Kaunas tapo pagrindiniu Lietuvos oro uostu

  • Teksto dydis:

Mėnesiui dėl rekonstrukcijos uždarius Vilniaus oro uostą, pagrindiniu Lietuvos oro uostu šiandien tapo Kaunas. Tai pirmas toks atvejis Europoje, kai didesnis oro uostas perkeliamas į mažesnį.

Nuo šiol – žymiai didesnis

Pasak Lietuvos oro uostų vykdomojo direktoriaus Donato Voverio, ruoštis žymiai išaugsiantiems keliautojų ir skrydžių srautams Kauno oro uostas pradėjo dar šių metų pradžioje, o šiandien lankytojai jau gali įvertinti atliktų darbų rezultatus.

„Šalia pagrindinio trijų aukštų Kauno oro uosto terminalo, laikinai pavadinto terminalu B, iškilo dvi laikinos vieno aukšto konstrukcijos. Tai skrydžiams į Šengeno zonos šalis skirtas terminalas A ir keleiviams atvykti paruoštas terminalas C. Laikinajame išvykimo terminale A įsikūrė kavinės bei parduotuvės ir veiks iš Vilniaus oro uosto persikėlęs „Verslo klubas“, – aiškino D. Voveris.

Pasak jo, šalia Kauno oro uosto padidėjo ir automobilių stovėjimo vietų skaičius.

„Iš viso dabar šalia Kauno oro uosto yra apie 2 tūkst. automobilių stovėjimo vietų. Trumpalaikio stovėjimo aikštelėje kartą per parą 15 minučių automobiliui galima stovėti nemokamai, o norintys trumpam sustoti ir išleisti išskrendančius artimuosius tai gali padaryti šalia pagrindinio keleivių terminalo įrengtoje „Kiss and Fly“ zonoje“, – teigė D. Voveris ir pridūrė, kad vietą ilgalaikio stovėjimo aikštelėje pravartu užsirezervuoti iš anksto internetu Kauno oro uosto tinklapyje.

Skraidins ne visi

Pirmasis lėktuvas iš Kauno oro uosto pakilo šiandien 5 val. ryto – iš Kauno į Maskvą keleivius nuskraidino kompanija „Aeroflot“. Iš viso iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val. vyksiančios Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos metu į Kauną laikinai bus perkelta maždaug 3100 skrydžių ir apie 300 tūkst. keleivių.

Lietuvos oro uostų duomenimis, iš Vilniaus į Kauną skrydžius perkėlė 13 iš 16 oro linijų. Skaičiuojama, kad per dieną oro uoste apsilankys 10 tūkst. keleivių.

Kauno oro uoste artimiausias 35 dienas bus daugiau ne tik keleivių ir skrydžių, bet ir darbuotojų.

„Nuo šiandien iki rugpjūčio 17 d. savo darbo vietą į Kauno oro uostą perkelia daugiau nei 400 aviacijos saugumo bei antžeminio aptarnavimo kompanijų darbuotojų bei kitų sričių specialistų. Efektyviai suvaldyti padidėjusį keleivių srautą padės dar beveik 200 laikinųjų darbuotojų, į keleivių klausimus bus pasiruošę atsakyti ir Lietuvos oro uostų administracijos savanoriai, nusprendę 35 dienas padirbėti Kaune“, – sakė D. Voveris.

Pasienio kontrolės pareigūnams šis laikotarpis taip pat yra didelis iššūkis. Siekiama, kad vieno keleivio patikra užtruktų ne ilgiau kaip minutę. Pirmąjį rytą su tuo pavyko susitvarkyti.

„Buvo smulkių gedimų, laikinai neveikė duomenų bazės, tačiau pareigūnai po penkių minučių viską atstatė. Visos procedūros toliau turėtų vykti sklandžiai“, – kalbėjo Edvardas Černiauskas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės vado pavaduotojas.

Skundų dar nesulaukta

Penktadienio rytą kol kas didelių eilių ir keleivių skundų nesulaukta.

Per vadinamąjį rytinį piką – jokių nusiskundimų iš keleivių, itin nedidelės eilės, puikiai suveikusi infrastruktūra. Tai kol kas tiek mūsų, tiek keleivių nuotaika, atrodo, gera.

„Per vadinamąjį rytinį piką – jokių nusiskundimų iš keleivių, itin nedidelės eilės, puikiai suveikusi infrastruktūra. Tai kol kas tiek mūsų, tiek keleivių nuotaika, atrodo, gera. – penktadienį žurnalistams sakė Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius D. Voveris. – Oro uostas pilna apimtimi pradės veikti už kelių dienų, kai oro linijos paleis visus įmanomus skrydžius“.

Vis dėlto keleiviai pastebėjo vieną trūkumą – vėsiu oru laikinuosiuose terminaluose šalta laukti.

