- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
-
Kaunas ir Lietuva – ne tik lietuviai: tautinės mažumos kvietė...
Šeštadienį Istorinės prezidentūros sodelyje skambėjo įvairiausios pasaulio kalbos. Tautinių bendrijų festivalis „Kultūrų sodas 2020“ subūrė įvairių tautybių atstovus ir dalyvių, ir žiūrovų vaidmenyse.
Jaučiasi savas
Ant scenos vieni atlikėjai ir šokėjai keitė kitus. Kol koncertavo žydų, baltarusių, lenkų, vokiečių, totorių, azerbaidžaniečių, romų dainininkai, šokėjai, sodelyje su šių ir kitų tautybių atstovais buvo galima pabendrauti akis į akį, išbandyti įvairias kultūrines edukacijas, sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, paragauti tautinio maisto.
„Jagada malina...“ – užvedančiai nuo scenos traukė rusų moterys, o Totoriško maisto asociacijos palapinėje greitai seko skanaus plovo ir sriubos atsargos.
Lėkštes vos spėjęs pildyti uzbekas Bakhtiiar Sadykov Lietuvoje gyvena dešimt metų. Vilniuje jis apsistojo čia sutikęs savo žmoną lietuvę. Su ja dabar augina septynmetį sūnų Timur. Iki tol su Lietuva jį siejo tik autoverslas.
Sunkiausia, kaip įvardijo uzbekas, buvo išmokti kalbą. „Aišku, skiriasi tradicijos, papročiai. Bet žmonės – labai geri, mane draugiškai priėmė“, – pasakojo B.Sadykov. Jis neslėpė, kad pradžioje buvo pasitaikę nesusipratimų.
„Pagal mūsų tradicijas, ką nors skanaus gaminant, reikia pavaišinti ir kaimynus. Kvapai eina, ir jiems sukyla apetitas“, – ėmė kalbėti pašnekovas. Šio papročio jis laikosi ir mūsų šalyje. Pirmą kartą, kai nunešė lėkštę to, ką gamino šeimai, ir kaimynui, šis puolė ieškoti pinigų – galvojo, kad atnešė parduoti. Tačiau greitai išaiškino, kad tai vaišės. „Geri jūsų papročiai“, – tąkart garsiai reagavo kaimynas į uzbeko gestą.
Aišku, skiriasi tradicijos, papročiai. Bet žmonės – labai geri, mane draugiškai priėmė.
Jis pasakojo turįs daug draugų lietuvių. Tačiau stengiasi nepamiršti ir savo tautinio identiteto. Pasiteiravus, kaip jis, uzbekas, padeda gaminti totorišką maistą, aiškino, kad šios tautos labai artimos savo kultūra, papročiais, kulinariniu paveldu.
Gimtąją kalbą jam tenka prisiminti ne tik per malonius susitikimus su tautiečiais. Vertėjauti įvairiais atvejais kviečiasi migracijos tarnybos, policijos atstovai.
Lietuvoje labai patinka ne tik jam. Gerą įspūdį mūsų šalis paliko ir marčios aplankyti atvykusiam jo tėvui, mokslų daktarui.
Situacija keičiasi, bet lėtai
Kiek kitokia patirtis su aplinkiniais yra „Romų integracijos namų“ pirmininkės Boženos Karvelienės. Jos tėtis – romas, mama – lenkė.
Vilnietė pasakojo dėl savo tautybės patyrusi nemažai užgauliojimų, netgi buvo atleista. „Jeigu nedirbame – blogai, kai dirbame – dar blogiau. Tegul visuomenė nusprendžia, ar mes dirbame, ar nežinau, ką dar sugalvoti, kad mus priimtų“, – aplinkinių požiūrį suabsoliutino moteris.
B.Karvelienė pasakojo daug prisikentėjusi dėl tamsaus savo gymio. Maža to, tėtis leido baigti vos septynias klases. Ji labai dėkinga močiutei, kuri neleido pasiduoti ir skatino toliau mokytis, siekti geresnio gyvenimo. Šiuo metu Božena – vienos iš parduotuvių vedėja. Parduotuvės savininkai – lietuviai, iš pradžių ją priėmę į pardavėjas, vėliau patikėjo vedėjos pareigas.
Nesusiklosčius pirmai santuokai šiuo metu ji puoselėja šeimą su lietuviu. Su juo augina du vaikus.
Savo patirtimi su festivalio svečiais besidalijusi B.Karvelienė džiaugiasi, kad į visuomenę integruotis, susirasti normalų darbą nori ir sugeba vis daugiau romų. Tačiau visuomenėje dar labai gajus neigiamas stereotipas. Anot jos, darbą sunku rasti net ir romams, turintiems aukštąjį išsilavinimą.
Šis festivalis yra 2006-2012 m. Kauno įvairių tautų kultūrų centro organuoto kasmečio Lietuvos tautų festivalio „Kultūrų tiltai“ tąsa. Siekiama, kad ir „Kultūrų sodas“ išaugtų į vieną didžiausių tautinių mažumų kultūros renginių Lietuvoje.
Stiprios valstybės pagrindas
Vienas festivalio rengėjų Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktorius Dainius Babilas akcentuoja, kad šimtmečiais ir dešimtmečiais mūsų šalyje gyvenantys tautinių bendrijų žmonės yra Lietuvos dalis.
„Jų kultūra, tradicijos, paveldas yra Lietuvos tapatybė. Turime ieškoti ir stiprinti tarpusavio ryšius, kad galėtume gyventi ir dirbti kartu. Pilietinė visuomenė yra stiprios valstybės pagrindas. Tautinių bendrijų negalime palikti periferijose ir užribiuose, kažkaip susieti su užsienio valstybėmis. Jie – Lietuvos žmonės. Jie reikalingi mūsų šaliai“, – kalbėjo D. Babilas.
Tarpkultūrinis bendradarbiavimas, anot jo, reiškia nuolatinį mokymąsi, kuriame dalyvauja įvairių tautybių žmonės.
„Kultūros sodas“ yra reikšmingas atspirčiai kurti tarpkultūrinį bendradarbiavimą. Čia žmonės susipažįsta, bendrauja tarpusavyje, kyla naujų projektų idėjos. Mums svarbu, kad festivalio erdvėje žmonės nesuskiltų į dvi grupes: atlikėjus ir žiūrovus. Efektyvus tarpkultūrinis bendradarbiavimas yra puiki terpė apjungti skirtingas patirtis, atrasti inovatyvius ir tvarius sprendimus bei iniciatyvas. Šioje srityje vis dar turime neišnaudoto potencialo", – dėstė Kauno įvairių tautų kultūrų cento direktorius.
Daugiau skaitykite pirmadienio dienraščio "Kauno diena" numeryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos54
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių13
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku15
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!14
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...
-
Šilainiuose uždaroma gatvė: alternatyvus maršrutas – pro Vakarinį aplinkkelį5
Šilainiuose, ties Vakariniu aplinkkeliu, uždaroma Vijūkų (senasis šios atkarpos pavadinimas – B. Brazdžionio g.) gatvės atkarpa, tad gyventojai raginami ieškoti kitų kelių, kuriais būtų patogu pasiekti darbus ar namus. ...
-
Iš Kauno marių dugno ištraukta nuskendusi jachta: narai toliau žvalgys atnaujinamą uostą7
Kaune įsibėgėja naujas laivybos sezonas – vaizdingą Neptūno įlanką netrukus užpildys šimtai laivų. Vis didesnio populiarumo sulaukianti akvatorija nuo šiol bus saugesnė ir švaresnė: iš marių sėkmingai ištra...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...