Pirmadienį Kaune „Stumbro“ gamykloje viešėjo vienas didžiausių konjako specialistų pasaulyje Gilles Merlet. Prancūzijos pilietis, kilęs iš brendžių ir konjakų gamintojų šeimos, Laikinojoje sostinėje dalijosi patirtimi bei pasakojo apie gilias tradicijas turintį šeimos verslą.
Šeimos gyvenimas – verslas
Merlet šeimai priklausanti bendrovė „Distillery Merlet & Fils” buvo įkurta 1853 metais. Dabar kompanija yra viena didžiausių brendžių ir konjakų gamintojų Prancūzijoje, o šeimos valdos apima apie keliasdešimt tūkstančių hektarų vynuogynų. Taip pat Merlet valdo dešimtis didžiulių rūsių, kuriuose specialiose ąžuolo statinėse brandinamas brendis bei konjakas.
Šiuo metu kompanijai „Distillery Merlet & Fils” vadovauja G. Merlet, šeštosios garsiosios šeimos kartos atstovas. Anot pono Merlet, kiekvienas vyriausias šeimos kartos vaikas jau nuo mažumės žino, kad savo gyvenimą paskirs brendžio ir konjako gamybai.
„Tokia yra mūsų šeimos tradicija ir galbūt likimas. Visas mūsų gyvenimas yra susijęs su brendžio ir konjako gamyba, kuri yra įaugusi į kraują bei širdį. Neįsivaizduoju kitokio gyvenimo ir greičiausiai, jeigu kas nors šiuo metu man leistų pasirinkti, rinkčiausi tokį gyvenimą, kokį turiu dabar“, – tikina G. Merlet.
Pasak bendrovės „Distillery Merlet & Fils” vadovo, jį, dar būnant visai vaiką, tėvas pradėjo mokyti kaip prižiūrėti vynuogynus, kada ir kaip nurinkti vynuoges, kaip jas spausti bei brandinti brendį ir konjaką.
„Mano visa vaikystė prabėgo vynuogių laukuose bei rūsiuose, tarp ąžuolo statinių, kuriuose yra brandinamas brendis bei konjakas. Stengdavausi įsiminti kiekvieną tėvo pasakytą žodį, kiekvieną veiksmą. Tiesa pasakius, greičiausiai jau nuo pat gimimo žinojau, kad perimsiu tėvo verslą, nes, kaip pasakojo motina, itin mėgdavau visus patiekalus, kurie buvo gaminami su brendžiu ar konjaku“, – šypsosi pašnekovas.
Nesipuikuoja savo turtais
Nors Merlet šeima yra labai turtinga ir kasmet iš parduodamo brendžio bei konjako uždirba milijonus eurų, ponas Merlet nemėgsta puikuotis turtais. Šeima gyvena pasakiško grožio pilyje, apsuptoje senų vynuogynų. Kartu pilyje apsistoję ir kai kurie kompanijos darbuotojai su šeimomis.
Pati kompanija „Distillery Merlet & Fils” šiuo metu glaudžiasi senojoje Merlet rezidencijoje, o joje esantis G. Merlet darbo kabinetas yra įrengtas kambaryje, kuriame jis gimė. Galbūt todėl, kaip sako brendžio ir konjako gamintojas, širdyje jis visuomet junta nebylų, kartais net nepaaiškinamą protėvių palaikymą viskam, ką jis daro ir ko siekia.
Prižiūri kiekvieną gaminimo procesą
Ponas Merlet, net ir būdamas kompanijos vadovu, niekada neužsisėdi savo darbo kabinete. Kiekvieną rytą jis apvažiuoja vynuogynų laukus, vėliau nuvyksta į fermentacijos ir distiliacijos vietas, kuriose išgaunamas vadinamasis nebrandintas brendis bei konjakas.
Rudenį greičiausiai „Distillery Merlet & Fils“ šeimininko ištisas savaites nerastumėte darbo vietoje. Mat per paskutines dvi spalio ir pirmas dvi lapkričio savaites Konjako regione nurenkamos vynuogės. Tuo metu G. Merlet valdomose keliasdešimt hektarų vynuogynuose derlių nuima per du šimtus darbininkų.
Svarbu pabrėžti, kad brendžio gamybai naudojamos trijų rūšių baltos vynuogės Ugni Blanc, Folle Blanche ir Colombard. Prieš kelis dešimtmečius vynuogės buvo skinamos rankomis, šiuo metu šiam reikalui naudojamos specialios mašinos.
Nurinktas derlius keliauja į Merlet šeimos vynuogių sulčių spaudyklas ir fermentacijos talpyklas. Jos yra vienos moderniausių tarp visų Konjake veikiančių brendžio ir konjako gamintojų. Vynuogės spaudžiamos ir jų sultys fermentuojamos į rūgštoką vyną, kuris yra apie 9 laipsnių. Vėliau šis vynas distiliuojamas iki reikalaujamų 70 – 80 laipsnių.
Įdomu tai, kad visi distiliavimo aparatai yra panašūs į Aladino lempas – apvalios į viršų smailėjančios formos. „Tokie distiliavimo aparatai brendžio ir konjako gamintojų naudojami nuo neatmenamų laikų. Atsidūręs distiliavimo patalpoje jautiesi tarsi patekęs į arabišką pasaką“, – juokauja G. Merlet.
Norimas brendžio ir konjako žaliavos stiprumas pasiekiamas dukart distiliuojant ir atskiriant prastos kokybės žaliavą, gautą distiliavimo pradžioje ir pabaigoje. Šio proceso pakanka nepageidaujamiems nešvarumams pašalinti.
Brendžio „paragauja“ ir angelai
Po distiliacijos gautas 70 – 80 laipsnių gėrimas pradedamas brandinti specialiose ąžuolo medienos statinėse. Kompanija „Distillery Merlet & Fils” naudoja statines, pagamintas tik iš Limousin miškuose augančių ąžuolų.
Visos šios statinės stovi dešimtyje Merlet šeimos valdomų rūsių. Keli žaliavos brandinimo rūsiai yra išskirtinai, juose talpinama tik „Stumbro“ gaminamo brendžio „Gloria XO“ žaliava. Šios patalpos yra išsidėsčiusios netoli kompanijos „Distillery Merlet & Fils” pagrindinės būstinės, todėl pats įmonės savininkas, p. Merlet, itin dažnai užsuka bei pats apžiūri, kaip statinėse bręsta žaliava.
Anot jo, Merlet šeimai, kuri jau daugiau nei pusantro šimto metų užsiima brendžio ir konjako gamyba, itin rūpi kokybė. „Jeigu nesirūpintumėme savo gaminama žaliava, tai atsilieptų visai mūsų veiklai. Savo darbą mes dirbame su meile ir atsidavimu“, – tikina pašnekovas.
Įdomu tai, kad brandinimo metu per statinės sieneles skystis garuoja. 2 – 3 tūrio paprasti procentai yra vadinami „duokle angelams“. “Na, „Gloria XO” žaliava jie turėtų džiaugtis”, – juokiasi G. Merlet.
Pasak „Distillery Merlet & Fils“ šeimininko, jam itin džiugu, kad ir Lietuvoje pradedama vertinti brendžio kokybė.
Naujausi komentarai