„Tikimės, kad labai šaltų naktų nebus ir keleiviai nepatirs nepatogumų, o apsidraudžiant reikėtų turėti šiltesnį rūbą“, – patarė D. Voveris.

Prie įvažiavimo į Kauno oro uostą šiandien pasitinka ryškiomis liemenėmis vilkintys darbuotojai, pasirengę suteikti informaciją. Jų gausu ir prie įėjimo į oro uostą bei terminaluose. 

Nerimauta, kad oro uoste gali netilpti automobiliai, tačiau penktadienį jų aikštelės yra gana tuščios. Nedaug žmonių kol kas ir naujajame išvykimo terminale. Iš jo į Helsinkį keliauti besirengianti vilnietė Jelena žurnalistams sakė, kad klausydama patarimų į kelionę išsiruošė anksčiau, nerimavo, kad teks stovėti ilgose eilėse, tačiau džiaugėsi, kad kelionė iš sostinės buvo sklandi, neužtruko ir procedūros pačiame oro uoste.

Iki pat skrydžių perkėlimo vyko kelio, vedančio nuo Kauno iki oro uosto Karmėlavoje, rekonstrukcijos darbai. Kaip ir žadėta, penktadienį technika nuo kelių patraukta, sužymėtos eismo juostos, o vairuotojai gali be kliūčių pasiekti oro uostą.

„Tą, ką buvome pažadėję, viską įvykdėme: atidarėme keturias eismo juostas – dvi Kauno kryptimi, dvi – Vilniaus kryptimi. Kelyje nuo Kauno iki Karmėlavos taip pat yra atidarytos keturios eismo juostos“, – kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Linas Alekseriūnas.

Kelyje nuo Vilniaus iki Kauno budi keturios brigados, pasirengusios operatyviai šalinti trikdžius kelyje. Taip pat sureguliuoti šviesoforai, kurie reaguos į išaugusį srautą. Šįryt spūsčių link oro uosto nebuvo.

25 mln. eurų vertės rekonstrukcija

Artimiausią mėnesį Vilniaus oro uoste bus keičiama senoji tako danga, sutvirtinamas pagrindas, įrengiamos naujos drenažo ir lietaus surinkimo sistemos, tobulinama žiburių valdymo sistema. Susisiekimo ministerija sako, kad šie darbai yra būtini skrydžių saugai užtikrinti. Paskutinį kartą takas iš dalies rekonstruotas prieš 14 metų, o prieš trejus metus atlikti tyrimai parodė, kad jo būklė vis prastėja.

Atlikus rekonstrukciją takas be didelių papildomų investicijų turėtų tarnauti ateinančius 25 metus. Ši rekonstrukcija kainuos 25 milijonus eurų.

Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius primena, kad aviacinė veikla Vilniaus oro uoste vėl bus pradėta vykdyti nuo rugpjūčio 18 d. Įvairūs paruošiamieji darbai, kurie leido nestabdyti veiklos ir netrukdė oro eismui, Vilniaus oro uoste prasidėjo jau gegužės 30 d. ir yra vykdomi tiek dieną, tiek naktį.

„Iki šiol šalia tako buvo stiprinamas ir tankinamas apsauginių juostų gruntas, įrenginėjamos naujos lietaus surinkimo bei drenažo sistemos, tiesiami kabeliai ir atliekami kiti elektrotechnikos darbai. O praėjusią naktį į oro uostą atvyko rekonstrukciją vykdančios Latvijos bendrovės „A.C.B“ sunkiasvorė technika ir asfalto frezos, tad prasidėjo intensyūs darbai ant paties orlaivių kilimo ir tūpimo tako“, – aiškino D. Voveris.

Jau šiandien Vilniaus oro uosto teritorijoje dirba 200 įvairios technikos vienetų, frezuojama senoji asfaltinė tako danga. Rekonstruojant taką bus pakloti keturi asfalto dangos sluoksniai, taip pat tiesiami elektros kabeliai, kurie bus sujungti su naujais LED žiburiais bei įrengti vandens surinkimo latakai.

Perkelta būtina įranga

Vakar, likus kelioms valandoms iki Vilniaus oro uosto uždarymo, į Kauną buvo baigiama perkelti jo įranga. Kraustymo darbų konkursą laimėjusi įmonė viską stengėsi atlikti minučių tikslumu, antraip įmonei grėstų baudos. Paskutiniai vilkikai išvyko prieš vidurnaktį, Vilniuje nusileidus paskutiniam lėktuvui.

Lėktuvo trapas, bagažo gabenimo vežimėliai, specialus liftas neįgaliesiems ir netgi autobusai – didelė dalis Vilniaus oro uosto technikos – iki šio ryto 5 valandos turėjo būti Kaune. Pasak vadovų, šį perkraustymą galima vadinti istoriniu, o vėlavimų būti negali.

