Kauno rajone sprendžiama mokytojų trūkumo problema

  • Teksto dydis:

Kauno rajone sparčiai auga ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo pedagogų poreikis. Norėdama problemai užbėgti už akių, Kauno rajono savivaldybė sprendimų ieško kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU).

Pakaunėje yra 48 ugdymo įstaigos, devyni privatūs lopšeliai-darželiai, dvi privačios pagrindinės ir viena privati pradinė mokykla. Moksleivių skaičius kasmet vis auga, šiandien rajone mokosi daugiau kaip 10 tūkst. vaikų, juos moko per 1,6 tūkst. mokytojų.

Artėjančiam rugsėjui reikia 28 ikimokyklinio ugdymo pedagogų, septynių pagalbos specialistų, keturių pradinio ugdymo, septynių pagalbos mokiniui, keturių matematikos, trijų fizikos specialistų, aštuonių kitų specialybių darbuotojų. Daugiausia nerimo kelia geografiškai atitolusios ugdymo įstaigos Čekiškėje, Vandžiogaloje, Taurakiemyje, Ežerėlyje, Zapyškyje, Vilkijos krašte. Šiose vietovėse jaučiamas didelis pedagogų poreikis. Ikimokyklinio ugdymo specialistų trūksta Domeikavoje, Giraitės darželyje, Lapių darželyje, Batniavoje, Kačerginėje, Vandžiogaloje. Ypač šiais metais jų trūks Noreikiškėse ir Garliavoje, nes veiklą pradės dvi naujos įstaigos.

Ikimokyklinio mokymo įstaigų vadovų vidutinis amžius – 52 metai, neformaliojo ugdymo – 62 metai. Mokytojų, jaunesnių nei 30 metų, dirba 4,3 proc., 30–40 m. – daugiau kaip 10 proc., 40–50 metų – 26 proc., 50–60 metų – daugiau kaip 40 proc., 60 metų – beveik 19 proc.

Pasak Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, mokytojų trūkumo problemai spręsti kasmet būtų galima skirti 100 tūkst. eurų, kurie būtų panaudoti studentų stipendijoms, įsikūrimo išmokoms, pedagogams perkvalifikuoti. Studentai gautų stipendijos priedą po 200 eurų per mėnesį, o vėliau bent ketverius metus turėtų dirbti rajono mokyklose. Norintys persikvalifikuoti mokytųsi metus ir kas mėnesį gautų 100 eurų priedą. Kauno rajono savivaldybės administracija tarybos nariams netrukus pateiks sprendimo projektą dėl pedagogų rengimo ir mokytojų pritraukimo į mokyklas.

VDU rektorius Juozas Augutis pastebėjo, kad įvairūs vertinimai ir prognozės remiasi tik šių dienų aktualijomis, tačiau reikėtų žvelgti į tolimesnes ateities perspektyvas. Per ateinančius penkerius šešerius metus Lietuvoje reikės pakeisti apie 50 proc. mokytojų – tai neišvengiama. Šiam pokyčiui įgyvendinti reikia 20 tūkst. naujų pedagogų, po 3–4 tūkst. universitetų absolventų per metus.

Studentai, įstoję į valstybės finansuojamą pedagogikos studijų programą, gauna 300 eurų stipendiją. Tokia stipendija neskiriama kitų studijų programų studentams.

Universiteto rektorius išreiškė viltį, kad, bendradarbiaujant kartu su gimnazijomis ir rajono savivaldybe, būtų atrasti būsimi mokytojai, studentai. Taip pat su mokytojų ir specialistų pagalba būtų atrinkti mokiniai, kurie norėtų nuo 11 klasės pradėti ruoštis pedagogo profesijai. Vaikai būtų pakviesti į universitetą, kuriame sužinotų daugiau apie šios specialybės pranašumus. Svarbu paskatinti būsimuosius pedagogus rinktis Kauno rajono mokyklas praktikai ir nuolatiniam darbui.

Kaune įsikurs pagrindinis Lietuvos mokytojų rengimo centras, kuris, prisidedant savivaldybei, padidintų pedagogų skaičių. "Esame pasiryžę padaryti viską, kad Kaunas ir Kauno rajonas kiek įmanoma būtų aprūpinti geriausiais mokytojais, geriausiomis galimybėmis kvalifikacijai kelti", – kalbėjo VDU rektorius.

Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė išskyrė tris žmonių tipus, kurie galėtų dirbti pedagogais mokyklose: žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą, bet neturintys pedagogo kvalifikacijos (tikslinė grupė, į kurią galima orientuotis siekiant skubiau įdarbinti mokytojus), žmonės, įgiję kitą pedagoginį išsilavinimą ir norintys persikvalifikuoti, ir studentai, įstoję į pedagogikos studijas. Pagal Kauno rajono ir VDU sutartį jau yra perkvalifikuoti 38 mokytojai.

"Nuo kitų metų startuosime su Škotijos Stratklaido universiteto projektu. Šios šalies švietimo struktūra artima Lietuvai. Bus orientuojamasi į lyderystę. Ši programa leistų išugdyti rajono mokyklų ir darželių vadovų ir pritrauktų jaunų žmonių", – pasakojo kanclerė. Su UNESCO tarptautiniu švietimo biuru vykdoma programa, skirta mokyklų vadovams gilintis į ugdymo turinį, o ne tik į infrastruktūros vadybą, – ko ir kaip mokoma, kaip vertinami mokinių pasiekimai, kokios priemonės naudojamos.

Švietimo akademijos rinkodaros specialisto Nerijaus Žerono nuomone, svarbu būsimiems studentams teikti kuo daugiau informacijos apie pedagogikos studijų galimybes ir dalytis vyresniųjų pedagogų sėkmės istorijomis, kurios įkvėptų jaunimą rinktis šią profesiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

alga

alga portretas
jei atlyginima mokytojams kilsteltu pagalvot galeciau ,o dabar beveik tolygus gero darbininko,tai juk turi skirtis cia juk aukstaji baiges privaletu moketi daugiau ,o statyboj daugiau uzkala pasirodo deja. liudnoka.aisku.

ne orus atlyginimas

ne orus atlyginimas  portretas
jei moketu daugiau gal gal ,bet gal... o siaip i toki brudna darba ne is tolo .nesinori net galvoti, cia gaisrine,o ne darbas, kasdien sedeti aliarme, mokiniu patyciose, valdzios reikalavime paruoti,ismokyti, o fuuuuu ,geriau jau ka nors Kita , nupurto pagalvojus apie pedagogo darba

To komentuotojas

To komentuotojas portretas
Ką tu, komentuotojau, čia nušneki? Tvarkaraščiai sudėliojami puikiai, jokios grūsties, visas kursas sėkmingai dirbam mokyklose. ✌
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių