Kaunas vėl gręžiasi į konservatorius?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Konservatorių atstovai užtikrintai laimėjo Kauno vienmandatėse rinkimų apygardose pirmajame rinkimų ture, bet džiaugtis dar neskuba. Ir laukia, kas bus po dviejų savaičių.

Didesnis atotrūkis

"Pirmojo turo rezultatai yra geri, bet pergalės nešvenčiame, nes laukia dar dvi savaitės ir antrasis turas. Dirbsime susikaupę ir žiūrėsime, kokie bus galutiniai rezultatai", – vakar teigė  Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kauno skyrių sueigos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė.

Visose septyniose Kauno vienmandatėse apygardose konservatorių kandidatai pateko į antrąjį rinkimų turą, surinkę daugiausia rinkėjų balsų. Šešiose iš jų spalio 25-ąją jie susirungs su "valstiečių" atstovais. Tik Savanorių apygardoje su konservatoriumi varžysis politikos naujokas iš Laisvės partijos.

Tiesa, keturi iš šešių "valstiečių", patekusių į antrąjį turą, yra Kauno mero Visvaldo Matijošaičio komandos nariai, kuriems jis prieš rinkimus viešai išreiškė palaikymą.

"Valstiečiams" atstovaujanti Audronė Jankuvienė Centro-Žaliakalnio apygardoje – taip pat nepartinė, tad grynasis "valstietis" tarp vienmandatininkų antrajame rinkimų ture Kaune yra tik Aurelijus Veryga Panemunės apygardoje.

2016-aisiais pirmojo rinkimų turo rezultatai buvo gana panašūs – visose apygardose antrajame rinkimų ture rungėsi konservatoriai ir "valstiečiai". Pastarieji tada, pasak politologų, nušlavė konservatorius nuo politinio Kauno žemėlapio. Atsilaikė tik Gabrielius Landsbergis, laimėjęs Centro-Žaliakalnio apygardoje. Vis dėlto panašu, kad šįkart "valstiečiai" negali būti tokie tikri dėl pergalės.

Gabrielius Landsbergis (kairėje) ir Aurelijus Veryga (dešinėje) (G.Skaraitienės/Fotobanko, Vilmanto Raupelio nuotr.)

"Skirtumas tarp 2016-ųjų ir 2020-ųjų yra tas, kad konservatorių atotrūkis prieš "valstiečius" yra gerokai didesnis, o pastarieji eina iš valdžios pozicijų", – savo feisbuko paskyroje vakar komentavo politologas Mažvydas Jastramskis.

Istorija kartojasi?

Kaip ir 2016-aisiais, šįkart bene labiausiai dėmesio centre buvo atsidūrusi Centro-Žaliakalnio rinkimų apygarda, kur kandidatavo ne tik TS-LKD pirmininkas G.Landsbergis, LVŽS atstovė A.Jankuvienė, bet ir skandalingai pagarsėjęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, atstovaujantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščionių šeimų sąjungai. Šį politinį viražą politologas Bernaras Ivanovas pavadino trolinimo politika, tačiau akivaizdu, kad Kauno širdyje gyvenantys rinkėjai provokacijai nepasidavė – J.Narkevičius gavo vos 0,97 proc. rinkimuose dalyvavusiųjų balsų.

"Istorija kartojasi", – vakar ryte konstatavo A.Jankuvienė, išėjusi į antrąjį rinkimų turą su konservatorių partijos pirmininku G.Landsbergiu. "Daug priklausys nuo to, kam kiti kokią paramą išreikš. Vis tiek esu įsitikinusi, kad Kaunui turi atstovauti kauniečiai. Aukštieji politikai dažnai atitrūkę nuo gyvenimo realybės, jie užimti svarbiais valstybiniais reikalais, neturi kada skirti laiko ir dėmesio vienos apygardos problemoms ir atstovauti jos rinkėjams. Politika turi kilti iš apačios, iš žmogaus, o ne atvirkščiai", – vakar svarstė A.Jankuvienė, o popiet jau tikino turinti kitų penkių šioje apygardoje kandidatavusių politikų ir partijų palaikymą antrajame ture.

