Jie ateina malšinti mirštančiųjų skausmo

Jų radau ir atrandu iki šiol, nes visąlaik stengiausi padėti kenčiantiesiems. Ypatingą įsipareigojimą jaučiu, paneigdama  mitus. Pavyzdžiui, atradau, kad imbieras yra blogis, nes sukelia nemigą, apsunkina kepenų veiklą, o dilgėlės tikrai nevalo kraujo.

– Ar gydysite vaistažolėmis Kauno hospiso namų pacientus? Beje, kur jis bus?

– Kauno hospiso namai – ne gydymo įstaiga. Mes suteikiame prasmę paskutinėms gyvenimo akimirkoms, bandome sutaikyti išeinančius žmones su liekančiais artimaisiais. Praradę savarankiškumą ligoniai ypač kenčia nežinodami, kas jų laukia ateityje. Norint atsakyti į visus ligoniui iškilusius klausimus, pirmiausia reikia išlikti ramiam, nes tokios situacijos visuomet labai sudėtingos. Taip, vaistažolių arbatos šiomis akimirkomis gali duoti daug naudos.

Mes lankysime ligonius namuose, nes patalpų neturime. Radome tinkamas Aleksote, jos priklauso Kauno miesto savivaldybei. Tai trijų aukštų pastatas, užtektų vietos ir ligoniams, ir personalui, ir artimiesiems, ir savanoriams. Bet savivaldybė nėra Kauno hospiso namų dalininkė ir nenori šio pastato duoti panaudai. Be to, jį reikėtų įrengti. Galbūt tam gautume ES fondų lėšų.

– Bet lietuviai linkę prižiūrėti sergančius artimuosius savo namuose, neišvežti iš jų prieš mirtį.

– Taip, bet artimieji būna pervargę ir nesugeba suteikti deramos pagalbos namuose, jiems patiems jos reikia. Mūsų tikslas – padėti visiems, ir artimieji galėtų ateiti į mūsų namus po darbo, nakvoti kartu. Ligonis bus prižiūrėtas visą dieną. Jei artimasis – darbe, o ligonis vienas mirs namuose, kažin ar bus geriau. Mūsų sielovadininkė pasirengusi palydėti anapilin bet kokio tikėjimo žmogų. Dar hospisas nuo slaugos namų skiriasi tuo, kad pas mus globojami ir pacientai, ir jų artimieji. Pastariesiems teikiama socialinė psichologinė pagalba, bet medicininė – ne.

– Kas gali pas jus patekti?

– Tai pagal ligos pobūdį yra nustačiusi Sveikatos apsaugos ministerija. Norime, kad apie Kauno hospiso namus žinotų visi šeimos gydytojai ir nepagydomiems pacientams praneštų apie teikiamas paslaugas.

– Jos yra nemokamos? Kas jus finansuos?

– Tai – savanoriška, neatlygintina veikla. Kviečiau prisidėti Darbo biržoje užsiregistravusius bedarbius, atsiliepė daug, bet visi nori atlygio. Tai suprantama. Slaugytojų darbas labai sunkus. Prijaučiantys žmonės aukoja savo asmenines lėšas. Didelę sumą įnešė viena Šiaulių įmonė. Paprašiau finansavimo iš ligonių kasų. Sakė, kad sprendimas bus priimtas kitų metų kovo mėnesį. Jei gausime lėšų – apmokėsime medikų ir socialinių darbuotojų triūsą. Mūsų namai galės suteikti paslaugas maždaug šimtui žmonių per metus su tomis pajėgomis, kokias turime dabar. Beje, viliuosi, gal daugiau atsiras medikų savanorių. Labai trūksta vaikų ligų gydytojų, nes paliatyvi pagalba vaikams ir suaugusiesiems skiriasi dėl psichologinių, socialinių ypatumų.

– Užsienio šalyse yra šimtai slaugos namų, jie veikia labai seniai. Lietuvoje – kitaip. Nebijote, kad jus įtars mirštančiųjų turto paveldėjimu?

– Jeigu mirusiojo artimasis norės padėti, galės Kauno hospiso namus finansuoti arba dalyvauti jo veikloje kaip savanoris. Tačiau – tik praėjus metams po mirties. Metai laiko skirti gedėti. Pirmieji trys mėnesiai – labai sunkūs, aktyvaus gedėjimo, o po metų, kai baigiasi skausmingasis periodas, artimieji gali priimti sprendimus.

– Paskutinis klausimas: kaip ir kur jus surasti?

– Norime, kad medikai apie mus žinotų, išleisdami iš ligoninės nebepagydomus ligonius pasakytų, kad yra žmonių, kurie padės visai neatlygintinai, be jokio mokesčio. Tai mūsų savanoriškas darbas, ir mes globosime juos iki mirties. O rašykite mums SMS telefonu +370 626 99 005 arba elektroninį laišką adresu zannahospis@gmail.com.