- Povilas Gadliauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno pilyje šiuo metu vyksta archeologiniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ką slepia pilies griovio šlaitas. Kokie tyrimai čia vyko praeityje? Ką jie atskleidžia?
Apie tai pasakoja archeologas Algirdas Žalnierius – ne kartą tyrinėjęs Kauno pilį, Rotušės aikštę ir daugybę kitų Senamiesčio vietų.
– Esate vienas iš daugiausiai Kauno pilį tyrinėjusių archeologų. Ar čia vykdyti tyrimai jums buvo kažkuo išskirtiniai?
– Be abejo, jie buvo išskirtiniai, tačiau būtina paminėti ir mano mokytoją Karolį Meką, kuris pradėjo Kauno pilį tyrinėti 1955 m. Jis taip pat ištyrė didelius plotus pilies teritorijoje. Be to, Kauno pilis tyrinėta ir tarpukaryje, archeologo Eduardo Volterio. Dėl naujų technologijų ir pakitusio požiūrio į pačią archeologiją, šiandieniniai tyrimai iš dalies paneigia arba, tiksliau, papildo, ankstesniųjų tyrimų rezultatus. Visų tyrimų metu surinkta medžiaga leidžia geriau suvokti Kauno pilies istoriją.
Senesnėje literatūroje rašoma, kad Kauno pilis pastatyta XIII a., tačiau atliktų tyrimų metu niekaip nepavyko aptikti XIII a. pilies pėdsakų. Remiantis tyrimų metu surinkta medžiaga, galima teigti, kad pirmoji pilis tikriausiai pradėta, tačiau nebaigta statyti XIV a. – prieš pat pilies sugriovimą 1362 m. Po sugriovimo, vadinamoji antroji pilis buvo pastatyta tik 1400-ųjų pradžioje ir iškart sudeginta. Tai, ką mes matome šiandien, yra jau trečioji pilis, kurią dar iki Žalgirio mūšio pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
Algirdas Žalnierius
– Dalis visuomenės tikriausiai įsivaizduoja, kad tiriant pilis archeologai aptinka daug kalavijų, kovos kirvių ir įvairių lobių. Ar šis požiūris stipriai prasilenkia su realybe?
– Stipriai. Tiriant pilies kiemą radome vos porą kirvių ir keletą iečių antgalių nuolaužų. Vienintelė didesnė ginklų dalis rasta už sienos, išorinėje pilies pusėje. Šie radiniai susiję su 1362 m. pilies puolimu, tai – arbaletų ir lankų strėlių antgaliai. Jų viename kvadratiniame metre pavykdavo aptikti ir daugiau nei 20. Dėl vykdytos masinės gamybos, didžioji dalis strėlių buvo tiesiog nerenkama. Be to, pavyko rasti keletą rečiau aptinkamų didžiųjų balistų strėlių antgalių. Palyginus su paprasto arbaleto strėlės antgaliu, kuris sveria apie 10 g, balistos strėlės antgalis sveria virš 200 g.
– Esate minėjęs, kad pilies griovyje yra susidaręs iki 10 m storio kultūrinis sluoksnis. Kodėl būtent šioje vietoje jis toks storas?
– Toks storas kultūrinis sluoksnis aptinkamas tik pačiuose grioviuose, o pilies kieme kultūrinio sluoksnio storis yra nuo 1,5 iki 3 m. Taip pat dabartiniai grioviai yra gerokai siauresni nei seniau buvę – pirmąją pilį juosė maždaug 10–15 m platesni nei šiandieniniai gynybiniai grioviai. Toks skirtumas yra dėl to, kad piliai netekus gynybinės funkcijos, gynybiniai grioviai buvo pastoviai užpilami įvairiomis šiukšlėmis.
Man asmeniškai įsiminė XIV a. vidurio keramika – tai buvo naujiena ir, galima sakyti, net tam tikra sensacija.
– Ar, remiantis archeologine informacija, surinkta tiriant pilį, galima palyginti pilies ir aplink pilį gyvenusių žmonių buitį?
– Skirtumą galima pastebėti tik pirmosios pilies laikotarpyje. Pilies kieme randama keramika, kuri už jos sienų praktiškai neaptinkama. O vėlesniais laikais gyvenimas galima sakyti nesiskyrė. Kokliai ir kita aptinkama keramika yra visiškai tokie pat, kaip ir visame Kauno Senamiestyje.
– Galbūt prisimenate, koks radinys, surastas tyrimų metu, jums asmeniškai labiausiai patiko?
– Į šį klausimą sunku atsakyti, tačiau man asmeniškai įsiminė XIV a. vidurio keramika – tai buvo naujiena ir, galima sakyti, net tam tikra sensacija. Dar vieną įsimintiną radinį aptikau tiriant Kauno bastėją 2009 m. Tuomet pavyko aptikti nuostabų XIX a. keramikos rinkinį, kuris svarbios archeologinės informacijos nesuteikė, bet tada tikrai praskaidrino dieną.