Iš tiesų jos konkurentas antrajame rinkimų ture G.Landsbergis vakar jau sukosi būsimos koalicijos dėlionėse ir telefonu su juo pasikalbėti nepavyko. Sekmadienį Kauno rinkėjai jam atidavė daugiausia balsų iš visų vienmandatininkų – 38,04 proc. Būtent Centro-Žaliakalnio apygardoje G.Landsbergis buvo išrinktas į Seimą ir 2016 m., antroje vietoje palikęs A.Jankuvienę.

Intrigos neliko

Pirmieji rinkimų rezultatai iš Aleksoto-Vilijampolės apygardos žadėjo intrigą – daugiausia balsų rinkusiam TS-LKD atstovaujančiam operos solistui Seimo nariui Vytautui Juozapaičiui ant kulnų lipo vienintelė Kaune save išsikėlusi buvusi Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė. Tačiau vakar ryte, kai jau buvo gauti visi rezultatai, L.Navickienė nukrito į 5-ąją vietą, gavusi 9,26 proc. rinkėjų palaikymą. Antrajame ture susirungs V.Juozapaitis ir "valstiečių" kandidatė, Kauno miesto tarybos narė Karolina Žekaitė, už kurią ragino balsuoti ir Kauno meras.

"Džaugiuosi, be abejo. Kokie bus rezultatai antrajame ture, labai sunku pasakyti. Norėčiau tikėti, kad kauniečiai pasirinks teisingai", – komentavo K.Žekaitė, neabejojanti, kad prie jos sėkmės rinkimuose prisidėjo ir miesto mero V.Matijošaičio palaikymas, kurio ji tikisi ir antrajame ture.

Per praėjusius rinkimus šioje apygardoje su "valstiečiais" pergalę šventusį Seimo narį Mindaugą Puidoką, šįsyk kandidatavusį su Darbo partija, rinkėjai paliko už brūkšnio – į antrąjį turą jis nepateko, tačiau Seimo nario mandatą užsitikrino daugiamandatėje rinkimų apygardoje Darbo partijos sąraše.

Jautėsi tam tikras žmonių nuovargis nuo valdžios, kuri priima visokius draudimus.

Išvadų daryti neskuba

Kauno konservatorių lyderę, miesto tarybos narę J.Šiugždinienę sekmadienį palaikė 31,12 proc. balsavusiųjų, o jos antrojo turo oponente tapo 16,26 proc. balsų gavusi "valstiečių" iškelta aplinkos viceministrė ir miesto tarybos narė Ligita Valalytė. Šią "Vieningo Kauno" komandos narę taip pat palaiko Kauno meras V.Matijošaitis.

"Dabartinėje situacijoje dėl koronaviruso pandemijos mūsų kampanija buvo tokia, sakyčiau, gana apribota, nes susitikimų galimybės buvo gana ribotos, – rinkimų kampaniją įvertino L.Valalytė, tačiau antrojo turo baigties prognozuoti nesiryžo: – Per anksti dar daryti vienokias ar kitokias išvadas. Pamatysime, kai šilainiškiai apsispręs".

J.Šiugždinienė jau gali būti rami dėl Seimo nario mandato – daugiamandėje apygardoje TS-LKD partijos sąraše rinkėjai ją jau išrinko, tačiau jeigu laimėtų kovą vienmandatėje apygardoje, politikė užtikrintų dar vieną vietą vienam iš partijos bendražygių. "Labai džiaugiamės, kad žmonės aktyviai ėjo balsuoti, nepabūgo pandemijos. Tikiu, kad antrajame ture rinkėjų aktyvumas neišblės. Tikiu gerais rezultatais, bet viskas rinkėjų valioje", – pastebėjo J.Šiugždinienė.

Jurgita Šiugždinienė

Koziris – pavardė?

Panašu, kad Laisvės partijos pasirinkimas būtent Kaune, Savanorių vienmandatėje apygardoje, iškelti Mariaus Matijošaičio kandidatūrą pasiteisino su kaupu. Politologai pripažįsta, kad šio politikos naujoko koziriu tapo būtent jo pavardė – tokia pati, kaip ir Kauno mero. Pastarasis dar prieš rinkimus tikino jo nepažįstantis, bet pripažino, kad neakyli rinkėjai gali balsuoti dėl pavardės.