„Visa pagrindinė, kritiškai svarbi įranga bus išvežta iki 21 val., atkeliaus apie 23 val. į Kauną, paskui bus dar pora sunkvežimių, kurie ne tokią svarbią įrangą veš, tai iki 1 val. nakties įsirengsime Kaune visiškai ir lauksime keleivių“, – ketvirtadienį sakė Vilniaus oro uosto direktorius Olafas Martensas.

Į Kauną išvežti ir rentgeno aparatai, bagažo svarstyklės, registracijos stalai. Kauno oro uostas kone tris kartus mažesnis nei Vilniaus, todėl jo įranga reikalinga, mat Kaune teks aptarnauti apie keturis kartus daugiau keleivių.

Kraustymo darbus vykdanti bendrovė pasirengti turėjo per mėnesį. 4 milijonų eurų vertės įrangai pergabenti naudoti keturi kranai, 35 vilkikai, 30 žemagrindžių atvirų tralų. Pasak įmonės vadovų, darbai vykdomi pagal iš anksto suderintą grafiką, o už ilgesnį nei pusvalandžio vėlavimą grėstų 500 eurų bauda.

„Kas 30 minučių kiekvienas automobilis atvažiuoja, jis patikrinimas, įleidžiamas į oro uosto teritoriją, ten pakraunamas, tada vėl patikrinamas, išleidžiamas, važiuoja į Kauną, ten vėl patikrinamas, įleidžiamas į teritoriją, iškraunamas, patikrinamas ir vėl išleidžiamas, ir taip ratu sukasi“, – pasakojo bendrovės „Axis Transport“ direktoriaus pavaduotojas Egidijus Jasulaitis.

Pabaigus Vilniaus oro uosto tako rekonstrukciją, technika iš Kauno turės grįžti.

Pasiruošė turistų antplūdžiui

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija sako, kad Kaunas gerai pasirengė šiam mėnesiui. Viešbučiuose didelės apgulties kol kas nejaučiama, tačiau manoma, jog Vilniuje svečių srautas turėtų sumažėti trečdaliu ir panašiai tiek pat išaugti viešbučiuose Kaune. Kavinės ir restoranai sako, kad taip pat tikisi didesnio lankytojų srauto, todėl tam ruošėsi, kai kurie priėmė daugiau darbuotojų.

Keleivių, važiuojančių į Kauno oro uostą, prašoma atvykti likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki skrydžio, geriau ne nuosavu transportu, o visuomeniniu, kuris į oro uostą kursuos gerokai dažniau. Atvykus reikia atidžiai sekti informaciją ekranuose bei drąsiai prašyti pagalbos iš oro uosto personalo.

Autobusai, vežantys iš Vilniaus ir Klaipėdos į Kauno oro uostą, važiuos net tris kartus dažniau. Keleivius tiesiogiai iš Vilniaus veš dvi vežėjų bendrovės – „Ollex“ ir „Toks“. Keleiviams rekomenduojama autobusų bilietus įsigyti iš anksto internetu.

„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat dažnina traukinių reisus į Kauną. Iš sostinės traukiniai į Kauną vyks daugiau nei 20 kartų per parą, kursuos papildomi naktiniai traukiniai. Traukinių atvykimas suderintas su į oro uostą kas pusvalandį nuo geležinkelio stoties vežančiu 29 maršruto autobuso tvarkaraščiu. Be to, kursuos ir specialus naujas 29E maršruto autobusas.

Į Kauno oro uostą galima vykti ir „CityBee“ automobiliu – jį palikti galima specialiai pažymėtose vietose šalia keleivių terminalo. Fiksuotą kainą kelionei tarp sostinės ir Kauno oro uosto pasiūlė ir „Uber“.

Kainavo apie 3 mln. eurų

Tris oro uostus valdančiai valstybės įmonei Lietuvos oro uostai laikinos infrastruktūros įrengimas Kaune ir pasiruošimas skrydžių perėmimui kainavo apie 3 mln. eurų.

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Šaunuolis Kauno rajono meras V.Makūnas

Šaunuolis Kauno rajono meras V.Makūnas portretas
Oro uostas yra rajono valdose, tačiau šis meras nesigiria, nesipučia ir neprisiima svetimų nuopelnų. Pagarba.

Rinkėjas

Rinkėjas portretas
Ką Jūs, parlamentarams į Briuselį bus LABAI nepatogu... reiks seimą į Kauną perkelti...:(

Real Kaunas

Real Kaunas portretas
Viva Kaunas! Pagarba KUN personalui. KUN privalo likti pagrindinis.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių