia ir tam, kad būtų galima plėtoti vieną reikšmingiausių šalies vidaus vandenų projektų – Marvelės krovinių prieplauką Kaune.

Ieškomas koncesininkas

Neabejojama, kad pradėta naudoti krovinių prieplauka ant Nemuno kairiojo kranto Marvelėje ne tik paskatins Kauno regiono ekonominį pakilimą, bet ir išspręs nemažai bėdų: smarkiai prisidės prie oro taršos ir avaringumo keliuose mažinimo.

"Vidurio Lietuvos ir Kauno zona yra unikali, nes čia susikerta tiek daug transporto rūšių – kelių, geležinkelio, oro, o dabar – ir vandens. Tai labai paranku plėtojant krovinių transporto tinklą ir sudarant galimybę krovinius iki Klaipėdos gabenti vandeniu", – pastebėjo susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Šių metų pavasarį baigtas pirmas Marvelės krovinių prieplaukos statybos darbų etapas. Atsirado 120 m ilgio krovininė krantinė, apie 1 ha ploto aikštelė kroviniams sandėliuoti, privažiavimo keliai ir inžineriniai tinklai.

Beliko antrasis etapas – atrinkti koncesininką, kuriam būtų patikėta įrengti prieplaukos suprastruktūrą, reikalingą kroviniams perkrauti, – pavyzdžiui, pastatyti angarus, įrengti kranus ir pan. Koncesininkas, kaip operatorius, taip pat administruotų šio svarbaus objekto veiklą.

Nemuno iššūkis

Verslininkai, pasak viceministro S.Girdausko, labai domisi ir norėtų dalyvauti projekte. Kiti džiaugiasi būsima galimybe naudotis prieplauka.

"Vis dėlto reikia garantijų dėl Nemuno gylio. Visi nori garantijų, kad investicijos į baržas, į prieplaukos įrangą atsipirks. O kaip jos atsipirks, kaip bus galima išnaudoti prieplauką ir tarptautinį vandens kelią kroviniams plukdyti, jeigu šis bus per seklus laivybai vykdyti?" – klausė S.Girdauskas.

Atkarpoje nuo Kauno iki Jurbarko Nemune vandens gylis turi būti 1,2 m, toliau – 1,5 m. Deja, neretai nesiekiama net ir metro.

Kodėl pastaraisiais metais vis sunkiau užtikrinti laivybai tinkamą vandens lygį šiame europiniame E41 vandens kelyje? Viena priežasčių – vandens lygis Nemune nukrito pastačius Gardino hidroelektrinę, situacijos tikrai nepagerina ir sausringos mūsų vasaros.

"Vidaus vandens kelių direkcijai patikėta prižiūrėti, eksploatuoti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, plėsti jų tinklą ir juos modernizuoti. Deja, krizės laikotarpiu tam buvo sumažintas finansavimas, direkcijos turima technika yra visiškai susidėvėjusi", – konstatavo S.Girdauskas.

Jis vardijo, kad reikia įsigyti ir įrangos, kuri Nemunui neleistų užšalti – ja iki žiočių būtų galima laužti ledą, valyti upę nuo lyčių. Turint tokią įrangą ir ja naudojantis, vėliau nebūtų liūdnų ledonešio padarinių, nereikėtų papildomų lėšų ir laiko bei žmogiškųjų išteklių tiems padariniams šalinti.

"Su tokiais sunkumais susiduriame kiekvienais metais – problemų kelia užšalimai ir ledonešiai, dėl kurių susiformuoja sąnašos Nemuno vagoje, iškyla akmenys, kuriuos taip pat būtina šalinti", – pabrėžė S.Girdauskas.

Išeitis – statyti patvankas?

Deja, laivybai pakankamam Nemuno vandens lygiui užtikrinti nepakaks vien padidinti finansavimą Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD). Mokslininkai išanalizavo ir nustatė, kad vien tik kasant ir žeminant vagą, atsiranda pavojus tiltų atramoms, tampa vis sunkiau vykdyti ir keleivinę, ir krovininę laivybą.