Pats M.Matijošaitis viešojoje erdvėje skelbė neturintis giminystės ryšių su Kauno vadovu, tačiau šiuo atveju nereikia giminystės – pakanka tokios pat pavardės.

M.Matijošaičio nesieja jokie giminystės ryšiai su V.Matijošaičiu, tačiau politologai neabejoja, kad jaunuoliui rinkimuose padeda garsi pavardė.

Per praėjusius rinkimus kaunietė Rūta Miliūtė "valstiečių" partijos sąraše sulaukė įspūdingo rinkėjų palaikymo ir tapo jauniausia Seimo nare. Kaip vėliau paaiškėjo, nemažai rinkėjų manė balsuojantys už žinomą televizijos žurnalistę Ritą Miliūtę. Nors artėjant šiems rinkimas Rita Miliūtė priminė nesanti kandidatė į Seimą, o Rūta Miliūtė tikino nesanti Rita, reitingavimo skaičiai sekmadienį vykusiame balsavime neleidžia abejoti, kad pavardės žinomumas lemia rinkėjų pasirinkimus.

Politologas M.Jastramskis savo feisbuko paskyroje taip pat atkreipė dėmesį, kad "Miliūtė (Rūta – red. past.) šoka iš 33 į 17 vietą "valstiečių" sąraše. Valinskas (Arūnas – red. past.) pas konservatorius iš 39 į 16. Matijošaitis (Marius – red. past.) iš Laisvės partijos eina į antrą vietą Savanorių apygardoje". Laisvės partijos sąraše M.Matijošaitis taip pat šoktelėjo iš 23 į 16 vietą ir vakar neslėpė emocijų. "Rezultatus vertinu puikiai!" – džiūgavo kandidatas. Pasiteiravus, kiek rinkėjų prielankumo galėjo pridėti pavardė, M.Matijošaitis prisipažino, kad jam asmeniškai šis klausimas yra opus. "Partijos lyderiai matė manyje asmenybę ir išsilavinusį žmogų pirmiausiai, o pavardė – paskui. Tai nebuvo naudojama specialiai", – tikino kandidatas į Seimą ir pripažino, kad tai tikrai pridėjo balsų.

Su juo antrajame ture rungsis pirmą kartą vienmandatėje konservatorių iškeltas pirmą kadenciją miesto taryboje dirbantis Paulius Lukševičius. Jis apie politinį oponentą kalbėti nenorėjo. "Nekomentuosiu, kaip jis atrodo. Rinkėjai patys turi spręsti. O antrajam turui ruošiamės, atstovausime savo idėjoms ir mintims", – komentavo P.Lukševičius.

2016-aisiais šioje apygardoje, kuri tuomet dar vadinosi Dainavos, pergalę antrajame rinkimų ture šventė politikos naujokas "valstietis" Lauras Stacevičius. Šįsyk į antrąjį turą jis nepateko, o ir daugiamandatėje apygardoje iš 29 vietos jis nukrito 63-iąją, tad Seimo nario kėdę turės užleisti kitiems.

Padėjo valdžios draudimai

"Pergalę pirmajame rinkimų ture vertinu kaip logišką. Prognozės tokios ir buvo, nebuvo didelio netikėtumo. Jautėsi tam tikras žmonių nuovargis nuo valdžios, kuri priima visokius draudimus. Manau, kad tai labai padėjo visiems mūsų kandidatams patekti Kaune į antrąjį turą pirmose vietose", – taip rinkimų rezultatus įvertino 31,32 proc. balsavusiųjų palaikymo sulaukęs TS-LKD kandidatas, Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Jo oponentė antrajame rinkimų ture bus "valstiečiams" atstovaujanti Seimo narė Aušra Papirtienė. 2016 m. ji kaip "Vieningo Kauno" atstovė buvo iškelta "valstiečių" ir šventė pergalę šioje apygardoje. Tiek prieš ketverius metus, tiek šiuose rinkimuose A.Papirtienei paramą išreiškė Kauno meras V.Matijošaitis. Dar prieš rinkimus A.Anušauskas atkreipė dėmesį, kad tai turi įtakos rinkėjų apsisprendimui. "Be abejo, kad tas palaikymas išliks. Bet reikia suprasti, kad vienaip ar kitaip jau akivaizdu – keisis valdžia Lietuvoje", – įsitikinęs A.Anušauskas.