– Ar dabar stovintys pilies likučiai stipriai skiriasi nuo kovų su ordinu metu stovėjusios pilies?
– Be abejo, skiriasi. Pirmoji pilis buvo be bokštų, jie stovėjo pačiuose grioviuose. Vieną iš bokštų pavyko aptikti tyrimų metu, jo pamatai gerai išlikę. Dėl jų funkcijos kyla įvairių diskusijų, tačiau neabejojama dėl vieno – iš bokštų buvo galima lengvai apšaudyti pilies sienas puolančius kryžiuočius. Antroji pilis buvo medinė, jos, kaip ir trečiosios pilies, planas išlaikytas toks pats. Ji turėjo keturis bokštus, dviejų iš jų pagrindai buvo apvalūs, o kitų dviejų – kvadratiniai, tokias pačias formas galime pamatyti ir Trakų pilyje. O trečioji pilis, kurios likučius matome šiandien, mūšiuose nebedalyvavo ir atliko tik reprezentacinę funkciją.
– Kaip manote, ar ateityje archeologiniai tyrimai Kauno pilies teritorijoje dar gali pateikti kokių nors netikėtumų?
– Tikrai gali. Kiekvienas archeologas sudaro tyrimo išvadas, remdamasis tuo metu turimais duomenimis, stipriai skiriasi jų metodikos. Mokslas visada keičiasi, skiriasi žinių kiekis, keičiasi žmonių požiūris. Kaip pasakė Bernardas iš Šartro: "Mes esame nykštukai, stovintys ant milžinų pečių."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Daugiabučių balkonai tampa nerūkymo zonomis: kaip nauju įstatymu naudojasi kauniečiai?7
Nuo šių metų įsigaliojo įstatymas, draudžiantis rūkyti daugiabučių namų balkonuose, jei atsiranda bent vienas prieštaraujantis gyventojas. Kauniečiai tokia teise kol kas naudojasi vangiai. ...
-
Nuo COVID-19 pilnai paskiepyta 1,6 tūkst. Santaros klinikų, per 450 Kauno ligoninės medikų1
Antrąją vakcinos nuo COVID-19 dozę jau gavo 1624 Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir 454 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės medikai. ...
-
Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos5
Antradienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai nepritarė UAB „Ekostruktūra“ planuojamai ūkinei veiklai (PŪV) – smėlio ir žvyro karjerui Virbaliūnų kaime (Batniavos sen.) ir pateikė savo argumentuotą vertini...
-
Kauno medikai: karantino ribojimai apsaugo ir nuo mirtinų sušalimų1
Lietuvoje ir toliau laikosi žema oro temperatūra, tačiau Kauno medikai pastebi džiuginančią tendenciją – sušalusiųjų nėra daug. Anot jų, karantinas ne tik sumažina tikimybę užsikrėsti COVID-19, tačiau ir apsaugo nuo mirtinų ...
-
Planuose – rekonstruoti dar bent penkias Kauno sankryžas3
2020-ieji Kauno mieste pasižymėjo kur kas mažesniu avaringumu. Per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc. ...
-
Suskaičiavo, kiek ir kokių vandens paukščių žiemoja Kaune3
Ornitologai suskaičiavo, kiek paukščių žiemoja ties Kauno vandens telkiniais. Šiemet skaičiuoti sparnuočius buvo lengviau, mat dalį nejudančių vandens telkinių užtraukė ledas, dauguma paukščių apsistojo Nemuno ir Neries pakra...
-
Įspėja keturkojų šeimininkus: nugaišo keturi katinai – jie gali būti nuodijami11
Socialiniuose tinkluose plinta katinų mylėtojos Birutės Latviūnienės perspėjanti žinutė. „Mieli Eigulių rajono gyventojai, Sukilėlių pr. 100, 102, 104, 106, 108, 112 namų teritorijoje yra nuodijami katinėliai“, – teigia...
-
„Kauno dienos“ studijoje – patarimai senjorams, kaip palengvinti karantiną6
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Lietuvos sporto universiteto dėstytoja ir Trečiojo amžiaus universiteto veiklų organizatorė Kristina Visagurskienė. ...
-
Kauniečius kviečia dalyvauti gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo tyrime8
Lietuvos statistikos departamentas pradeda Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. ...
-
Brandos egzaminai: uodega vizgina šunį11
Galutinio sprendimo dėl šių metų egzaminų nėra. Nuomonės gana vieningos: egzaminų reikia, tačiau reikia ir sisteminių pokyčių, nes mokykla moko viena, o egzaminais tikrina kita. ...