Kauno senamiestis – ne tik laisvalaikiui, bet ir gyvenimui

  • Teksto dydis:

Kauno senamiestis – unikali vieta, tinkama gyventi, dirbti, ilsėtis ir pramogauti. Tad ši vieta vis dažniau atsiduria būsto ieškančių žmonių prioritetų sąraše.

Prikeliamos erdvės

„Senamiesčio apleistų namų pelkė po truputį jau veriasi“, – vaizdingai apibūdino architektas Gintautas Natkevičius.

Unikalaus gamtovaizdžio supamas Senamiestis daugelį metų buvo tarsi paliktas likimo valiai. Tarp didingų kultūros paveldo vertybių – daugybė suvargusių, apleistų pastatų. Ir visa tai upių santakos glėbyje, kur jau prieš šimtmečius telkėsi miestiečiai, kur buvo kuriama savivalda ir dedami dabartinio išskirtinio miesto pamatai.

Laimei, pastaraisiais metais ši istorinė miesto dalis vis dažniau sulaukia restauratorių, kitokių meistrų. Tvarkomos erdvės. Naujai suraudonuoja tai vienas, tai kitas buvęs sukiužęs stogas. Praeivius savo griuvėsiais gąsdinusiuose sklypuose atsiranda naujų pastatų arba naujam gyvenimui prikeliami senieji, o su šiais pokyčiais daugėja jaukumo ir gyvybės.

Kaunui vis intensyviau ruošiantis tapti Europos kultūros sostine, šis tvarkymosi ir istorinių kvartalų prikėlimo procesas vis spartės.

Kraustosi į Senamiestį

Iš griuvėsių kylantis Senamiestis sulaukia vis daugiau ne tik paslaugų verslo, kultūros, turistų, pramogautojų, bet ir ieškančiųjų gyvenamojo būsto dėmesio.

Pastebima tendencija, kad Senamiesčiu ir Centru vis dažniau domimasi ir kaip vieta, kurioje norima gyventi.

Vis didesniu traukos centru ypač Senamiestis tampa todėl, kad jame daugėja pasirinkimo, ką veikti, daugėja paslaugų, įvairėja jų pasiūla.

Labai gera bendra infrastruktūra. Centre viskas sukoncentruota, ranka pasiekiama, čia viską galima apeiti pėstute. Apstu vietų, kur galima pavalgyti, pasižmonėti, daugybė reikalingų įstaigų.

Tarp minėtų įstaigų – gimnazijos, pradinės, muzikos mokyklos, vaikų darželiai, įvairūs būreliai, valdžios institucijos, grožio, sveikatos paslaugų salonai ir kt. O kur galerijos, teatrai, universitetai, muziejai, paveikslus primenantys vaizdai pro langus – upių tėvas Nemunas, Neris, Kauno pilis, didžiausias sakralinis gotikinis pastatas šalyje – Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, kauniečių santuokų liudininkė rotušė, istorinė kitų pastatų architektūra.

Senamiesčio apleistų namų pelkė po truputį jau veriasi.

Nebereikia automobilio

Žinomi atvejai, kai dirbant centrinėje miesto dalyje ir gyvenant Senamiestyje, atsisakoma ne tik antro, bet ir pirmojo automobilio, juos parduodant ir reikalui esant naudojantis „City Bee“ paslauga arba dviračių nuoma, kurios punktų šiose miesto dalyse – apstu. Patogu ir patrauklu ir tai, kad labai gerai išvystyta dviračių takų sistema.

Centre ir Senamiestyje gražiausiai sutvarkyti parkai. Gyventi čia masina ir renginių gausa prie pilies, Santakos, Vilniaus gatvės, Laisvės alėjos, Nemuno saloje ar joje esančioje „Žalgirio“ arenoje. Visur galima nueiti pėstute ir nereikia sukti galvos dėl automobilio parkavimo ar pan.

Mieste kylant tiek daug verslo centrų, į juos bus atkeltos ar sukurtos daugybė darbo vietų. Tad ir dalis jas užimsiančių žmonių jau žvalgosi gyvenamosios vietos, kad ji būtų kuo arčiau darbovietės ir kad mažiau laiko būtų sugaištama keliaujant į darbą ir iš jo.

Stabili investicija

Gyvenamasis būstas Senamiestyje vilioja ir dar dėl vieno aspekto.

Įsigyti nekilnojamojo turto centrinėse miesto dalyse investiciniu požiūriu yra saugiau. Būstas Senamiestyje – stabili investicija net ir sunkmečiu.

Kai kuriuos svarstančiuosius apie galimybę čia įsikurti atbaido mintis, kad teks atsisakyti galimybės turėti privatų kiemą, baiminamasi triukšmo.

Privatus kiemas centrinėje miesto dalyje – sunkiai pasiekiamas dalykas, tačiau jeigu namas tai turi – didelis pranašumas. O jei dar yra erdvios terasos – tai iš tikro įspūdinga ir stipru iš funkcinės pusės.