Pasiteiravus, ar tikisi, pergalės antrajame rinkimų ture, kaip buvo prieš ketverius metus, A.Papirtienė, kaip ir daugelis politikų, nesiėmė prognozuoti. "Norėčiau tikėti, o kaip bus, parodys rinkėjai", – kalbėjo politikė. Ji sakė vertinanti rinkimų rezultatų tendenciją visoje Lietuvoje ir žiūrinti kiek atsargiau nei 2016-aisiais.

Kalniečių apygardoje ambicijų varžytis antrajame rinkimų ture neslėpė ir Liberalų sąjūdžio atstovas, Kauno mero patarėjas Simonas Kairys, tačiau rinkėjų palaikymo jam nepakako – politikas liko trečioje vietoje su 10,86 proc. rinkėjų balsų.

Kaltina COVID-19

Panemunės apygardoje žymia balsų persvara, surinkusi 33,03 proc. balsavusiųjų balsų, į antrąjį rinkimų turą pateko TS-LKD atstovė Seimo narė Gintarė Skaistė. Jos konkurentas – 19,16 proc. balsų gavęs "valstietis" sveikatos ministras A.Veryga.

A.Veryga tikino, kad COVID-19 situacija jį beveik išjungė iš tiesioginio bendravimo, o G.Skaistė su rinkėjais bendravo labai aktyviai, tad lieka intriga, ką pasirinks Panemunės apygardos rinkėjai. (K.Kavolėlio/Fotobanko nuotr.)

"Paskutiniai mėnesiai, susiję su COVID-19, mane beveik visai išjungė iš tiesioginio bendravimo. Tai natūralu, kad tie, kurie turėjo galimybę gyvai nuvažiuoti, bendrauti, o kolegė Gintarė, žinau, kad tikrai tą labai aktyviai darė, tai, matyt, ir rezultatas tą rodo", – atsilikimą nuo G.Skaistės spaudos konferencijoje vakar įvertino pats A.Veryga. Jis teigė, kad buvimas ministru apsunkina tiesioginį bendravimą su rinkėjais, nepaisant to, rezultatą vienmandatėje vertinantis neblogai.

"Pirmojo turo kaip laimėjimo dar nevertinu. Manau, kad laimėjimas vis dėlto yra antrajame ture. Dabar išreikštas nemažas pasitikėjimas, bet tam, kad virstų laimėjimu, reikia dar nemažai darbo padaryti per likusias dvi savaites. Abu žmonės, kurie patenka į antrąjį turą, turi šansų laimėti. Nenoriu per anksti džiaugtis", – santūriai savo pasirodymą pirmajame rinkimų ture įvertino Seimo narė G.Skaistė.

Nuotaika subjuro

Prieš rinkimus optimistiškai nusiteikęs "valstiečių" atstovas Seimo narys Gediminas Vasiliauskas po pirmojo rinkimų turo Petrašiūnų-Gričiupio apygardoje prastos nuotaikos neslėpė, nors ir pateko į antrąjį rinkimų turą.

Paklaustas, ar gali pasikartoti 2016-ųjų scenarijus, kai jis antrajame ture įveikė politikos senbuvį konservatorių Kazį Starkevičių, G.Vasiliauskas žodžių nesirinko: "Manau, kad ne. Manau, kad suveiks švytuoklės principas, ir viskas atsigręš konservatorių pusėn." Prieš rinkimus jis tikino turįs ir planą B – aktyviai važinėjo po Lietuvą ir tikėjosi rinkėjų palankumo daugiamandatėje apygardoje LVŽS sąraše, tačiau nesėkmingai – iš 30 vietos nukrito į 39-ąją.

"Gerbiu oponentą, bet laikas keičiasi, ketveri metai prabėgo, ir rinkėjai renkasi iš naujo. Man malonu, kad pirmajame ture laimėjau žymiai didesne persvara nei 2016 m. Tai irgi rodo rinkėjų kryptį. O antrajame ture dar matau rezervą – tikiuosi liberalių rinkėjų, kurių kandidatai nelaimėjo, palaikymo", – apie savo galimybes antrajame ture kalbėjo K.Starkevičius.


Mažvydas Jastramskis

Politologas

"Valstiečiams" patekti į antrąjį turą padėjo "Vieningo Kauno" parama, tai, kad "valstiečiai" yra valdančioji partija ir gerai pasirodė – liko antri per visą Lietuvą, be to praėjusiuose rinkimuose Kaunas buvo laimėtas "valstiečių". Likęs toks laimėjimo efektas.

Jeigu patys kandidatai sako, kad nelaimės,  tikriausiai nelaimės, nes politikai, kurie galvoja, jog turi šansų, sako, kad aš padarysiu viską ir laimėsiu. Bet panašu, kad skirtumas didelis, ir "valstiečių" kandidatams atrodo, jog Kaunas anksčiau buvo konservatorių miestas, ir dabar grįžta tai. Nenustebčiau dėl tokių rezultatų, juo labiau kad rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei praėjusiuose rinkimuose, tikėtina, kad antrajame ture aktyvumas dar labiau smuks, kas bus palanku konservatoriams.

Kaunas nėra toks jau konservatorių bastionas, jiems tiesiog palankiai susiklostydavo sąlygos. Kai jie susidūrė su "valstiečių" banga, prie to prisidėjo labai stiprus susivienijimas su "Vieningu Kaunu", tai juos ir nugalėjo. Dabar "Vieningas Kaunas" mažiau populiarus, pats V.Matijošaitis – taip pat, o ir patys "valstiečiai" eina iš valdžios pozicijų nacionaliniu lygmeniu. Šiuo atveju konservatoriai jau eina gana patogiai – iš opozicijos ir kaip pirmą turą laimėjusi partija. Tai irgi svarbu, nes kai kurie žmonės eina paskui laimėtoją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Prabuskime antram ture

Prabuskime antram ture portretas
Lietuva siek tiek atsigavo po koncervatoriu ir liberalu valdymo.Tauta mato kad atsitiesem ir manau niekas nenori gyventi blogiau.Jei valdzioje bus ,koncervatoriai vel krisime i duobe! Pinigu jei ir bus nedides pencijos nedides minimali alga. Viskas eis gynklams is JAV pirkti ir JAV kareiviu islaikimui Lietuvoje ,geju paradams isivyraus begaline oligarchijos ir darbadviu savivale busime vergais. Kokios bus permainos jei valdys konser vatoriai -liberala? Seimo nariai vel masinas nusipirkti gaus?Bus tiesiami blogi keliai?Vaistininkai kels vaistu kainas belekiek?Alhokolis liesis laisvai?Dar ir narkotikus iteisinsit?Vaiko pinigus atimsit vel atiduosit verslininkams prie algos skaiciuoti?O gal permaina bus pamazinti pencijas?

!

! portretas
As neuzmirsau kaip Intriga Simonyte sauke apie socialistini biudzeta mat valdantieji didino pencijas,vaiko pinigus ,minimalia alga.Kokia neapikanta ejo is sios paneles supratau viena aciu Dievui kad ji ne prezidente ji nekencia tikriausiai pencininku,vaiku,darbininku!Manau kad si vaizdo irasa kur Simonyte isteriskai rekia apie socialistini biudzeta parodys rinkejams kitos partijos.

Regina

Regina portretas
Mano konservatorė Paulė Kuzmickienė net atsakyti į mano laiškus nesugeba, vis meluodama - greitai susisieksime. Tai tęsiasi nuo birželio mėn. Taip, kad pagalvokite, prieš balsuodami, mieli kauniečiai!
VISI KOMENTARAI 150
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių