Kandidatai į prezidentus: ŽŪM gali ir turi būti Kaune

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Vyriausybė uždegė žalią šviesą Žemės ūkio ministerijos perkėlimui į Kauną. Nors dalis ministerijos darbuotojų purkštauja, sprendimas svarbus ir kauniečiams, ir regionų politikai. Pertvarkos pranašumus vardija ir kandidatai į prezidentus.

Mato daug pranašumų

"Tai politinis sprendimas, tai buvo numatyta ir rinkimų, ir Vyriausybės programoje, bet tas politinis sprendimas turi savo racionalų pradą – tai ir regioninė politika, ir efektyvumas, taupymas, centrinių institucijų atsiradimas mieste taip pat generuoja papildomas darbo vietas", – po Vyriausybės posėdžio praėjusią savaitę sakė Saulius Skvernelis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas kandidatu į prezidentus.

Vyriausybėje jau nuspręsta, kad į Kauną pirmiausia kelsis tik Žemės ūkio ministerija – vėliau, papildomai įvertinus perkėlimo poveikį, bus sprendžiama, ar perkelti ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) bei Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT).

S.Skvernelis pripažįsta, kad, norint sklandžiai įgyvendinti ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų perkėlimą, dar reikia diskutuoti apie kai kuriuos dalykus ir labiau pasiruošti. "Ministras, matau,  suvaldo situaciją. Bus konkretūs terminai, pagal juos tik centrinės institucijos bus perkeltos", – apie pirmąjį žingsnį perkelti pačią ministeriją sakė politikas.

Saulius Skvernelis/ V. Skaraičio (BFL) nuotr.

S.Skvernelis atkreipė dėmesį, kad kol kas nėra aiškiai įtvirtinta, į kokias patalpas Kaune turės persikelti ministerija. "Įstatymai reguliuoja, kaip, koks turtas turėtų būti naudojamas veiklai. Nėra tikslinga rašyti, kad būtinai turi būti nuoma, gal bus statybos, gal bus valstybės esantis turtas panaudotas. Nebūtinai turi būti nuoma. Manau, bus savaitė laiko padiskutuoti ir su profesinėmis sąjungomis", – įsitikinęs S.Skvernelis.

Pirmiausia – ministerija

Anot žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, sprendimas atidėti įstaigų perkėlimą priimtas dėl NMA ir NŽT darbuotojų profsąjungų kilusio nepasitenkinimo.

"Įvykdykime, ministre, tą punktą, kur kalbama apie Žemės ūkio ministerijos perkėlimą, pažiūrėkime, kaip ministerija funkcionuoja, ar yra rezultatas, o apie įstaigas kalbėkime, kai įvertinsime rezultatą, pasiektą ministerijos", – praėjusią savaitę Vyriausybės pasitarime kalbėjo S.Skvernelis.

Pasak žemės ūkio ministro, perkėlus ministeriją, kelis mėnesius bus stebima, ar pasitvirtino prognozės dėl regionų politikos, lėšų sutaupymo, ir jei perkėlimas pasiteisins, bus perkeltos ir ministerijai pavaldžios įstaigos. G.Surplys pripažino nesvarstantis, kad ministerijos perkėlimas galėtų nepasitvirtinti. Anot jo, tikėtina, kad galiausiai visos įstaigos bus perkeltos. Žemės ūkio ministerija į Kauną turėtų būti perkelta iki 2020 m. kovo 31 d. Iki 2019 m. gruodžio turėtų būti įgyvendintos visos ministerijos perkėlimo viešųjų pirkimų procedūros, rastos, išnuomotos ir darbui pritaikytos patalpos.

Regioninės politikos pavyzdys

"Iš esmės valstybės institucijų decentralizavimas yra geras regioninės politikos pavyzdys. Tokios praktikos laikosi ne viena Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybė. Tai padeda tolygiam valstybės vystymuisi, kuria darbo vietas regionuose, rodo tam tikrą valstybės įsipareigojimą investuotojams", – teigė kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda, paklaustas, kaip vertina sprendimą Žemės ūkio ministeriją perkelti į Kauną.

Vis dėlto jis turi priekaištų perkėlimo proceso organizatoriams. "ŽŪM perkėlimo į Kauną pavyzdys dar kartą rodo, kad dabartinei valdžiai nesiseka komunikuoti su visuomene, žmonėmis, kuriuos tiesiogiai paliečia permainos. Pernelyg dažnai Vyriausybė vietoj bendravimo imasi kalbėti su žmonėmis iš jėgos pozicijos. Taip buvo su mokytojais, taip dabar yra su ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojais", – atkreipė dėmesį G.Nausėda.