Laisvės alėja, Vilniaus gatvė – triukšmingesnės, o nuo pagrindinių pėsčiųjų arterijų atokesnės gatvės yra tylesnės, ramios. Kalbant apie naujos statybos garso izoliaciją, pavyzdžiui, Šilainių daugiabučiai ir naujieji pastatai Centre, Senamiestyje yra kardinaliai skirtingi. Pastarųjų rezultatas kelis kartus geresnis. Ir statytojų pildomi reikalavimai vis labiau auga. Kaip ir energiniam naudingumui, taip ir garso izoliacijos klasei.

Naujas prieš istorinį

Miesto centre gausu gyvenamųjų namų. Gal vertėtų palaukti, kol bus renovuoti ir būstą rinktis juose? Smetoninė statyba irgi labai vertinama. Tačiau nauja statyba yra pažengusi į priekį pradedant ekonomiškumu, garso izoliacija, baigiant visais kitais svarbiais dalykais, tokiais kaip vėdinimas.

Nauja statyba – tai ir ekonomiškumas ją eksploatuojant, būsto modernumas ir gyvenimo kokybė. Be to, gyventojams nereikia spręsti klausimų, kurie dažnai iškyla senos statybos pastatų savininkams: bendrų laiptinių, bendro parkavimo, priežiūros reikalų. Senos statybos namuose dažniausiai būna įsikūrę labai skirtingų socialinių sluoksnių atstovai, sunkumų kyla dėl nuomonių skirtumų, norų ir finansinių galimybių dėl namo priežiūros bei remonto.

Įsikėlus į naują namą viskas jau būna įrengta šiuolaikiškai, yra patvaru, galioja garantija, nebereikia su kaimynais turėti bendrų finansinių kontaktų ir derybų, įtikinėjimų. Paprasčiau emociškai.

Įkomponuoti XVI a. rūsiai

Atsikrausčius į kai kuriuos Senamiesčio, net ir naujus, namus istoriją bus galima pajusti ne tik vos žvilgtelėjus pro langą ar pravėrus lauko duris. Pavyzdžiui, netoli Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos iškilsiantis keturių aukštų gyvenamasis modernus pastatas „K6“ statomas ant istorinių rūsių.

Iki šiol šiame 7 a Kumelių gatvės sklype dūlėjo sovietmečiu statytas mūrinis lentomis apkaltas namas. Pastatas stovėjo niekieno nenaudojamas. Kaip neturintis kultūrinės vertės buvo nuardytas, tačiau kur kas senesni ir įspūdingi istoriniai, net XVI a. siekiantys rūsiai yra išsaugoti ir įkomponuoti į naująjį projektą.

Rūsiai restauruoti, aukštomis lubomis, erdvūs. Vienas iš jų – su skliautu. Į rūsius bus galima patekti iš komercinių patalpų pirmame aukšte. Iš jų žemyn nusileisti bus galima trejais autentiškais laiptais.

Siekiant išsaugoti Senamiesčio dvasią, pastato, kuriame bus tik dvylika butų, projektą kūrusio architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ vadovas G. Natkevičius pasakojo, kad bus sutvarkytas didelis vidinis, uždaras kiemas, išlaikant jo autentiškumą ir augančius senuosius vešlius medžius. Kiemą, kaip ir iki tol, juos aukšta arkinė tvora.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Edmundas Tulcevicius

Edmundas Tulcevicius portretas
Man taip pat nepatinka ,kad šiuolaikiniai gyvenamieji namai statomi tokiose istorinėse vietose , kam reikalingi tie paveldosaugininkai , jei tai daroma , praeis kiek laiko , paverkšlens kaip kad buvo su žymiuoju ,,stiklainiu,, tada tuom viskas ir baigsis - visagaliai pinigai .

Nijo

Nijo portretas
Šlykštu žiūrėti į tokius namus. Jie darko visą Senamiestį. Tai skardinės dėžutės, bet manau, kad mūsų architektai daugiau nieko ir nemoka sukurti apart šių dėžučių. o gaila...

Petrošius

Petrošius portretas
Dvigubi standartai Kaune ne naujiena... Kai žaliakalnyje, tai namą statant negalima fasado apdailos keisti, turi būti tik MEDINĖ, kai prie pat KATEDROS - tai galima ir 5 a. daugiabutį statyti!!! Ar tikrai gerb. architektas tikisi, kad senamiesčio gyventojai nei vieno auto neturės? Naivuolis ar suinteresuotas??? Kaip mano kauniečiai? Juk jau ir dabar į centrą švenčių švęsti negali atvažiuoti iš rajono, nes parkavimo normalaus net šalia nėra, o kai dar prigrūsime centrą gyventojų automobiliais bus kaip daugiabučių kvartaluose mašinų pristatytų. Geriau jau miesto valdžia tokias paveldosaugai jautrias vietas keliaaukščiais automobilių parkingais paverstų. Ir fasadą galėtų pritaikyti pagal istorinę to meto išvaizdą (kaip pvz. daro skandinavai ir nyderlandai).
VISI KOMENTARAI 14

Galerijos

Daugiau straipsnių