Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas

Prisidėjo ir mokiniai

Nojus, Judelis, Ema, Ele, Samsonas, Mozė, Abramas, Seva, Chaimas, Rašel – nužudytų žydų vardai trečiadienio vidudienį persikėlė ant skirtingo dydžio akmenėlių. Pastarieji – į Kauno žydų bendruomenės narių, šaulių, politikų ir aktyvių kauniečių rankas, tradiciškai, nuo IX forto muziejaus administracijos pastato iki masinių žudynių vietos nutiesusių gyvą „Atminties kelią“, skirtą Lietuvos žydų genocido aukų dienai paminėti. Bent keliolika akmenėlių buvo išdalinta ir moksleiviams iš Gargždų, eisenos dalyviais tapusiems visiškai atsitiktinai. Nuostabos kupinos pradinukų akys, rankose spaudžiant išrašytus žemės riedulius, ekskursijos gidę privertė reaguoti žaibiškai, o pasakojimus apie IX forto istoriją ir čia buvusių žmonių likimus keisti priminimais apie žydų laidojimo tradicijas.

„Žydų šventojoje knygoje Talmude pasakyta, kad žmogaus kapas turi būti paprastas, be pompastikos. Ant žydų antkapių rašomas mirusiojo asmenvardis ir tėvo vardas, mirties data, taip pat epitafijos, kurios baigiasi fraze „Tebūnie jo siela įpinta į gyvybės mazgą“. Žydai nepuošia kapų gėlėmis, jie atneša ir padeda paprastus akmenėlius, kurie ten ir lieka“, – ekskursijos gidės paraginti nueiti prie monumento ir išdėlioti akmenis su vardais, jaunieji gargždiškiai nedelsė.

Netrukus po to visi jie sutūpė ant žemės ir įsistebeilijo į 1984 metais masinių žudynių vietoje iškilusį 32 metrų aukščio trijų skulptūrinių grupių paminklą-monumentą, skirtą nacizmo aukoms atminti.

Esmė – ne masiškumas

Drauge su minia įveikęs „Atminimo kelią“, vienas pirmųjų padėjęs akmenį ant monumento, į susirinkusiuosius prabilo Kauno IX forto muziejaus vadovas Marius Pečiulis.

Tik tada, kai pradedame galvoti ne apie masę, o apie žmones, mes patiriame tikrąjį tragedijos suvokimą.

„Šiandien ypatingai populiarėja turizmo rūšis, įvardijama kaip tamsusis turizmas. Tai reiškia, kad lankomos masinių žudynių, gamtos kataklizmų pasireiškimų ir kitos trauminę, tamsią praeitį liudijančios vietos. Kas žmones masina jas lankyti? Pirmiausia – siekis patirti mirtį. Tai, kas neišvengiama, kas baugina, traukia dėmesį ir yra paslaptinga, – muziejaus direktorius paaiškino, kodėl būtent tokia kalba pradėjo Lietuvos žydų genocido aukų dienos minėjimą. – Mes stovime greta vietos, kuri yra įtraukta į tamsųjį sąrašą, nes mirtį ji matė pačiomis baisiausiosiomis  formomis. Beveik prieš aštuonias dešimtis metų čia buvo nužudyta dešimtys tūkstančių žmonių. Tokie skaičiai mus inspiruoja. Tik ar tikrai tai padeda pajusti tragedijos mastą?“

M.Pečiulis darsyk atkreipė dėmesį į tai, ką eilę metų „Atminties kelio“ eitynėmis norima priminti – čia žuvo žmonės, o ne skaičiai. Todėl ir tragedijos mastas, anot jo, ne masiškume, o detalėse. Kas buvo tie tūkstančiai? Mylinčios mamos, stropūs mokiniai, gabūs studentai, sąžiningi pardavėjai, nagingi meistrai?

„Tik tada, kai pradedame galvoti ne apie masę, o apie žmones, mes patiriame tikrąjį tragedijos suvokimą. Todėl noriu palinkėti galvoti ne apie tūkstančius, o apie asmenybes“, – prisiminti ir pagerbti genocido aukas kvietė muziejaus vadovas.

Žodžius keitė muzika

Susirinkusiesiems už tai, kad nepamiršta dėkojo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. Dar daugiau kalbėti apie istoriją, atminties stiprinimą per kultūrą žadėjo ir „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

„Tai yra priemonės jauniausiai kartai ir vyresniems emociškai išgyventi sunkiausius istorijos momentus, nes tik turėdami asmeninį santykį mes galėsime užtikrinti, kad tokie dalykai daugiau nesikartotų nei mūsų tautoje, nei mūsų kaimynystėje“, – žvelgdama į jauniausius minėjimo dalyvius kalbėjo V.Vitkienė.

Netrukus žodžius, susirinkusiųjų lūpose keitė muzika – prie monumento nacizmo aukoms atminti koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ orkestras „Ąžuolynas“ atliko finalinį koncertą iš projekto „Muzikiniai vasaros maršrutai istorinėmis žydų trajektorijomis“, skirto Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų paminėjimui. Vėliau visi norintys galėjo apsilankyti Okupacijų ekspozicijoje, kur bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutu Vilniuje atidaryta paroda „Nacistinės Vokietijos mirties stovykla. Konzentrationslager Auschwitz“. Parodoje pristatomi visi svarbiausi Aušvico stovyklos istorijos momentai, taip pat nacių judėjimo genezė ir specifiniai vokiečių teroro sistemos okupuotoje Lenkijoje elementai.