Iš tiesų pavaldžių įstaigų darbuotojų profsąjungos Vyriausybės sprendimą vertino palankiai, o ministerijos darbuotojų profsąjunga pareiškė Vyriausybės sprendimui nepritarianti ir ketinanti toliau reikalauti atlikti papildomą nepriklausomą analizę. "Vertiname blogai, toliau reikalausime, kad būtų padaryta normali sąnaudų ir naudos analizė", – BNS sakė ministerijos darbuotojų profsąjungos pirmininkė Regina Voverytė.

Ministeriją mato Kaune

G.Nausėda priminė, kaip prieš metus į Klaipėdą buvo perkelta Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ir tada procesą lydėjo pykčiai, ministerija net buvo paduota į teismą. "Atrodo, galima buvo pasimokyti iš praeities klaidų, bet vėl lipama ant to paties grėblio", – stebėjosi kandidatas į šalies vadovo postą.

Jis kritikuoja ministro argumentą, kad priimtas politinis sprendimas, ir taškas. "Taip kalbėti su žmonėmis, kurių gyvenimą tavo sprendimai keičia iš esmės, negalima. Taip supriešinami darbuotojai su vadovais, kauniečiai su vilniečiais, o pati gera iniciatyva diskredituojama. Vykdant perkėlimo operaciją atžagariomis rankomis, bus padaryta daugiau žalos, nei turėsime deklaruojamos naudos", – kritikos reformos įgyvendintojams pažėrė G.Nausėda.

Gitanas Nausėda/ K. Vanago (BFL) nuotr.

Jis priminė, kad dabar itin jautrus metas, kai Lietuva turi derėtis su ES dėl naujo finansavimo po 2020 m., o vienas svarbiausių derybų objektų yra būtent ES parama žemės ūkiui.

Vis dėlto G.Nausėda neabejoja: "ŽŪM gali ir turi būti Kaune. Miestas sustiprins ministeriją savo išugdytais talentais ir jos veiklai tinkama ekosistema."

Geriau viską iš karto?

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai patys ne vienus metus kalbėjo apie galimybę ir netgi būtinybę Žemės ūkio ministeriją įkurdinti Kaune, tačiau šios partijos kandidate į prezidentus iškelta Ingrida Šimonytė į pradėtą reformos įgyvendinimą žvelgia gana atsargiai.

"Ir geras idėjas lengva sugadinti, jei deklaruojami tikslai skiriasi nuo tikrųjų, juo labiau kai jų įgyvendinimas neapgalvotas ir neišbaigtas", – pastebėjo I.Šimonytė.

Ji pripažįsta, kad perkelti ministeriją ir jai pavaldžias institucijas į Kauną – tikslas suprantamas, "bet siūlymas įgyvendinti, neišbaigtas". "Jei perkėlimu siekiama pagerinti paslaugų prieinamumą regionų gyventojams – Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės mokėjimų agentūros perkėlimo stabdymas šio tikslo pasiekti nepadės. Juk būtent jos labiausiai užtikrintų paslaugų prieinamumą. Tad dabar planuojamas vien ministerijos, o ne jai pavaldžių įstaigų perkėlimas išvis atrodo kaip mažiausiai tenkinantis deklaruojamus tikslus dėl regionų politikos ir lėšų sutaupymo", – įsitikinusi I.Šimonytė.

Pretendentės į prezidentus kritika neturėtų stebinti – politinė partija, kuri iškėlė ją kandidate į prezidentus, šiuo metu yra oponuojanti Seime, o ministerijos perkėlimu užsiima valdantieji ir jų deleguotas ministras.

I.Šimonytė suabejojo ministerijos vadovybės užmojais kraustytis dirbti į Kauną. "Ministras ir viceministrai turi dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose, Seimo komitetuose ir kituose susitikimuose Vilniuje. Akivaizdu, kad logistiškai būnant kitame mieste tai nebus įmanoma. Tad neišvengiamai Vilniuje liks kažkokios ministerijos patalpos", – svarstė kandidatė.

Ingrida Šimonytė/ D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Pasak I.Šimonytės, jei dėl ministerijos perkėlimo jos darbuotojams bus suteikiama galimybė dirbti per atstumą, tuomet ne tik kyla klausimas, kodėl kitų ministerijų darbuotojai tuo pasinaudoti negali, bet ir tai, ar išvis bus tokių, kurie vyks dirbti į Kauną. "Klausant diskusijų išvis nėra aišku, kiek bus žmonių, kurie, planuojama, dirbs Kaune, o kiek darbo vietų bus sukurta kauniečiams, – kelia klausimą politikė. – Panašu, kad šis perkėlimas greičiausiai rizikuoja tapti tik iškabos perkėlimu be realios naudos Kaunui ir viešųjų paslaugų prieinamumui bei kokybei."

Miestui turėti ministeriją – prestižo reikalas

Tikslas perkelti ŽŪM į Kauną nurodytas Vyriausybės programoje. Apie tai, kad ministerijos iškėlimas į Kauną yra politinis veiksmas, sutartinai tvirtina ir premjeras, ir žemės ūkio ministras G.Surplys, ir finansų ministras Vilius Šapoka.

"Žinių radijuje" praėjusią savaitę kalbėjęs finansų ministras pažymėjo, kad tai yra "tam tikras simbolis, politinis veiksmas, kuris buvo užfiksuotas jau seniau ir link jo buvo nuosekliai einama". "Tas klausimas buvo svarstytas Vyriausybėje, buvo iškeltas klausimas dėl nenutrūkstamo darbo ir nutarta, kad reikėtų apsiriboti vienos ministerijos iškėlimu. Tai yra politinis veiksmas", – kalbėjo ministras.

Pasak V.Šapokos, finansinė nauda "yra sveriama, reikia apskaičiuoti tuos kaštus ir ministras prie tuo dirba. Manau, kad ministras vėliau visus tuos skaičius pristatys".

Pasak G.Surplio, kalbėjusio LRT televizijos laidoje "Savaitė", "sudarydami galimybes Kaune dirbti nacionalinei institucijai, ar tai būtų ministerija, ar Nacionalinė mokėjimo agentūra, ar Nacionalinė žemės tarnyba, mes skatiname žmones būti Kaune,  skatiname aplinkinių rajonų žmones galbūt rinktis darbą Kaune, o ne važiuoti į Vilnių, tai mažai, bet šiek tiek atlaisviname Vilnių, kartu keldami Kauno prestižą. Tikrai tikiu, kad miestui turėti ministeriją yra prestižo reikalas. Ir trečias dalykas – mes stipriname pačią Žemės ūkio ministeriją, nes Kaunas yra toks mūsų žemės ūkio, galima sakyti, lopšys. Čia yra Žemės ūkio akademija, Veterinarijos akademija, galų gale – Žemės ūkio rūmai, kitos žemdirbių organizacijos, ir tai yra arčiau Lietuvos vidurio esantis didmiestis. Taigi, visa tai sudėjus, tikrai manau, kad šitas sprendimas yra geras".

G.Surplys pripažino nesvarstantis, kad ministerijos perkėlimas galėtų nepasitvirtinti.

G.Surplio teigimu, ateitis, ką sako mokslininkai, priklauso megapoliams, didmiesčiams. "Didindami Kauno prestižą, keldami ministeriją į Kauną, pasakydami, kad šiaip jau 100 km dviem ministerijoms – vienai Vilniuje, kitai Kaune – nėra toks didelis atstumas, mes siunčiame žinią, kad iš tiesų tas mūsų dviejų miestų konglomeratas yra gyvybingas. Ir sudarome galimybę, sakau, atkreipti dėmesį investuotojams", – televizijos laidoje kalbėjo žemės ūkio ministras.

ŽŪM yra paskelbusi skaičiavimus, kad ministeriją perkelti į Kauną atsieis per 1 mln. eurų, o atsipirkti tai turėtų per 5–6 metus. Planuojama, kad kovo pabaigoje Kaune pradės veikti vadinamoji veidrodinė ministerija su keliasdešimt darbuotojų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tik ne Šimonytę

Tik ne Šimonytę portretas
Iš tų 3 kandidatų tai tinkamiausias tik Skverelis, matom ką reiškia turėti paną, tik intrigos ir koncervų palaikymą, o Šimonytė juk pasirodė kaip su Kubiliumi ,,nuveikė" šoks pagal senelio nurodymus, o Nausėda nesupras kaip žmonės gali sunkiai gyventi, nes pats aptekes Eur., Pasipūtes kaip kalakutas.

Bronislovas

Bronislovas portretas
Gal vertėtu jiems pakalbėti apie tuos 300000, kurie gyvena už skurdo ribos???

Kęstas

Kęstas portretas
Kandidatai į prezidentus vėliau nulemia daug ką, todėl rinktis reikia atsargiai. "Padėdami" Ukrainai, mes valgome radioaktyvias Černobilio uogas. "Vien tik 2015 m. Ukraina į Europos rinką eksportavo apie 19 000 tonų šviežių ir šaldytų uogų. Suprantantys radioaktyvumą ukrainiečiai prekiautojai moka mažesnes kainas už radioaktyvias „karštąsias“ uogas, tada sumaišo jas su neradioaktyviomis„vėsesnėmis“ uogomis, kad atitiktų tarptautinius prekybos standartus" [1]. Mes valgome gautą mišinį jogurte ir kituose produktuose. Kadangi radioaktyvumas sukelia mutacijas, net mažomis dozėmis, gauname daugiau mutacijų ir vėžio. Tai yra kaina, kurią mokame už D. Grybauskaitės ir kitų panašių Lietuvos ir ES veikėjų politikavimą Ukrainos atveju. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 68
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių