Išskirtiniai metai
„Kadangi bažnyčių statyba šiais laikais nėra dažnas reiškinys, šie metai pakaunėje išties išskirtiniai. Giraitės Šv. Šeimos bažnyčia priklauso Kauno arkivyskupijos teritorijai, o Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo maldos namai – Vilkaviškio vyskupijos teritorijai. Kauno rajono savivaldybė prie šių bažnyčių statybos darbų stipriai prisideda finansiškai ir žmogiškaisiais ištekliais“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė.
Šiemet savivaldybė Tradicinių religinių bendruomenių rėmimo programai numatė 700 tūkst. eurų finansavimą. Lėšos skirstomos atsižvelgiant į pateiktus prašymus, gautus iš parapijų, apsvarsčius juos paraiškų vertinimo komisijoje, ir atiteks ne tik minėtoms šventovėms. Lėšų skirta tęstiniams Tabariškių Kristaus Karaliaus, Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčios, Viršužiglio Švč. Mergelės apsilankymo koplyčios darbams.
Stebina sparta
„Šv. Velykas pasitinkame su daug atliktų darbų: 90 proc. apšiltintos bažnyčios sienos, atliktas panašus klinkerio mūro darbų procentas, uždėtos stogo metalo konstrukcijos. Todėl ir šventinės nuotaikos džiugios, pozityvios“, – tvirtino Giraitės Šv. Šeimos parapijos klebonas Tomas Trečiokas.
Pasak kunigo, laikyti 2026 m. Šv. Kalėdų mišias naujojoje bažnyčioje nerealu. Per šį ketvirtį planuojama užbaigti sienų šiltinimo, klinkerio mūro darbus, apšiltinti stogą. Langų rėmai jau sudėti, planuojama sumontuoti pačius langus. „Dar reikia atvesti komunikacijas į pačią bažnyčią: vandentiekį, nuotekų tinklus, elektrą. Reikės laiko pakelti pagrindą, išbetonuoti bažnyčios grindis, įrengti grindų šildymą. Giraitės Šv. Šeimos bažnyčia – žibintas, stovintis ant kalvos, o ją dar reikės supilti“, – artimiausius darbus vardijo T. Trečiokas.
Parapijos klebonas pabrėžė: šventovė kyla dėl Dievo palaimos ir finansinio bei moralinio palaikymo. „Nuoširdžiai dėkoju Kauno rajono merui Valerijui Makūnui ir jo komandai, daug prisidedančiai prie šio projekto. Per šešiolika kunigystės metų man neteko matyti tokio stipraus bendradarbiavimo, palaikymo, nuolatinio domėjimosi, ar nekyla problemų, ir pagalbos jas sprendžiant. Bendromis pastangomis galbūt pavyks bažnyčią pastatyti iki kitų šv. Velykų“, – optimizmo nestokojo pašnekovas.
Kunigas džiaugėsi ir privataus asmens parama – 70 tūkst. eurų auka bažnyčios statybai, parapijiečių susitelkimu, Giraitės, Užliedžių ir Romainių bendruomenių bendradarbiavimu, atliktais ir planuojamais aplinkos gražinimo darbais: savivaldybės išvalytu tvenkiniu, įrengiama sporto ir laisvalaikio aikštele. Jo žodžiais, parkas ir šventorius susijungs į bendrą kompleksą.
Pernai spalio 26-oji Šlienavos parapijoje buvo ypatinga – 1713 m. pastatytoje Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios vietoje pašventintas rekonstruojamos bažnyčios kertinis akmuo. Šiuo metu atstatymo darbai jau gerokai pasistūmėję.
„Šiųmetinės šv. Velykos nebus kitokios dėl to, kad vyksta maldos namų atstatymo darbai. Nuo vasaros bendruomenė renkasi ir niekas nėra nutrūkę. Statyti bažnyčią – tas pats, kaip statyti namus: ar žiema, ar vasara, tai vyksta. Per Velykas svarbiausia būti su žmonėmis, susiburti, nesvarbu, kokiose patalpose“, – sakė Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonas Rimantas Pilipaitis.