"Didžiausias šių dienų klausimas ir aktualija, kalbant apie krovinių plukdymą, yra Vandens įstatymo pataisos. Įstatymas ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse draudžia statyti užtvankas. Nuo paskutinių įstatymo korekcijų praėjo daugiau kaip dešimtmetis. Nuo to laiko situacija labai pasikeitusi. Manome, kad atėjo laikas investuoti į hidrotechninius statinius, tokius kaip patvankos, užtvankos, šliuzai, tad Susisiekimo ministerija jau yra pateikusi įstatymo pakeitimo siūlymus", – kalbėjo S. Girdauskas.

Jis tikisi, kad pasiūlymus Seimas pradės svarstyti jau šioje sesijoje. Projektas "Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas", turintis atgaivinti krovininę laivybą Nemunu, Susisiekimo ministerijos ne veltui vadinamas prioritetiniu.

Europos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra akcentuojama, kad reikia stiprinti laivybos vidaus vandenų keliais rinkos bei tranzitinių keleivių ir krovinių vežimo vandens transportu galimybes. Kauno miesto 2005–2015 m. strateginiame plane buvo numatytas vienas svarbiausių miestui projektų – patvankų (vandens lygio reguliatorių) Nemune statyba.

Šiuo metu VVKD užsakymu atliekama studija ir aiškinamasi, kokių ir kiek hidrotechninių statinių Nemune reikėtų: užtvankų, patvankų ar kt.

Pavyzdžiui, žemiau užtvankos įrengtos iki kelių metrų aukščio patvankos ne tik pakeltų vandens lygį ir amortizuotų Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės turbinų sukeliamus vandens lygio svyravimus, leistų užtikrinti pakankamą gylį laivybai, stabilizuotų vagos eroziją, bet ir miesto ribose Nemuną kertančios komunikacijos, tiltų atramos būtų apsaugotos nuo paplovimų. Be to, jos pagerintų upės aplinką mieste, sudarytų palankias sąlygas pakrančių rekreacijai plėtoti, o miestas priartėtų prie upės.

Atsipirks su kaupu

Priėmus ir patvirtinus Vandens įstatymo pataisas ir specialistams apskaičiavus, kokių priemonių reikia imtis, bus pradėti rengti investiciniai projektai. "Kuo anksčiau įgyvendinsime projektus, tuo bus mažesnė žala, padaryta gamtai ir visai esamai infrastruktūrai. Be to, tuo anksčiau bus galima pradėti eksploatuoti Marvelės krovinių prieplauką ir Kaunui bei visai šaliai sulaukti ekonominės naudos", – apibendrino viceministras.

Projektams reikiamų investicijų dydį galima tik spėti, bet aišku viena: kad ir koks jis būtų, tikrai atsipirks. "Jau vien gamtai nauda būtų neįkainojama. Pavyzdžiui, viena barža galima gabenti 1000 tonų krovinių. Įsivaizduokite, kiek išsaugotume žmonių gyvybių sumažėjus eismo intensyvumui, kiek išsaugotume kelių dangos, kiek sumažėtų oro tarša magistralėse sumažėjus krovininių automobilių", – aiškino S.Girdauskas.

Pavyzdžiai

Užtvankos upėse, tekančiose per Europos miestus, nėra naujiena. Dunojuje Vienoje (Austrija) 1998 m. pastatyta 8,5 m užtvanka su modernia HE, laivybos šliuzais ir žuvų taku. Užtvankos sudaroma vandens patvanka yra miesto teritorijoje ir tęsiasi 28 km.

Prahos (Čekija) gyventojai, norėdami pagerinti Vltavos upės estetinį vaizdą, irgi jau seniai pakėlė jos vandens lygį. Tam jie panaudojo nedidelio aukščio slenksčius, kuriuose įrengti šliuzai netrukdo turistinei ir pramoninei laivybai.

Panašiai yra ir Vroclavo (Lenkija) mieste, kurio upių intakai turi žemas patvankas, leidžiančias sudaryti geras sąlygas turistinei laivybai.