Kraštietis S. Berštautas – gyvas vilkijiečių atmintyje

Prieš metus Anapilin iškeliavęs Vilkijos verslininkas mecenatas paliko ryškų pėdsaką šio krašto ekonominiame-visuomeniniame gyvenime, savo labdaringa veikla pelnė daugelio žmonių pagarbą ir dėkingumą.

Buvo atsvara ir atrama kitiems

Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas mano, kad, įamžinant S.Berštauto atminimą, vertėtų jo vardu pavadinti kurią nors Vilkijos gatvę. "Tai buvo žmogus iš didžiosios raidės, mokėjęs dalytis su kitais. Jis mylėjo savo kraštą, padėjo ne tik seniūnijai, kultūros centrui, mokyklai, visiems, kas tik kreipdavosi į jį pagalbos. Didesni verslininkai, paprašius paremti 200 eurų, derėdavosi: gal išsiversite su šimtu. O Stasys, atvirkščiai, pasigilinęs į tai, kam parama bus skirta, sakydavo: duodu 300 eurų, bet padarykite maksimaliai gerai", – prisiminė A.Bačiūnas.

Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, ankstesnės kadencijos vicemeras Jonas Gurskas su S.Berštautu buvo pažįstamas ne vieną dešimtmetį. "Apie jį būtų galima kalbėti labai daug. Tai nuostabios sielos, mylėjęs šį kraštą ir žmones žmogus. Jis buvo atsvara ir atrama kitiems: ištikus nelaimei, susirgus, Stasys visada išteisdavo pagalbos ranką. Paslydusius gyvenimo kely pabardavo, įstatydavo į vėžes. Kadangi turėjo ne vieną verslą, besikreipiantiems surasdavo darbo, nepalikdavo be pragyvenimo šaltinio", – sakė J.Gurskas.

Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas mano, kad, įamžinant S.Berštauto atminimą, vertėtų jo vardu pavadinti kurią nors Vilkijos gatvę.

Kilo karjeros laiptais

Kaimyniniame Raseinių rajone gimęs, augęs ir dalį jaunystės praleidęs S.Berštautas į Kauno rajoną su žmona Janina ir dukromis Aušrele ir Rita atsikėlė 1964 m. ir pradėjo dirbti Panemunės tarybiname ūkyje. Siekdamas žinių, jis baigė Smalininkų žemės ūkio technikumą ir įsigijo mechaniko-inžinieriaus specialybę. "Jungiantis ūkiams, S.Berštautas pradėjo dirbti "Draugystės" kolūkyje vyr. inžinieriumi. Sumanus, pareigingas ir perspektyvus inžinierius pateikė nemaža racionalizacinių pasiūlymų, įgyvendinant decentralizaciją ir teritorinį valdymą", – pasakojo kraštotyrininkas, Kauno rajono metraštininkas Antanas Vaičius.

S.Berštauto veikla tuo metu buvo ne tik pastebėta, bet ir įvertinta. Jis už racionalizacijos pasiūlymus ir jų įdiegimą žemės ūkyje buvo apdovanotas Sąjunginės liaudies ūkio parodos sidabro medaliu, taip pat pelnė žemės ūkio pirmūno ženklelį.

1984 m. S.Berštautas buvo išrinktas "Draugystės" kolūkio pirmininko pavaduotoju gamybai. "Atsivėrė nauji darbo horizontai, bet su žmonėmis jis išliko toks pat santūrus, paprastas, droviai besišypsantis, koks buvo jaunystėje, paėmęs į rankas pirmojo traktoriaus vairą. Reikia pažymėti, kad Berštautų šeima iš tiesų darbininkiška. Žmona Janina ne mažiau kaip Stasys mėgo techniką. Ji, pirmos klasės vairuotoja, sėkmingai dirbo ūkyje pienvežio vairuotoja", – sakė A.Vaičius.

Nėrė į verslą

Po vykusių žemės ūkio permainų, 1990 m., S.Berštautas ėmėsi verslo ir Daugėliškių kaime įkūrė medienos perdirbimo įmonę "Raučulys". Įmonė sėkmingai dirbo ir plėtė savo gaminių asortimentą, gamindama žmonėms reikalingą medienos produkciją ir plataus vartojimo reikmenis.

1998 m. verslininkas Vilkijos mieste, Čekiškės gatvėje, įsigijo apleistą 40 arų žemės sklypą, kuriame stovėjo apgriuvę pastatai ir ganėsi ožkos. Per dvejus metus ši teritorija pasikeitė neatpažįstamai. Čia įsikūrė prekybos miestelis su parduotuvėmis ir vienintelis tuo metu Kauno rajone turgus – Vilkijos turgelis, kuriame buvo prekiaujama šeštadieniais. Čia pavasarį per Kazimierines ar Jurgines vykdavo mugės, kuriose dalyvaudavo vietos tautodailininkai, o čia įsikūrusi individuali įmonė "Raučulys" pristatydavo savo produkciją.

Pavasarį turguje vykdavo mugės, kuriose dalyvaudavo vietos tautodailininkai, o čia įsikūrusi individuali įmonė "Raučulys" pristatydavo savo produkciją.

Šiame prekybos miestelyje, kurį imta vadinti "Mažaisiais senukais", įsikūrė ūkinių prekių, automobilių atsarginių dalių parduotuvės, automobilių servisas, maisto prekių parduotuvė, mėsos perdirbimo cechas, kurio produkcija buvo plačiai žinoma ir aukštai vertinama.

Nuoširdžiai dalijosi su kitais

S.Berštautas buvo ne tik sumanus verslininkas, bet ir aktyvus visuomenininkas. Jis buvo Vilkijos miesto bendruomenės centro narys, Vilkijos Šv.Jurgio parapijos pastoracinės tarybos narys ir mieste vykusių švenčių ir renginių rėmėjas.

"Jis pabrėždavo, kad doras ir savo rankomis susikūręs gerovę žmogus turi gerais darbais, labdaringa veikla dalytis su kitais. Stasys geranoriškai rėmė Vilkijos gimnaziją, Saulėtekio pagrindinę mokyklą, vaikų darželį. Pradinukai ir darželinukai Naujųjų metų proga sulaukdavo dovanėlių. Be to, jis sudarydavo galimybę moksleiviams nemokamai išvykti ekskursijų po Lietuvą. Be to, finansiškai rėmė Vilkijos miesto ir apylinkės kultūros įstaigas, vaikų teatrą "Vizija", – vardijo A.Vaičius. Bene didžiausia finansinė investicija buvo skirta Vilkijos bažnyčios stogo dangai.

Įmonės "Raučulys" vadovas, verslininkas mecenatas už nuopelnus Kauno rajonui ir Vilkijai 2014 m. liepos 6 d. buvo apdovanotas Kauno rajono savivaldybės trečio lygio Garbės ženklu.

Gyvendamas ir dirbdamas Vilkijoje, S.Berštautas nepamiršo savo gimtųjų Molupių (Raseinių r.). Liepos pabaigoje, kai Lesčiuose vykdavo atlaidai (Molupiai priklauso Lesčių parapijai), jis kasmet organizuodavo Džiaugių giminės narių susitikimą (Berštautai yra viena šios giminės šakų). Susitikimo vieta būdavo Molupių kaime, prie koplytėlės, šalia ošiančio Raučulio gojaus, senelių žemėje Džiaugynėje.