Klebonas pasidžiaugė: šventovė kyla sparčiai, planas lenkiamas. „Pagal darbų išdėliojimo grafiką, per daug greitai dirbame. Pavyzdžiui, iškraustyti viską iš buvusios bažnyčios, išardyti ją ir pamatus buvo numatyta per pusmetį, o mes tai atlikome per mėnesį“, – patikino pašnekovas.
Darbų nesustabdė net žiema, darbininkai triūsė ir tada, kai termometro stulpelis buvo nukritęs iki –20 °C. „Aš darbininkams sakau, kad statome ne mes, o Dievas, žmonės tėra jo įrankiai: plaktukai, mentelės. Nors labai nedrąsu prisirišti prie kokių nors konkrečių terminų, tačiau matydami, kas jau padaryta, pasitarę su darbų vadovais, sakome, kad Kalėdas galbūt jau švęsime naujoje bažnyčioje. Gal ji nebus visiškai įrengta, tačiau turės sienas, stogą, grindis – kodėl gi į ją neįeiti“, – prognozavo R. Pilipaitis.
Nors kleboną dažnai galima pamatyti besidarbuojantį statybose, net pokalbiui atitraukiau nuo armatūros nešiojimo, jis suranda laiko ir mieloms staigmenoms parapijiečiams. Prieš šv. Velykas jis kompiuteriu parašė laiško tekstą, ranka pasirašė, lapus lankstė, sudėjo į 2,3 tūkst. vokų ir pats juos įmetė į kiekvieną pašto dėžutę. „Kasdien dirbame, sukamės kaip voverės, rūpinamės, nerimaujame dėl karų ir politikos. O kada ir kuo džiaugiamės? Todėl ir paraginau per šias šv. Velykas pradžiugti, nes geresnio laiko nebus. Mes jau atpratę nuo popierinių atviručių ir laiškų, o aš tebematau jų vertę, man paglosto širdį, kai užsukęs į namus, ypač pas vienišus žmones, pamatau savo laišką ar atviruką, garbingai padėtą sekcijoje“, – atviravo klebonas.
Skiria lėšų du dešimtmečius
2008 m. Kauno rajono savivaldybė viena pirmųjų savivaldybių Lietuvoje parengė ir iki šiol vykdo bažnyčių finansavimo programą. „Pagal ją skiriamos lėšos Kauno arkivyskupijai ir Vilkaviškio vyskupijai priklausančių Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančių bažnyčių ir kitų religinių objektų tvarkybai: remonto, restauracijos, statybos darbams. Žinoma, prieš tai reikalingi atlikti darbai aptariami su vyskupijų, dekanatų vadovais, bažnyčių klebonais, sudaroma eilė“, – pabrėžė R. Černiauskienė.
Šios programos lėšomis jau atstatyta Krūvandų koplyčia, o Braziūkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo, Tabariškių Kristaus Karaliaus, Garliavos Švč. Trejybės, Lapių Šv. Jono Krikštytojo, Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioms bei Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynui skirtas finansavimas būtiniausiems darbams.
Pastaraisiais metais daug savivaldybės dėmesio sulaukė Čekiškės sinagoga. Čia neseniai baigti pastato restauravimo darbai, šiuo metu atliekami sieninės tapybos ir vidaus puošybos tyrimai. Juos užbaigus, bus restauruojamas unikalus Lietuvoje aron kodešas (altorius) ir išlikusi sieninė tapyba.
„Esame skyrę finansavimą Didžiųjų Ibėnų Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų sentikių cerkvės pagrindinio kryžiaus atnaujinimo darbams. Džiaugiamės, kad pavyzdingai tvarkoma ir prižiūrima Margininkų medinė liaudiško stiliaus bažnyčia su įdomios architektūros varpine, unikali visoje Lietuvoje Zapyškio senoji Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kurios restauracija baigta 2020 m. Planuojama, kad šiemet bažnyčioje atsiras vargonai“, – kitus pastarųjų metų ir būsimus pokyčius vardijo administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Per beveik du dešimtmečius, kai atsigręžta į šventoves, joms skirta apie 3 mln. eurų.
Kadangi bažnyčių statyba šiais laikais nėra dažnas reiškinys, šie metai pakaunėje išties išskirtiniai.
Septynios – kultūros paveldas
Kauno rajone yra trys dešimtys įvairių konfesijų statinių: bažnyčios, koplyčios, žydų sinagoga ir sentikių cerkvė. Septyni jų įtraukti į Kultūros paveldo registrą.
Tai – Čekiškės Švč. Trejybės, Lapių Šv. Jono Krikštytojo, Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus, Margininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios ir Didžiųjų Ibėnų Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų sentikių cerkvė.
Su Čekiškės žydų sinagoga Vilkijos kultūros centras yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį dėl kultūrinių veiklų vykdymo sinagogos patalpose. Po tvarkybos darbų, kuriuos vykdė savivaldybė, kultūros paskirčiai pritaikyta ir Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Komentaras
Valerijus Makūnas
Kauno rajono savivaldybės meras
Neseniai Valstybinė kultūros paveldo komisija paskelbė naujausią, 2024 m., Lietuvos savivaldybių paveldosaugos indeksą. Nors Kauno rajonas negali pasigirti tokia paveldo objektų gausa, kaip įspūdingus senamiesčius turintys Kaunas, Klaipėda ir Vilnius, tačiau pagal skiriamas lėšas paveldui iš karto žengiame po šių didmiesčių.
Paveldas mums yra ne tik saugomas objektas, bet ir vietos gyvybingumo variklis. Sutvarkytas ir pritaikytas visuomenės reikmėms, jis reikšmingai prisideda prie vietos ekonomikos augimo: skatina turizmą, smulkųjį verslą, kūrybines industrijas, pritraukia investicijų, kuria darbo vietas. Paveldas yra socialinio gyvybingumo pagrindas, kuris sutelkia bendruomenes, stiprina vietos tapatybę, kuria patrauklią gyvenamąją aplinką. Tai puikiai iliustruoja Raudondvario dvaras, Tado Ivanausko Obelynė, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Ypatingą vietą paveldo paletėje užima sakralinės paskirties objektai, maldos namai.
Dauguma mūsų krašto bažnyčių yra medinės, jautrios aplinkos poveikiui, todėl joms reikia nuolatinės priežiūros. Kulautuvos Šv. Mergelės Marijos Vardo ir Paštuvos Šv. Barboros bažnyčios buvo sudegintos. Kartu su Kauno arkivyskupija ir vietos bendruomenėmis šias šventoves atstatėme, taip pat skyrėme lėšų kitų savivaldybės teritorijoje esančių maldos namų gaisrinei saugai užtikrinti.
Džiaugiuosi, kad bendradarbiaujant su Vilkaviškio vyskupija pavyko naujam gyvenimui prikelti Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kuri tarnauja kultūrai, o kiekvieną birželio 24-ąją čia renkamės į titulinius Šv. Jono Krikštytojo atlaidus. Tikiu, kad kultūros reikmėms tarnaus ir Kauno žydų religinei bendruomenei priklausanti Čekiškės sinagoga, kurios atnaujinimą finansuoja Kultūros ministerija ir Kauno rajono savivaldybė.
Gera matyti, kaip kyla Giraitės Šv. Šeimos bažnyčia, atstatoma Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia Šlienavoje. Šie statiniai nepatenka į kultūros paveldo sąvadą, bet taip pat yra svarbūs vietos bendruomenėms, nes stiprina jų dvasinį gyvenimą.
Naujausi komentarai